Capitalia įmonės naujienos, nuomonės ir informacija mūsų investuotojams

Siekdama laikytis galiojančių teisinių reikalavimų, Capitalia turi surinkti ir reguliariai atnaujinti tam tikrą informaciją, susijusią su savo vartotojų tapatybe. Tai KYC („Pažink savo klientą“) proceso dalis, kurio tikslas – didinti saugumą ir kovoti su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu.
 

Šis procesas vykdomas kartu su Lemonway, mokėjimo įstaiga, autorizuota Prancūzijoje ir prižiūrima ACPR (Prancūzijos bankas), kuri yra mūsų oficialus mokėjimo paslaugų teikėjas.

Artimiausiomis dienomis gausite saugų el. laišką iš Lemonway, kuriame būsite kviečiami pateikti ar patvirtinti savo asmeninę informaciją. Tai svarbus žingsnis norint ir toliau naudotis paskyra bei laikytis Europos teisės aktų reikalavimų (ypač PSD2 direktyvos ir AML/CFT teisės aktų).

Lemonway yra autorizuota ir patikima mokėjimo įstaiga

El. laiškas, kurį gausite, yra teisėtas ir atitinka griežtus teisės aktų reikalavimus.

Jūsų duomenys tvarkomi saugiai ir laikantis BDAR (GDPR) reikalavimų.
 

Pildant Lemonway atsiųstą formą, tam tikra informacija gali būti pateikta prancūzų kalba, nes tai Prancūzijoje veikianti įmonė.
Prašome nesutrikti ir naudotis Google Translate naršyklės plėtiniu vertimui į norimą kalbą.

Jei turite klausimų ar neaiškumų, susisiekite su mūsų klientų aptarnavimo komanda el. paštu: finansavimas@capitalia.com. Dėkojame už supratingumą ir bendradarbiavimą.
 

DUK apie informacijos antaujinimą

2025 m. rugsėjį mūsų partneris, autorizuota mokėjimo įstaiga Lemonway, vykdys klientų informacijos atnaujinimo (recertifikavimo) procesą, kad atitiktų naujausius KYC reikalavimus. Šis procesas reikalauja visų Capitalia klientų veiksmų – jums reikės atnaujinti informaciją Lemonway sistemoje.
 

Kas yra recertifikavimas?
Recertifikavimas reiškia asmeninės ar įmonės informacijos atnaujinimą ir patvirtinimą, kad ji išliktų tiksli ir atitiktų Europos finansų teisės aktus. Šis procesas yra KYC („Pažink savo klientą“) reikalavimų dalis, siekiant apsaugoti jūsų paskyrą, užkirsti kelią tapatybės vagystės atvejams ir kovoti su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu. Mūsų patikimas mokėjimų partneris Lemonway, prižiūrimas ACPR (Prancūzijos bankas), saugiai renka ir tikrina šią informaciją.
 

Kaip vyks recertifikacija?

El. paštu iš Lemonway gausite saugią, savo asmeninę nuorodą. Nuoroda nukreips į apsaugotą internetinį portalą, kuriame:

• Jūsų esama informacija jau bus iš anksto užpildyta.
• Jums tereikia ją peržiūrėti, atnaujinti pasikeitusius duomenis ir įkelti reikiamus dokumentus.
• Pabaigoje išvysite visos informacijos santrauką patvirtinimui.

Procesas trunka vos keletą minučių ir gali būti atliktas kompiuteriu ar mobiliuoju įrenginiu.
 

Kokią informaciją reikia atnaujinti?

Fiziniams asmenims:

• Patvirtinti ar atnaujinti asmeninius duomenis (vardas, adresas, gimimo data, pilietybė ir kt.)
• Pateikti galiojančius tapatybės dokumentus (pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas gyventi)
• Įkelti gyvenamosios vietos patvirtinimą, jei prašoma

Įmonėms:

• Patvirtinti ar atnaujinti įmonės registracijos duomenis
• Pateikti informaciją apie įmonės vadovą (-us)
• Įkelti įmonės dokumentus (registracijos pažymėjimas, steigimo dokumentai)
• Pateikti vadovo (-ų) tapatybės įrodymus

Kas nutiks, jei informacija nebus atnaujinta?
KYC informacijos atnaujinimas yra privalomas. Jei procesas nebus užbaigtas iki nurodyto termino, jūsų paskyra gali būti užblokuota ar sustabdyta pagal teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad negalėsite siųsti ar gauti lėšų per Lemonway sąskaitą, o investuotojams – investuoti į Capitalia finansavimo projektus.
 

