Pelningiausios investicijos per pastaruosius devynerius metus: apžvalga
Optimalus turto paskirstymas yra dažnas iššūkis investuotojams. O vieno sprendimo, tinkančio visiems, nėra. Sužinokite daugiau
Pelningiausios investicijos per pastaruosius devynerius metus: apžvalga
Optimalus turto paskirstymas yra dažnas iššūkis investuotojams. O vieno sprendimo, tinkančio visiems, nėra. Vis dėlto istorinių duomenų analizė suteikia gerą pagrindą investiciniams sprendimams priimti, nes leidžia įvertinti, kaip skirtingos turto klasės elgėsi kintančiomis makroekonominėmis sąlygomis, ir tokiu būdu pagrįsti savo portfelio formavimo strategiją.
Šioje apžvalgoje lyginame šešių investicijų kategorijų rezultatus 2017–2025 m. laikotarpiu, apimančiu COVID-19 pandemijos laiką, aukštos infliacijos ir palūkanų normų kilimo etapą, taip pat sudėtingas geopolitines aplinkybes. Šiuo požiūriu šis laikotarpis buvo geras atsparumo išbandymas bet kokiai investicijų rūšiai.
Akcijos – iShares Core MSCI World UCITS ETF, Didelio pajamingumo obligacijos – iShares Global High Yield Corp Bond, Nekilnojamasis turtas – iShares Developed Markets Property Yield UCITS ETF, Investicinio reitingo obligacijos – iShares iBoxx $ Investment Grade Corporate Bond ETF, Indėlis – JPM EUR Money Market VNAV EUR
Išnagrinėjus turto klases, akcijų rinka per devynerių metų laikotarpį parodė aukščiausią grąžą – pradinė 1000 EUR investicija 2025 m. pasiekė 2411 EUR. Tačiau šis rezultatas buvo pasiektas su reikšmingu svyravimu. 2022 m. akcijų rinkos patyrė vieną didžiausių kritimų per pastaruosius dvidešimt metų, vertė sumažėjo 18 %. Šie rezultatai rodo, kad akcijų rinka gali generuoti reikšmingą pelningumą, tačiau investicijos efektyvumui būtinas ilgalaikis laikotarpis.
Taip pat obligacijų ir nekilnojamojo turto rinkos 2022 m. patyrė staigų nuosmukį, kas rodo, kad net santykinai konservatyvios investicijos tam tikromis makroekonominėmis sąlygomis gali patirti reikšmingų nuostolių. Palyginimui, Capitalia platformos smulkiesiems ir vidutiniams verslams skirtos paskolos investuotojui 2022 m. atnešė +10,03 % grąžą, išlaikant nuosekliai teigiamą grąžą visą stebėtą laikotarpį. 2025 m. pabaigoje Capitalia investuotojo bendro portfelio vertė siekė 2284 EUR – panašiai kaip akcijų rinka, tačiau su žymiai mažesniais svyravimais. Toks stabilus ir prognozuojamas pelningumas yra pagrindinis privalumas, skatininantis investuotojus apsvarstyti alternatyvias investicijas, pavyzdžiui, Capitalia paskolų platformą.
Tuo tarpu investuojant į indėlius, investuotojas išsaugojo pradinį kapitalą, tačiau faktinė grąža buvo nepalanki – laikotarpiu, kai infliacija gerokai viršijo indėlių palūkanas, 2017 m. investuoti 1000 EUR iki 2025 m. pabaigos padidėjo tik iki 1051 EUR, reiškiant realios perkamosios galios sumažėjimą.
Žemiau pateikta lentelė parodo kiekvienos investicijų kategorijos grąžą per pastaruosius penkerius metus ir vidurkį per visą laikotarpį:
Lentelė aiškiai parodo pagrindinį skirtumą tarp nagrinėtų investicijų kategorijų. Capitalia platformos grąža visą laikotarpį išliko siaurame, teigiamame diapazone – nuo 8,4 % iki 11,8 %, nė vienais metais nenukritusi į neigiamą zoną. Tuo tarpu kiti investicijų tipai patyrė tiek staigius augimus, tiek reikšmingus nuosmukius: pavyzdžiui, akcijų investuotojas 2021 m. uždirbo 21,9 %, tačiau 2022 m. patyrė 18 % nuostolį; nekilnojamojo turto investuotojas 2021 m. pasiekė 25,2 % grąžą, o 2022 m. – 24,3 % nuostolį.
