Baimė, trumpalaikė panika, susitaikymas ir atsargus sambūvis – tai etapai, kuriuos prasidėjus pandemijai išgyveno ne tik gyventojai, bet ir visa ekonomika. Lietuvos įmonės, kurios norėjo šiemet pasiskolinti, perėjo tuos pačius etapus – pavasarį pinigai buvo pigesni, tačiau nelabai kas norėjo skolinti. Vasaros pabaigoje situacija stabilizavosi.
 
Taigi kas nutiko per pastaruosius šešis mėnesius finansų rinkoje ir iš ko verslui šiandien labiausiai apsimoka skolintis?
 
Pradėkime nuo bankų siūlomo finansavimo. Nuo kovo mėnesio mažėjęs įmonių paskolų portfelis liepą pasiekė grindis, bet rugpjūčio mėnesį vėl pradėjo augti. Iš viso per šį laikotarpį įmonių paskolų portfelis susitraukė nuo 8,4 mlrd. iki 7,8 mlrd. eurų. Bankai jungėsi į „Invegos“ pagalbos programas, kurios leido  pratęsti esamas sutartis, bet visumoje naujų pinigų į rinką neišleido. Per šį laikotarpį nebuvo užfiksuota, kad bankai reikšmingai koreguotų paskolų kainas. Lietuvos banko sudaryta statistika rodo, kad „Covid-19“ metu vidutinė bankų paskolų įmonėms palūkanų norma sumažėjo nuo 3,23 proc. vasario mėnesį iki 2,31 proc. gegužę, o rugpjūčio mėnesį ji jau buvo vėl padidėjusi iki 2,80 proc. Tokie statistiniai svyravimai yra normalus reiškinys ir jie vyksta reguliariai, todėl daryti išvadas iš šių duomenų būtų per anksti. Palūkanų normos pastovumas ir mažėjantis paskolų portfelis parodo, kad iš esmės bankai nesiryžo prisiimti padidėjusių rizikų ir tai leido jiems skolinti mažesne apimtimi, bet tokia pačia kaina.
 
Alternatyvaus finansavimo sektoriuje buvo matomi kur kas didesni svyravimai. Prasidėjus pandemijai, investuotojai greitai pradėjo teikti pirmenybę saugioms investicijoms. Todėl alternatyvios investicijos, tokios kaip obligacijos, greitai prarado patrauklumą investuotojams. Geriausiai situaciją iliustruoja Baltijos šalių įmonių išleistos obligacijos, kurių vertė smarkiai smuko ir jomis buvo prekiaujama gerokai mažesne kaina nei jų nominali vertė. Pavyzdžiui, finansinių įmonių „Mogo“ , „IuteCredit“ ir „4Finance“ obligacijomis buvo prekiaujama net iki 60 proc. jų nominalios vertės. Tai reiškia, kad investuotojai buvo labai susirūpinę dėl šių bendrovių galimybės padengti savo finansinius įsipareigojimus ir buvo pasirengę parduoti savo vertybinius popierius su didele nuolaida. Obligacijų emitentai, kurie pandemijos metu bandė pritraukti naują finansavimą, siūlė iki 20 proc. didesnes palūkanas, nei prieš pandemiją. Tačiau antroje vasaros pusėje situacija santykinai stabilizavosi ir dabar alternatyvių paskolų bei obligacijų pinigų kaina beveik grįžo į ankstesnį lygį.
 
Lietuvoje Rizikos kapitalo fondai prasidėjus pandemijai skubotų veiksmų nesiėmė, atsargiai pervertino planuojamas investicijas, peržiūrėjo turimas portfelio įmones, buvo sudaromi nauji sandoriai. Palyginimui, Latvijoje fondai pandemijos laikotarpiu nesudarė jokių reikšmingų sandorių.
 
Sutelktinio finansavimo platformos, kurios aktyviai veikė įmonių finansavimo srityje, taip pat žymiai sulėtino savo veiklą. Matydami tokių platformų kaip „Groupeer“ žlugimą, investuotojai tapo daug atsargesni investuodami į sutelktinio finansavimo projektus. Kaip žinia, ši paskolų birža, kurios portfelis siekė 47 mln. eurų, dar kovo pabaigoje nutraukė mokėjimus investuotojams, motyvuodami tuo, kad pandemija turėjo reikšmingos įtakos skolintojų mokumui. Galima sakyti, kad Covid-19 pasitarnavo kaip išorinis šokas platformų veiklai ir investuotojams davė suprasti realias rizikas investuojant į tokias priemones. Tai palietė tiek paskolų projektų, tiek ir kapitalo investicijų platformas. Kalbant apie palūkanas, kurias turėjo mokėti besiskolinantys per sutelktinio finansavimo platformas, buvo aiškiai matyti, kad tik prasidėjus suirutei, pinigų kaina kilo, tačiau jau dabar grįžo į prieškrizinį lygį. 
 
Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad „Covid-19“ gerokai pakoregavo finansavimo rinką – skolintojai tapo kur kas atsargesni, tačiau patys pinigai nėra pastebimai brangesni.

Taip pat skaitykite vž.lt - https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/10/21/kaip-nuo-pandemijos-pradzios-keitesi-pinigu-kaina