Kad paslaugų teikimas nebūtų pertrauktas, prašome atnaujinti informaciją iš karto po saugaus Lemonway el. laiško gavimo.

Kur kreiptis dėl daugiau informacijos?
Jei turite klausimų, į kuriuos ši informacija neatsako, rašykite mums el. paštu finansavimas@capitalia.com arba skambinkite +370 6168 0880.

Pastaruoju metu pasaulyje išryškėjo naujas ekonominis galvos skausmas – infliacija. Latvijoje pernai gruodį infliacija pasiekė rekordinę 7,9 proc. Toks infliacijos padidėjimas yra tiek didelio pinigų kiekio, įplaukiančio į ekonomiką siekiant kovoti su pandemijos padariniais, tiek pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo pasekmė. Esant situacijai, kai pinigai taip greitai praranda savo vertę, svarbu imtis veiksmų, kad investicijų grąža būtų kuo didesnė.

Užsienyje yra finansinių priemonių, kurių pajamingumas tiesiogiai susijęs su infliacija, tai yra su infliacija susietos obligacijos. Deja, šiuo metu jos teikia su infliacija susietą, bet mažą grąžą. Taigi, pirkdamas Prancūzijos vyriausybės su infliacija susietas obligacijas, investuotojas gali tikėtis gauti metinę grąžą, kuri yra apie 1,5% mažesnė už infliaciją. Taip pat techniškai sunku nusipirkti atskiras užsienio obligacijas iš Baltijos šalių. Dėl to investuotojas, norintis užtikrinti didesnę nei infliaciją grąžą, turi prisiimti papildomą riziką, įsigydamas kitą turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, akcijas, auksą ir kt.

Nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, nuomojamo buto, pirkimas, kaip taupymo būdas, yra labai populiarus tarp Baltijos šalių investuotojų. Tai galima suprasti, nes nekilnojamasis turtas yra apčiuopiamas ir suprantamas, o emociškai labai patogus. Taip pat skaičiuojant popieriuje, atrodo, kad buto nuoma gali duoti gerą grąžą, o ir turto vertė gali padidėti. Iki šiol nuomos kainas buvo galima gana nesunkiai pakelti esant infliacijai. Tačiau investuotojai savo skaičiavimuose dažnai neatsižvelgia į išlaidas, tokias kaip darbo su nuomininkais ir turto valdymas, draudimas, mokesčiai, turto prastovos ir nusidėvėjimas, dėl ko nuolat reikia papildomų investicijų. Todėl dažnai, atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, nuomojamo buto grąža yra ne 7-8% per metus, kaip gali pasirodyti iš pradžių, o 3-4% per metus. Investicijos į nekilnojamojo turto nuomą gali duoti didesnę grąžą su didesnėmis apimtimis. Pavyzdžiui, jeigu jums priklauso penki butai viename pastate, galite gerokai sumažinti administracines tų objektų valdymo išlaidas. Alternatyva nuosaviems nuomojamams butams – investuoti į biržoje prekiaujamus nekilnojamojo turto fondus, tokius kaip Eften Real Estate ir Baltic Horizon. Tokios investicijos gali duoti didesnę tikėtiną grąžą ir likvidumą, atsirandantį dėl galimybės parduoti savo investicinio fondo vienetus biržoje. Jeigu tokie nekilnojamojo turto fondai sugebės indeksuoti savo nuomos pajamas bent iki infliacijos, jie gali auginti vertę ir augančių palūkanų aplinkoje.

Akcijos yra dar viena alternatyva. Idėja, kad investuojant į akcijas galima apsaugoti kapitalą nuo infliacijos, grindžiama prielaida, kad didelė dalis įmonių gali pakelti kainas savo klientams augant medžiagų sąnaudoms ir didėjant darbuotojų atlyginimams. Išimtis būtų sektoriai, kuriuose įmonės ėmėsi ilgalaikių projektų fiksuotomis kainomis (pavyzdžiui, pastatų statyba), taip pat ankstyvos stadijos įmonės, kurių pelnas prognozuojamas per toli į ateitį.

