Su antraisiais pandemijos metais įmonės tapo drąsesnės, o jų noras skolintis išaugo dvigubai. Verslo finansuotoja „Capitalia“ pernai paskolino daugiau kaip 20 mln. eurų, o tai yra dvigubai daugiau nei 2020 m. Atitinkamai išaugo ir vidutinė paskolos suma, kuri pernai siekė 64 tūkst. eurų. Siekdama padidinti finansavimo prieinamumą įmonėms Baltijos šalyse, „Capitalia“ pernai įkūrė du alternatyvius investicinius fondus ir atliko pirmąsias rizikos kapitalo investicijas.

Trečius metus iš eilės daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių įmonių skolinosi Latvijos bendrovės. Joms skirta beveik pusė viso finansavimo – 9.5 mln. eurų. Likusią paskolų krepšelio dalį Lietuva ir Estija pasidalino po lygiai. Iš viso pernai „Capitalia“ finansavo daugiau kaip 200 Baltijos šalių įmonių.

„Jei lygintumėme pirmus ir antrus pandemijos metus, įmonės savo finansus planavo absoliučiai priešingai. 2020 m. pagrindinis bendrovių tikslas buvo tiesiog išgyventi, o pernai įmonės drąsiai investavo į savo augimą bei plėtrą. Pernai pasiūlėme nemažai nestandartinių sprendimų, tokių kaip akcijų įsigijimo ir išpirkimo sandoriai, kuriuos sunku finansuoti tradicine banko paskola. Struktūriškai sudėtingi ir neįprasti sandoriai yra viena iš nišų, kur „Capitalia“ finansavimas gali būti ypač tinkamas“, – teigia „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.

Anot jo, ryškiausias tokio sandorio pavyzdys – su Latvijos energijos vartojimo efektyvumo ir apšvietimo paslaugų teikėja „RCG Lighthouse“. Šio sandorio metu bendrovės vadovybė iš rizikos kapitalo fondo „FlyCap“ išpirko 49 proc. akcijų.

Pernai daugiausiai skolinosi prekybos, žemės ūkio ir gamybos įmonės – šių trijų pramonės šakų bendrovėms suteikta 60 proc. visų „Capitalia“ paskolų. Vidutinė „Capitalia“ paskolos suma toliau augo ir siekė 64 tūkst. eurų. Atitinkamai vidutinė paskola 2020 m. sudarė 55 tūkst. eurų. Didžiausia praėjusiais metais paskola – 824 tūkst. eurų – išduota patyrusiai metalo gaminių gamybos įmonei Latvijoje, kuri įsigijo gamybinį pastatą Rygoje.

Nauji finansavimo sprendimai
Reaguodama į bendrovių poreikius, praėjusį pavasarį „Capitalia“ pradėjo teikti lizingo finansavimą transporto, technikos ir įrangos pirkimui, o vėliau buvo įsteigti „Capitalia“ alternatyvių investicijų fondai. Pirmasis 0,5 mln. eurų vertės rizikos paskolos (Venture debt) sandoris taip pat buvo sudarytas su sparčiai augančiu ir perspektyviu startuoliu „Rocketo“, kuris gamina ir prekiauja ekologišku šunų maistu. Metų pabaigoje „Capitalia“ pradėjo teikti bankinio finansavimo pritraukimo paslaugas įmonėms, norinčioms gauti finansavimo pasiūlymus iš įvairių komercinių bankų su profesionalia  „Capitalia“ vadybininkų pagalba ir minimaliomis laiko sąnaudomis bei pastangomis.

„Pastaraisiais metais „Capitalia“ iš nišinio verslo skolintojo sėkmingai virto rimtu finansiniu partneriu, teikiančiu investicinės bankininkystės paslaugas. Ypač pasiteisinęs sprendimas – dviejų alternatyvių investicijų fondų – „Capitalia Co-Investment Fund“ ir „Capitalia Feeder fund“ – steigimas“, – sako G. Matuzas.

Anot jo, „Capitalia Co-Investment Fund“ fondas kartu su pirmaujančiais Baltijos šalių rizikos kapitalo fondais investuoja į perspektyvius Baltijos šalių startuolius. Šiuo metu jau atliktos pirmosios 3 investicijos, kurių suma siekia  750 tūkstančių eurų. Tuo tarpu „Capitalia Feeder-fund“ fondas investavo į gerai žinomą rizikos kapitalo fondą „Change Ventures II fund“.
 
Apie Capitalia
Finansavome daugiau nei 5000 įmonių, o jų plėtrai suteikėme daugiau nei 100 mln. eurų. Taip pat konsultavome daugiau nei 100 įmonių verslo vertinimo, finansų pritraukimo, pirkimo ir pardavimo sandorių klausimais. Investuotojams siūlome platų skolinimo verslui galimybių spektrą, įskaitant investicijas į skolą ir kapitalą. Tarp mūsų klientų yra mažesnės įmonės, tokios kaip Safari parkas ir Stepdraw, o taip pat pripažintos įmonės, tokios kaip Stenders, Aerodium Technologies ir Remtechservis.

Taip pat skaitykite vz.lt - https://www.vz.lt/rinkos/2022/03/22/capitalia-paskolino-du-kartus-daugiau