Pastaruoju metu pasaulyje išryškėjo naujas ekonominis galvos skausmas – infliacija. Latvijoje pernai gruodį infliacija pasiekė rekordinę 7,9 proc. Toks infliacijos padidėjimas yra tiek didelio pinigų kiekio, įplaukiančio į ekonomiką siekiant kovoti su pandemijos padariniais, tiek pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo pasekmė. Esant situacijai, kai pinigai taip greitai praranda savo vertę, svarbu imtis veiksmų, kad investicijų grąža būtų kuo didesnė.

Užsienyje yra finansinių priemonių, kurių pajamingumas tiesiogiai susijęs su infliacija, tai yra su infliacija susietos obligacijos. Deja, šiuo metu jos teikia su infliacija susietą, bet mažą grąžą. Taigi, pirkdamas Prancūzijos vyriausybės su infliacija susietas obligacijas, investuotojas gali tikėtis gauti metinę grąžą, kuri yra apie 1,5% mažesnė už infliaciją. Taip pat techniškai sunku nusipirkti atskiras užsienio obligacijas iš Baltijos šalių. Dėl to investuotojas, norintis užtikrinti didesnę nei infliaciją grąžą, turi prisiimti papildomą riziką, įsigydamas kitą turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, akcijas, auksą ir kt.

Nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, nuomojamo buto, pirkimas, kaip taupymo būdas, yra labai populiarus tarp Baltijos šalių investuotojų. Tai galima suprasti, nes nekilnojamasis turtas yra apčiuopiamas ir suprantamas, o emociškai labai patogus. Taip pat skaičiuojant popieriuje, atrodo, kad buto nuoma gali duoti gerą grąžą, o ir turto vertė gali padidėti. Iki šiol nuomos kainas buvo galima gana nesunkiai pakelti esant infliacijai. Tačiau investuotojai savo skaičiavimuose dažnai neatsižvelgia į išlaidas, tokias kaip darbo su nuomininkais ir turto valdymas, draudimas, mokesčiai, turto prastovos ir nusidėvėjimas, dėl ko nuolat reikia papildomų investicijų. Todėl dažnai, atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, nuomojamo buto grąža yra ne 7-8% per metus, kaip gali pasirodyti iš pradžių, o 3-4% per metus. Investicijos į nekilnojamojo turto nuomą gali duoti didesnę grąžą su didesnėmis apimtimis. Pavyzdžiui, jeigu jums priklauso penki butai viename pastate, galite gerokai sumažinti administracines tų objektų valdymo išlaidas. Alternatyva nuosaviems nuomojamams butams – investuoti į biržoje prekiaujamus nekilnojamojo turto fondus, tokius kaip Eften Real Estate ir Baltic Horizon. Tokios investicijos gali duoti didesnę tikėtiną grąžą ir likvidumą, atsirandantį dėl galimybės parduoti savo investicinio fondo vienetus biržoje. Jeigu tokie nekilnojamojo turto fondai sugebės indeksuoti savo nuomos pajamas bent iki infliacijos, jie gali auginti vertę ir augančių palūkanų aplinkoje.

Akcijos yra dar viena alternatyva. Idėja, kad investuojant į akcijas galima apsaugoti kapitalą nuo infliacijos, grindžiama prielaida, kad didelė dalis įmonių gali pakelti kainas savo klientams augant medžiagų sąnaudoms ir didėjant darbuotojų atlyginimams. Išimtis būtų sektoriai, kuriuose įmonės ėmėsi ilgalaikių projektų fiksuotomis kainomis (pavyzdžiui, pastatų statyba), taip pat ankstyvos stadijos įmonės, kurių pelnas prognozuojamas per toli į ateitį.

Žvelgiant į istorinius išsivysčiusių šalių akcijų rinkų rezultatus, jie paprastai gerokai viršija infliaciją. Tačiau šios strategijos rezultatai laikui bėgant labai skiriasi. Investuotojas, 1972 metais investavęs į JAV akcijų rinkos indeksą S&P 500, patirtų investicijos vertės sumažėjimą, nuo kurio visiškai atsigautų (įskaitant infliacijos poveikį) vos per 12 metų. Vienas iš ypatingų 1970-ųjų dalykų buvo didelė infliacija! Todėl teisinga investuoti į akcijų rinkas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą (daugiau nei 10 metų), ilgus metus reguliariai investuoti ir pasirūpinti, kad jūsų akcijų portfelis būtų diversifikuotas. Lengviausias būdas tai padaryti – investuoti į listinguojamus indeksų fondus. Geras pagrindas investicijų portfeliui kurti būtų šie du indeksų fondai: iShares World ETF (investuoja į išsivysčiusių šalių akcijas) ir iShares Emerging Markets ETF (investuoja besivystančiose šalyse). Taip pat Baltijos biržoje atsiranda įdomių naujų įmonių, kurios gali būti patrauklios ilgalaikės investicijos.