Žvelgiant į istorinius išsivysčiusių šalių akcijų rinkų rezultatus, jie paprastai gerokai viršija infliaciją. Tačiau šios strategijos rezultatai laikui bėgant labai skiriasi. Investuotojas, 1972 metais investavęs į JAV akcijų rinkos indeksą S&P 500, patirtų investicijos vertės sumažėjimą, nuo kurio visiškai atsigautų (įskaitant infliacijos poveikį) vos per 12 metų. Vienas iš ypatingų 1970-ųjų dalykų buvo didelė infliacija! Todėl teisinga investuoti į akcijų rinkas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą (daugiau nei 10 metų), ilgus metus reguliariai investuoti ir pasirūpinti, kad jūsų akcijų portfelis būtų diversifikuotas. Lengviausias būdas tai padaryti – investuoti į listinguojamus indeksų fondus. Geras pagrindas investicijų portfeliui kurti būtų šie du indeksų fondai: iShares World ETF (investuoja į išsivysčiusių šalių akcijas) ir iShares Emerging Markets ETF (investuoja besivystančiose šalyse). Taip pat Baltijos biržoje atsiranda įdomių naujų įmonių, kurios gali būti patrauklios ilgalaikės investicijos.

Didelio pajamingumo obligacijos ir įmonių paskolos taip pat gali užtikrinti didesnį pajamingumą. Kai infliacija viršija 5% per metus, mažos rizikos vyriausybės ir įmonių obligacijos neapsaugo investuotojų nuo infliacijos. Trumpalaikės mažos rizikos obligacijos turi neigiamą grąžą eurais, o ilgalaikės obligacijos kelia investuotojams palūkanų normų pokyčių riziką, o ne apdraudžia nuo jos. Todėl kaip dalį investicinio portfelio reiktų apsvarstyti didžiausio pajamingumo ir rizikos obligacijas. Baltijos šalyse yra nemažai įmonių, kurios savo obligacijas biržoje siūlo nuo 5 iki 10 proc. Tai „Elko Group“, „Storent“, „IuteCredit“, „Auga“ ir kt. Siekdami didesnės grąžos, investuotojai turi galimybę naudotis Capitalia paskolų platforma, kuri leidžia finansuoti paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Aukso pirkimas tradiciškai buvo laikomas pagrindine apsaugos strategija didelės infliacijos ar ekonominio nuosmukio laikais. Į auksą galite investuoti fiziškai pirkdami auksines monetas ar luitus, tačiau tuomet turite pagalvoti apie jų saugojimą bei didelius komisinius už tokias operacijas. Pavyzdžiui, auksą parduoda Tavex ir Paysera. Taip pat yra tarptautinių paslaugų teikėjų, tokių kaip Goldsilver.com, kurie siūlo tiek tauriųjų metalų įsigijimą, tiek jų saugojimą keliose pasaulio vietose. Alternatyva fiziniam aukso pirkimui yra pirkti elektroninį auksą XAU – skaitmeninį instrumentą, kurio vertė susieta su aukso kaina biržoje. Tokią paslaugą siūlo „Revolut“, „Paysera“ ir daugelis kitų tarpininkavimo platformų. Galima įsigyti su auksu susietų indeksų fondų arba aukso indekso bendrovių, tokių kaip iShares Gold Producers UCITS ETF. Pandemijos pradžioje aukso kaina smarkiai pakilo – net 25 proc., bet vėliau krito. Per pastaruosius 20 metų investuojant į auksą, vidutinė grąža būtų 9,5%, o tai patikimai apsaugotų nuo infliacijos per šį laikotarpį. Tačiau retai kas žiūri į ilgalaikius aukso kainų svyravimus – jei žiūrėtų, pamatytų didelius šio tauriojo metalo kainų svyravimus. Atitinkamai aukso vertė yra linkusi greitai keistis ir tikrai nėra stabilumo ramstis.

