Šiemet "Lursoft“ atliko tyrimą atskleidžiantį mikro ir smulkaus verslo vaidmenį Latvijos ekonomikoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei 94% visų naujai įregistruotų įmonių buvo labai mažos arba mažos įmonės, ir šis skaičius auga toliau. Savo ruožtu Latvijos Ekonomikos ministerija  skelbia, kad 69,9% gyventojų dirba mažose ir vidutinėse įmonėse, o pastarosios sukuria net 63,2% viso Latvijos bendrojo vidaus produkto. Taigi mažosios įmonės sudaro didelę dalį Latvijos ekonomikos pagrindo ir ekonomikos augimas tiesiogiai priklauso nuo mažų įmonių plėtros.

Tačiau, nepaisant svarbaus mikro ir smulkaus verslo vaidmens, šiam įmonių segmentui finansavimo galimybės vis dar yra ribotos. Kaip rodo verslo finansavimu užsiimančios įmonės Capitalia surinkti verslo kredito tendencijų duomenys, nepaisant didėjančios paklausos Lietuvos ir Latvijos rinkose - bendras komercinių bankų suteiktų paskolų skaičius mažoms ir vidutinėms įmonėms toliau mažėja arba nesikeičia. Viena iš priežasčių yra vis dar labai atsargi bankų skolinimo politika, po materialinės žalos patirtos krizės metu. Su panašiomis problemomis susiduria ir JAV smulkusis verslas [Skaitykite plačiau www.businessweek.com strapsnius  "Why Small Business Lending Is Getting Better (and Worse)" ir "Small Business Lending Shrank Again Last Year"]. Ko pasekoje, mažų ir vidutinių įmonių finansavimu užsiimančios kompanijos, kurios teikia mikrokreditus, mezanino paskolas ir rizikos kapitalo investicijas, tampa vis svarbesnės Baltijos šalių ekonomikai.

Kai komerciniai bankai neskuba kredituoti verslo, šiuo laikotarpiu didelis vaidmuo tenka ir vyriausybės siūlomoms investicijų skatinimo programoms. Kaip JAV ir Didžiojoje Britanijoje, taip ir Baltijos šalyse vyriausybės įgyvendino ne vieną skatinimo programą tarp jų įskaitant ir galimybes lengvatinėmis sąlygomis gauti finansavimą kredito įstaigose. Estijos vyriausybė įgyvendino per paramą teikiančias institucijas Kredex  ir Arengufond, Lietuvos vyriausybė per Invega . Latvijoje šį vaidmenį prisiėmė Latvijos garantijų agentūra. Tuo pat metu labai svarbu, kad vyriausybių intervencijos ir programos nekenktų finansų ekosistemai ir jos žaidėjų konkurencingumui, o tik užtikrintų trūkstamą paramą.