Didelio pajamingumo obligacijos ir įmonių paskolos taip pat gali užtikrinti didesnį pajamingumą. Kai infliacija viršija 5% per metus, mažos rizikos vyriausybės ir įmonių obligacijos neapsaugo investuotojų nuo infliacijos. Trumpalaikės mažos rizikos obligacijos turi neigiamą grąžą eurais, o ilgalaikės obligacijos kelia investuotojams palūkanų normų pokyčių riziką, o ne apdraudžia nuo jos. Todėl kaip dalį investicinio portfelio reiktų apsvarstyti didžiausio pajamingumo ir rizikos obligacijas. Baltijos šalyse yra nemažai įmonių, kurios savo obligacijas biržoje siūlo nuo 5 iki 10 proc. Tai „Elko Group“, „Storent“, „IuteCredit“, „Auga“ ir kt. Siekdami didesnės grąžos, investuotojai turi galimybę naudotis Capitalia paskolų platforma, kuri leidžia finansuoti paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Aukso pirkimas tradiciškai buvo laikomas pagrindine apsaugos strategija didelės infliacijos ar ekonominio nuosmukio laikais. Į auksą galite investuoti fiziškai pirkdami auksines monetas ar luitus, tačiau tuomet turite pagalvoti apie jų saugojimą bei didelius komisinius už tokias operacijas. Pavyzdžiui, auksą parduoda Tavex ir Paysera. Taip pat yra tarptautinių paslaugų teikėjų, tokių kaip Goldsilver.com, kurie siūlo tiek tauriųjų metalų įsigijimą, tiek jų saugojimą keliose pasaulio vietose. Alternatyva fiziniam aukso pirkimui yra pirkti elektroninį auksą XAU – skaitmeninį instrumentą, kurio vertė susieta su aukso kaina biržoje. Tokią paslaugą siūlo „Revolut“, „Paysera“ ir daugelis kitų tarpininkavimo platformų. Galima įsigyti su auksu susietų indeksų fondų arba aukso indekso bendrovių, tokių kaip iShares Gold Producers UCITS ETF. Pandemijos pradžioje aukso kaina smarkiai pakilo – net 25 proc., bet vėliau krito. Per pastaruosius 20 metų investuojant į auksą, vidutinė grąža būtų 9,5%, o tai patikimai apsaugotų nuo infliacijos per šį laikotarpį. Tačiau retai kas žiūri į ilgalaikius aukso kainų svyravimus – jei žiūrėtų, pamatytų didelius šio tauriojo metalo kainų svyravimus. Atitinkamai aukso vertė yra linkusi greitai keistis ir tikrai nėra stabilumo ramstis.

Žaliavų, tokių kaip nafta, dujos, metalai ir grūdai, kainos puikiai prisitaiko prie infliacijos sukelto kainų augimo. Tačiau reikšmingas šių žaliavų kainų pokyčio veiksnys yra trumpalaikiai šių išteklių pasiūlos ir paklausos svyravimai rinkoje, pavyzdžiui, situacija pandemijos metu. Todėl investicijos į žaliavas gali pasirodyti labai rizikingos ir patirti sparčius kainų pokyčius. Žaliavas galima įsigyti elektroniniu pavidalu (dirbtinai sukurto finansinio instrumento), panašiu į auksą. Alternatyva – pirkti žaliavų kūrėjus arba jų indeksų fondus. Įdomus indeksų fondas yra, pavyzdžiui, iShares Diversified Commodity Swap UCITS ETF, siūlantis investuotojams investuoti į žaliavas per išvestines priemones.

Svarbu suprasti, kad investavimas į auksą ar žaliavas negauna jokių pajamų (dividendų) ir yra grynai spekuliatyvus. Todėl tai neturėtų sudaryti didelės atskiro investuotojo investicijų portfelio dalies.

Kaip matome, nors didelė infliacija yra nemalonus posūkis bet kuriam taupančiam, yra daugybė investavimo galimybių, kurios gali padėti nuo jos apsisaugoti. Turbūt blogiausia, ką investuotojas gali padaryti per staigų kainų kilimą – sėdėti su didelėmis grynųjų pinigų atsargomis. Pats laikas panaudoti tuos pinigus.

*Aukščiau pateikta asmeninė nuomonė ir nėra rekomendacija investuoti ar nedaryti tam tikros investicijos.