Žaliavų, tokių kaip nafta, dujos, metalai ir grūdai, kainos puikiai prisitaiko prie infliacijos sukelto kainų augimo. Tačiau reikšmingas šių žaliavų kainų pokyčio veiksnys yra trumpalaikiai šių išteklių pasiūlos ir paklausos svyravimai rinkoje, pavyzdžiui, situacija pandemijos metu. Todėl investicijos į žaliavas gali pasirodyti labai rizikingos ir patirti sparčius kainų pokyčius. Žaliavas galima įsigyti elektroniniu pavidalu (dirbtinai sukurto finansinio instrumento), panašiu į auksą. Alternatyva – pirkti žaliavų kūrėjus arba jų indeksų fondus. Įdomus indeksų fondas yra, pavyzdžiui, iShares Diversified Commodity Swap UCITS ETF, siūlantis investuotojams investuoti į žaliavas per išvestines priemones.

Svarbu suprasti, kad investavimas į auksą ar žaliavas negauna jokių pajamų (dividendų) ir yra grynai spekuliatyvus. Todėl tai neturėtų sudaryti didelės atskiro investuotojo investicijų portfelio dalies.

Kaip matome, nors didelė infliacija yra nemalonus posūkis bet kuriam taupančiam, yra daugybė investavimo galimybių, kurios gali padėti nuo jos apsisaugoti. Turbūt blogiausia, ką investuotojas gali padaryti per staigų kainų kilimą – sėdėti su didelėmis grynųjų pinigų atsargomis. Pats laikas panaudoti tuos pinigus.

*Aukščiau pateikta asmeninė nuomonė ir nėra rekomendacija investuoti ar nedaryti tam tikros investicijos.

Kartais atrodo, kad įmonė pasiekė maksimalų potencialą ir išnaudojo visas dabartinės gamyklos, įrangos ar darbuotojų teikiamas galimybes. Tokiu atveju patartina pagalvoti, kaip padėtumėte savo įmonei siekti dar aukštesnių tikslų, jei finansinių išteklių aspektas nebūtų kliūtis. Galbūt išplėsti savo gamybines patalpas, atidaryti kitą verslą ar įgyvendinti savo ilgai lauktą svajonę užkariauti užsienio rinkas? Ne visada patogu investuoti turimas apyvartines lėšas į įmonės plėtrą - jas geriau skirti kasdienėms išlaidoms, o dėl papildomo finansavimo verslo plėtrai kreiptis į finansų įstaigas. „Panamir“, kakavos produktų gamintojas ir didmenininkas, pasinaudojo „Capitalia“ plėtros finansavimu, kad įsigytų dar vieną kakavos pupelių skrudinimo krosnį ir padidintų gamybos pajėgumus. Tokios didesnės investicijos ilgainiui didina įmonės apyvartą ir mažina gamybos sąnaudas. Jūs taip pat apgalvokite savo įmonės plėtros galimybes ir kreipkitės dėl plėtros finansavimo rašydami į finansavimas@capitalia.com arba paskambinę +370 6168 0880!

• Informuokite savo draugus ar verslo partnerius apie galimybę kreiptis dėl Capitalia finansinių paslaugų, ir paprašykite jo paminėti jus kaip šaltinį, iš kurio jis sužinojo apie Capitalia ARBA pateikite Capitalia jo kontaktinius duomenis ir mes patys susisieksime su potencialiu klientu.
• Palaukite, kol jūsų rekomenduojamas verslas gaus norimą finansavimą ar finansines paslaugas.
• Pateikite Capitalia sąskaitą faktūrą ir gaukite  400 EUR dydžio premiją.

• Rekomenduojamas klientas turi paminėti jus kaip informacijos šaltinį ARBA turite pateikti mums įmonės kontaktinius duomenis, kuri galėtų pasinaudoti mūsų paslaugomis.
• Rekomenduota įmonė turi pasinaudoti Capitalia finansavimu ar finansinėmis paslaugomis, kad gautumėte atlygį už rekomendaciją.

Mieli klientai,

Dėl „Covid-19“ paplitimo ir paskelbtos ekstremalios situacijos Baltijos šalyse informuojame jus apie „Capitalia“ klientų aptarnavimo ir finansavimo politikos pokyčius.

Esamiems „Capitalia“ klientams, kurių veiklai šiuo metu kyla sunkumų dėl „Covid-19“ paplitimo, operatyviai sukūrėme paramos mechanizmą ir keičiame paskolų grąžinimo grafikus. Mes susisieksime su kiekvienu klientu atskirai, kad išsiaiškintume pagalbos poreikį. Norėdami susisiekti su mumis skambinkite +370 6168 0880 arba rašykite el. Paštu finansavimas@capitalia.com.

