Po pandemijos daugelis įmonių išgyveno sunkius laikus dėl staigaus apyvartos kritimo. Tai paskatino verslą mažinti išlaidas ir ieškoti papildomo apyvartinio kapitalo, kad stabilizuotų veiklą net esant ir labai sunkioms aplinkybėms. Dažnai iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad paskola gali būti greičiausias ir ekonomiškiausias būdas garantuoti stabilumą, tačiau nereikia pamiršti ir rizikos, kuri gali kilti įmonės veiklai ateityje, kai Covid-19 poveikis atslūgs.
 
Paskola visada yra papildomas įsipareigojimas, kuris, nors ir garantuoja greitą piniginių lėšų papildymą, vėliau turi būti grąžinta. Priimant per didelę skolinimosi naštą, įmonės balansas tampa vis rizikingesnis, o ateities išlaidos skolos aptarnavimui auga. Pandemijos metu sunku tiksliai numatyti, kada apyvarta grįš į ankstesnį lygi ir ar įmonė bus pajėgi grąžinti paskolą. Per didelis įsipareigojimų kiekis balanse ateityje taip pat gali lemti net ir bankrotą.
 
Saugesnė alternatyva paskolai yra pritraukti investuotojus ir taip padidinti nuosavą kapitalą. Tokiu atveju įmonė remiasi ne skolintomis lėšomis, o nuosavais ištekliais, o tai suteikia ir daugiau laisvės nenumatytoms išlaidoms ar plėtros planams. Tačiau reikia nepamiršti, kad ne kiekviena įmonė gali pretenduoti į investuotojų kapitalo pritraukimą - finansiniai duomenys ir ateities planai turi būti pakankamai skaidrūs ir perspektyvūs, kad investuotojams būtų patrauklu suteikti kapitalą. Ruošiantis pritraukti investuotojus, rekomenduojame pasikalbėti su finansų konsultantais, kurie padėtų įmonę padaryti patrauklesne investuotojams. Nors šiuo atveju finansavimo gavimo procesas užtruks daugiau laiko, ateityje jis tikrai sumažins įmonės riziką.

Plačiau skaitykite vz.lt - https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/07/10/trys-soko-etapai-kuriame-is-ju-yra-lietuvos-imones