„Alternatyvių skolintojų Baltijos šalyse jau yra nemažai. Šiemet jie sieks dar labiau išplėsti savo portfelius, o kitais metais neišvengiamai matysime pirmuosius rinkos konsolidacijos žingsnius“, – prognozuoja „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.

Praėję metai alternatyviems skolintojams buvo itin sėkmingi. Lėtėjant ekonomikai ir bankams atsargiau skolinant smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač išaugo obligacijų emisijų ir sutelktinio finansavimo platformų populiarumas. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet konkurencija rinkoje tik stiprės, nes skolintojai varžysis dėl riboto skaičiaus klientų. Vis garsiau kalbama apie galimus pirmuosius susijungimus ar įsigijimus, kurie leistų įmonėms išlaikyti konkurencinį pranašumą ir toliau sėkmingai augti.

Vidutinė paskola – 140 tūkst. Eur

Verslo paskolas ir sutelktinio finansavimo paslaugas Baltijos šalyse siūlanti „Capitalia“ skaičiuoja, kad praėję metai buvo rekordiniai. Įmonės portfelis ūgtelėjo 30 proc., o paskolų suteikta 23 proc. daugiau nei ankstesniais metais – iš viso paskolinta 27 mln. eurų.

Kalbėdamas apie kelerius metus iš eilės sparčiai augančią alternatyvių skolintojų rinką, G. Matuzas atkreipė dėmesį tiek į ekonominę situaciją, tiek pasikeitusias skolinimo sąlygas.

„Lėtėjanti ekonomika stabdo bankus nuo skolinimo, nes jie nenori prisiimti papildomos rizikos. Augant kaštams, smulkūs ir vidutiniai verslai jiems tampa vis mažiau įdomūs, jau nekalbu apie trumpalaikes paskolas ar nestandartines situacijas, kuomet verslams reikia papildomų lėšų. Kitas veiksnys, kuris stipriai augina alternatyvių skolintojų populiarumą – sumažėjęs finansavimo kainų atotrūkis tarp bankų ir nebankinių skolintojų“, – pastebi „Capitalia“ atstovas.

Didžiausia praėjusiais metais vienai įmonei paskolinta suma siekė 1 mln. eurų, tačiau vidutiniškai verslai skolinosi po 140 tūkst. eurų. Daugiausiai „Capitalia“ pernai paskolino Latvijos įmonėms – čia finansavimą gavo 108 bendrovės. Naudojantis alternatyvaus skolintojo paslaugomis taip pat pasiskolino 67 Lietuvos bei 21 Estijos įmonė.

Susijungimai – neišvengiami

G. Matuzas prognozuoja, kad šiais metais alternatyvūs skolintojai dės visas pastangas, bandydami dar labiau padidinti savo turimus portfelius, nes tai yra būtina sąlyga sekančiam augimo žingsniui. Pirmųjų konsolidacijos žingsnių tikimasi sulaukti po metų.

„Šiai rinkai jau yra daugiau kaip 10 metų. Rinka yra subrendusi, įmonės turi pakankamai duomenų ir statistikos, kad galėtų įvertinti savo veiklą ir priimti strateginius sprendimus dėl susijungimų ar įsigijimų. Kuo toliau, tuo labiau augimas vidaus rinkoje bus tik brangesnis, nes vis dažniau konkuruojama dėl tų pačių klientų, kurių skaičius yra ribotas. Konsolidacijos procesas taps būdu išlaikyti konkurencinį pranašumą“, – prognozuoja „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.

Anot jo, galima prisiminti, kaip ilgainiui keitėsi komercinių bankų rinka, nes panašia trajektorija judės ir alternatyvūs skolintojai. Per pastaruosius du dešimtmečius Baltijos šalyse buvo gerokai daugiau bankų, tačiau ne visiems pavyko rasti savo nišą ir specializuotis, todėl galiausiai jie arba susijungė, arba kitaip palieko rinką. 

„Lietuvoje šiuo metu veikia trys didieji bankai, kurie specializuojasi ties itin dideliais vietiniais klientais. Nebankiniam finansų sektoriui tai taip pat yra svarbus kontekstas, nes šioje rinkoje nėra daug nišų, kuriose būtų galima specializuotis. Tikėtina, kad rinkoje bus ne daugiau kaip 2-3 įmonės su panašiomis strategijomis. Didžiausia koncentracija pastebima nekilnojamojo turto vystymo sutelktinio finansavimo platformų sektoriuje. Įdomu tai, kad šios įmonės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais rinkos dalyviais – privačios skolos fondais, kredito unijomis ir kitais nebankinio finansavimo teikėjais“ – sako G. Matuzas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios sutelktinio finansavimo platformos yra pritraukusios rizikos kapitalo fondų investicijas, kurias galiausiai reikės realizuoti. Vienas iš galimų šių fondų „išėjimo“ scenarijų yra susijungimai ar įsigijimai. 

Obligacijos yra „ant bangos“

Kalbėdamas apie šiuos metus, G. Matuzas teigia, kad „Capitalia“ taip pat sieks padidinti savo turimą portfelį. Praėjusių trejų metų vidutinis įmonės portfelio augimas siekė 17,5 proc. Tikimasi, kad jis toks ir išliks.

„Capitalia“ atstovas prognozuoja, kad įmonės ir šiais metais nemažins skolinimosi tempų. Pastebima, kad atlernatyvių finansavimo šaltinių ieško vis didesnės įmonės, kurių metinė apyvarta siekia bent kelis milijonus eurų. Dažniausias paskolos tikslas – augimui reikalingos apyvartinės lėšos arba neplanuotoms išlaidoms.

„Praėjusiais metais ypač populiarios buvo gerai žinomų įmonių, tokių kaip „Paysera“, „Fastlink“ ir „Švaros broliai“, obligacijos. Šios įmonės sėkmingai pasinaudojo savo prekės ženklo žinomumu ir pritraukė finansavimą, išplatindamos obligacijas itin palankiomis sąlygomis. Tikėtina, kad analogiško finansavimo iš bankų ar institucinių investuotojų joms nebūtų pavykę gauti“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.

Vis tik sutelktinis finansavimas, anot jo, įmonėms yra gerokai prieinamesnis būdas pasiskolinti, nes juo bendrovės gali gauti nuo 10 tūkst. eurų iki kelių milijonų. Tuo tarpu obligacijų platinimas yra ganėtinai brangus ir įprastai vykdomas emisijoms tik nuo 1 milijono eurų.

Alternatyvaus finansavimo Baltijos šalyse dažniausiai ieško žemės ūkio bei prekybos įmonės. Gamybos įmonių skolinimasis praėjusiais metais buvo atsargus – sparčią plėtrą labiausiai stabdo neaiški ekonominė situacija. Teigiamų pokyčių buvo matyti Latvijos miškininkystės sektoriuje – po sudėtingo laikotarpio įmonės atsigavo ir vėl aktyviai investuoja į technikos modernizavimą bei miško žemės sklypų įsigijimą.
 
Taip pat skaitykite Versložinos.lt - https://www.vz.lt/rinkos/2025/02/06/sutelktinis-finansavimas-kalbos-apie-konsolidacija-ir-perdetus-lukescius-563227