Nuo 2020 m. kovo 16 d. atsargumo sumetimais laikinai sustabdytos naujos finansavimo operacijos ir naujų paskolų išdavimas. Stebime situaciją šalyje ir finansų rinkose ir informuosime klientus, kai tik bus atnaujintas finansavimas.

Taip pat ruošiame informacija klientams ir apie kuriamas valstybės paramos priemones verslui, kad būtų pašalintos „Covid-19“ sukeltos pasekmės.

Per dideli įsiskolinimai 

Pirmoji ir pagrindinė priežastis, kas trukdo gauti finansavimą yra per dideli esami įsiskolinimai. Jie tiesiogiai susiję su didelėmis mėnesinėmis įmokomis, o tai reiškia, kad įmonė visuomet privalo palaikyti stabilias pajamas. Didelės paskolų įmokos gali sutrikdyti pinigų srautus, jei netikėtai ir ženkliai sumažėja pajamos. Remiantis Deutche Bank atliktu tyrimu, Europoje paskolos vidutiniškai sudaro 23 proc. mažų ir vidutinių įmonių balanso. Kiekviena įmonė turėtų siekti, kad kreditų suma neviršytų nuosavo kapitalo sumos. Žinoma, skirtingų sektorių vidurkiai gali labai skirtis. Pavyzdžiui, maži įsiskolinimai būdingi programavimo įmonėms, o gamybos įmonėms reikalingos didelės paskolos. 
 

Likvidumo problemos

Bendrovės pajamų ir sąnaudų disbalansas gali sukelti vadinamą likvidumo riziką, kai įmonė negali laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui ar klientams, nors dirba ir pelningai. Siekiant išvengti tokios situacijos, būtina užtikrinti, kad trumpalaikis turtas (atsargos, gautinos sumos, žaliavos ir kt.) būtų didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus (per metus mokėtinos sumos). Taip pat svarbu atidžiai elgtis ir su turima kredito linija artėjant sutarties termino pabaigai. Rekomenduojame daryti prielaidą, kad bankas nebūtinai pratęs sutartį ir tam reiktų būti pasiruošus. 
 

Laiku neatsiskaitantys klientai

Dar vienas svarbus finansinis rodiklis – gautinų sumų ir skolų tiekėjams apyvartumas. Šie rodikliai parodo kaip greitai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais ir kaip greitai su įmone atsiskaito jos pirkėjai. Jei naudojate 30 dienų atsiskaitymo terminą, o apskaičiavę apyvartumo rodiklius gaunate didesnius skaičius – vienas ar keli pirkėjai vėluoja mokėti arba įmonė vėluoja sumokėti savo tiekėjams. Stebina tai, kad šiandien dar ne visos įmonės turi aiškią skolininkų kontrolės politiką. Tokiame dokumente reikėtų apibrėžti kokių veiksmų reikia imtis pavėluoto mokėjimo atveju ir kaip bei kokiems klientams suteikiami ilgesni atsiskaitymo terminai. Dažnai apsisprendimui pratęsti mokėjimo terminą turi įtakos rinkos reputacija, asmeniniai ryšiai ir istorinė mokėjimo disciplina. Šie veiksniai svarbūs, bet jie turėtų tik papildyti kruopščią klientų finansinės padėties analizę. Dar geriau ir paprasčiau yra apdrausti savo gautinas sumas ir taip užsitikrinti, kad šias finansines analizes atliktų draudimo bendrovės. 
 

Pervertintos atsargos

Vadovas taip pat atidžiai turi sekti ir atsargų kiekį balanse. Atsargos sensta ir praranda vertę, o kaip greit tai vyksta priklauso nuo verslo šakos. Atsargų inventorizacija ir perkainojimas turi būti viena iš reguliarių vidaus kontrolės procedūrų, nes kitu atveju balanse rodoma netiksli atsargų vertė. Gera praktika būtų bent kartą per metus, ypač prieš finansinių metų pabaigą, atlikti pilną atsargų inventorizaciją. Finansuotojams didesnį pasitikėjimą kelia, kai inventorizaciją daro nepriklausomos įmonės, o ne vidaus darbuotojai. 
 

Su įmonės veikla nesusijęs turtas

Dar vienas patarimas, kuris leis pagerinti jūsų finansinius duomenis – iš balanso pašalinkite turtą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su ekonominę veikla. Į bendrovės balansą turėtų būti įtrauktas tik tiesiogiai su verslu susijęs turtas.

Siekis išlaikyti sveiką įmonės balansą yra svarbus galvojant tiek apie papildomų lėšų pritraukimą, tiek planuojant ateityje parduoti verslą. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad rūpinantis savo įmonės finansine sveikata bei mažinant riziką, bus lengviau atlaikyti įvairias krizes ar nesėkmes, kurių pasitaiko versle.

1. Jūs pateikiate prekes/paslaugas savo klientui ir išrašote sąskaitą faktūrą.
2. Jūs siunčiate pasirašytą sąskaitą faktūrą sąskaitų finansavimo teikėjui.
3. Iki 100% Sąskaitos faktūros sumos išmokama Jums, paprastai per 24 valandas (skirtingos faktoringo bendrovės išmoką skirtingą sąskaitos faktūros dalį, priklausomai nuo rizikos kriterijų).
4. Atsižvelgiant į sąskaitų finansavimo tipą, Jūs arba sąskaitos finansavimo teikėjas kontroliuos finansuotos sąskaitos apmokėjimą laiku.
5. Kai pirkėjas apmoka sąskaitą, likusi sąskaitos faktūros dalis kurios anksčiau negavote, jums grąžinama iš jos išskaičiavus finansavimo paslaugos mokesčius.

• Greitą finansavimą - greitai nustatomas ir priimamas sprendimas dėl finansavimo
• Pagalba realiu laiku - asmeninis ir visuomet pasiekiamas vadybininkas
• Skaidrios išlaidos - jokių paslėptų mokesčių.

• patenkinti sezoninę paklausą didinant atsargų kiekį
• gauti nuolaidą iš tiekėjo už išankstinį apmokėjimą
• samdyti papildomus darbuotojus
• pritraukti naujus klientus siūlant ilgesnius mokėjimų terminus nei jūsų konkurentai

• gaunate daugiau pinigų už savo sąskaitas
• gaunate skaidrią kainodarą
• galite laisvai pasirinkti, kokias sąskaitas finansuosite
• verslo finansavimą gausite tą pačią darbo dieną
• neturite įkeisti jokio turto

• Lėšos reikalingos trumpam ar konkrečiam laikotarpiui. Verslo paskolos laikotarpis paprastai trunka mažiau nei dvejus metus, o paskola gali būti grąžinama anksčiau laiko. Užstikrinkite, kad turite pakankamą grynųjų pinigų srautą, kad galėtumėte laiku mokėti palūkanas ir paskolos dalį.
• Lėšos reikalingos papildomos įrangos, sezoninio inventoriaus ar kitų, panašaus pobūdžio prekių įsigijimui. Tokiu būdu paskola įmonei gali būti užtikrinta įsigytu turtu, o tai leistų gauti finansavimą už mažesnę palūkanų normą.

• Lėšos reikalingos ilgam ar nekonkrečiam laikotarpiui. Šios rūšies investicijos kartais yra vadinamos nuolatiniu kapitalu. Investicijos laikotarpis paprastai siekia tris metus ir ilgiau, priklausomai nuo pramonės sektoriaus ir bendrovės dydžio.
• Įmonė planuoja esminę verslo plėtrą. Pavyzdžiui, nori plėsti gamybos patalpas, įsigyti papildomos įrangos, pradėti gaminti naują produktą ar išplėsti veiklą eksporto rinkose.
• Smulkiam verslui reikia papildomos pagalbos valdyme arba naudingų kontaktų. Tai leidžia įmonei naudotis ištekliais, kurie jiems tuo metu nėra prieinami. Šiuo atveju investuotojai yra vadinami "protingais pinigais". Kitaip tariant, jų vertė verslui viršija įnašą į kapitalą. Investuotojai paprastai padeda susirasti naujų klientų ar tiekimo grandžių, dalinasi patarimais ir kt.
• Bendrovė negali gauti banko paskolos. Svarbu nepamiršti, kad bankai taiko žemą paskolos palūkanų normą tik toms įmonėms, kurios nėra laikomos rizikingomis. Jei bendrovė yra ankstyvojoje stadijoje, o pinigų srautas nėra teigiamas arba savininkas neturi turto užtikrinti paskolą, investuotojas gali būti vienintelis kelias į priekį.
• Savininkas nenori asmeniškai laiduoti už paskolą. Šis veiksmas yra reikalaujamas daugelyje atvejų, ypač kai finansavimas yra gaunamas iš banko ar kito komercinio kreditoriaus.

• Turtas yra viskas ką jūsų įmonė valdo, įskaitant nekilnojamąjį turtą, pinigus, atsargas ir įrangą.
• Įsipareigojimai yra skolos, kurias turite sumokėti, įskaitant tokius dalykus kaip nuomos mokėjimai, prekybos sąskaitos, mokesčiai ir kt.
• Nuosavas kapitalas yra bendrovės dalis, kuri iš tikrųjų priklauso savininkui.

• Pajamos yra pardavimo ar kitos įplaukos į jūsų įmonę.
• Išlaidos yra sąnaudos, susijusios su pardavimu.
• Atėmus išlaidas iš pajamų, galite apskaičiuoti savo grynąjį pelną. Tai yra pinigai, kuriuos uždirbote. Gali būti, kad šis skaičius įmonės augimo etape bus neigiamas.

• Pastovūs kaštai tai išlaidos, kurių dydis yra pastovus ir nepriklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio, pavyzdžiui, nuoma, draudimas, darbuotojų atlyginimai.
• Pardavimo kaina yra mažmeninė kaina, už kurią parduodate savo produktus ar paslaugas.
• Kintamoji vieneto pagaminimo kaina yra suma, parodanti kiek kainuoja pagaminti jūsų produktą.
• Lūžio taško analizė parodo kokia turi būti minimali gaminio pardavimų apimtis, kad įmonės veikla nebūtų nuostolinga.

• Tai parodo kiek pinigų įmonė šiuo metu turi.
• Grynieji pinigai yra jūsų turimų pinigų suma. Tai gali būti faktiniai pinigai ir pinigų ekvivalentai (pavyzdžiui, labai likvidūs investiciniai vertybiniai popieriai).
• Trumpalaikiai įsipareigojimai yra einamosios skolos, kurias įmonė patyrė.
• Šis santykis parodo, kaip gerai jūsų verslas gali atsiskaityti už einamuosius įsipareigojimus. Šiuo atveju, kuo didesnis skaičius, tuo sveikesnė jūsų įmonė, o tai reiškia, kad paskolos verslui būtų labiau prieinamos.

• Grynosios pajamos yra bendra pinigų suma, kurią jūsų verslas uždirbo, atskaičius patirtas išlaidas.
• Pardavimai yra bendra jūsų sugeneruotų pardavimų suma.
• Padalinus grynąsias pajamas iš pardavimų, gausite pelno maržą. Didelė pelno marža rodo labai sveiką įmonės būklę. Maža pelno marža gali parodyti, kad įmonė yra nesėkminga, bet taip pat gali reikšti ir tai, kad jūsų įmonė nesugeba tinkamai valdyti savo sąnaudų. Atminkite, kad jūsų grynosios pajamos yra visos jūsų pajamos, atėmus jūsų išlaidas. Jei turite dideles pardavimų pajamas, tačiau pelno marža vis tiek yra maža, peržiūrėkite rodiklius, kurie sudaro jūsų grynąsias pajamas.

• Skolos tai yra visi įsipareigojimai, kuriuos turite sumokėti trečioms šalims, pvz., paskolos ar palūkanų mokėjimai.
• Nuosavas kapitalas parodo kokia įmonės dalis iš tikrųjų priklauso savininkui. Kitaip tariant, tai yra pinigų suma, kurią savininkas investuoja į savo įmonę.
• Didelis skolos ir nuosavybės santykis parodo, kad didelė jūsų įmonės finansavimo dalis yra iš išorės šaltinių, pavyzdžiui, bankų. Jei bandote gauti paskola verslui arba pritraukti investuotojų, dėl didelio skolos ir nuosavybės santykio tai gali būti sunkiau įgyvendinama.

Autorius: Direktorius, Verslo konsultacijos Pāvels Šnejersons

Capitalia Naujienos_02_10-2013