Didelio pajamingumo obligacijos 2025 m. užtikrino aukštą 14,63 % grąžą, tačiau 2022 m. šio instrumento vertė sumažėjo 12,51 %. Investicijos grąžos svyravimas yra svarbus veiksnys, kurį investuotojas turi įvertinti formuodamas savo portfelį tarp skirtingų turto klasių.
Platformoje palūkanų normos svyruoja nuo 6 % per metus saugiausioms paskoloms iki 18 % rizikingiausiems projektams. Istorinė vidutinė svertinė palūkanų norma Capitalia platformoje buvo 11,53 % per metus, vidutinė svertinė kredito nuostolių norma – 0,83 % per metus, o iš to gaunamo svertinio neto grąžos rodiklio – 10,7 %. Grąža svyruoja priklausomai nuo ekonominių sąlygų Baltijos šalių regione, tačiau bendrąja prasme ji išlieka labai stabili.
Net 2021 m., kai pandemija ir ekonominė nežinomybė buvo didžiausios, platforma investuotojams užtikrino 8,41 % neto grąžą. Tuo tarpu 2023 m., esant aukštai infliacijai ir palūkanų normų augimui, investuotojų grąža siekė 11,8 %.
Investavimas į paskolų platformą reiškia įmonių mokumo, t. y. kredito rizikos, prisiėmimą. Šią riziką galima valdyti kruopščiu skolininkų vertinimu, užstato reikalavimais ir portfelio diversifikacija. Tuo tarpu rinkos rizika, lemianti akcijų ir nekilnojamojo turto kainų svyravimus, yra daug sunkiau prognozuojama ir kontroliuojama, nes priklauso nuo investuotojų nuotaikų, geopolitikos, infliacijos lūkesčių ir kitų išorinių veiksnių.
Ši struktūrinė skirtis reiškia, kad paskolų platformos grąža gali išlikti aukšta net tais metais, kai rinkos turto vertė patiria didelių kritimų. 2022 m. tai iliustruoja: staigus palūkanų normų augimas smarkiai paveikė obligacijų rinką, tuo tarpu Capitalia investuotojai uždirbo +10 %, nes platformos paskolų palūkanos buvo fiksuotos sutarties sudarymo metu ir nebuvo veikiamos rinkos kainų svyravimų.
Reikia atsižvelgti ir į Capitalia paskolų platformos ribotumus. Skirtingai nuo akcijų, paskolų investicijos dažniausiai nėra laisvai parduodamos antrinėje rinkoje, todėl kapitalas yra pririštas prie paskolos termino, o investuotojo potenciali grąža ribojama fiksuota palūkanų norma, o ne įmonės pelno augimu. Pavyzdžiui, investuotojas, 2020 m. investavęs į akcijas, uždirbo +15,9 %, tuo tarpu Capitalia investuotojas tais pačiais metais gavo +11,92 %. Rezultatas – mažesnis grąžos svyravimas „mokant“ už tai šiek tiek mažesne grąža.
Investuotojas, siekiantis aukštos grąžos su maksimaliu augimo potencialu, ją ras akcijose, jei sugebės susitaikyti su investicijų vertės svyravimais. Investuotojas, norintis išsaugoti kapitalą su garantija, priims minimalios grąžos kainą, rinkdamasis indėlį. Tačiau investuotojas, siekiantis nuosekliai uždirbti 9–13 % per metus nepriklausomai nuo rinkos svyravimų, pastaruosius devynerius metus tokį rezultatus būtų pasiekęs investuodamas būtent Capitalia platformoje.
Diversifikacija vis dar išlieka protingiausia ilgalaikė strategija. Norint užtikrinti diversifikacijos efektyvumą, reikia turto klasių, kurių vertė keičiasi nepriklausomai viena nuo kitos – ir būtent šią funkciją Capitalia platforma gali užtikrinti investuotojų portfelyje.
Šioje apžvalgoje lyginame šešių investicijų kategorijų rezultatus 2017–2025 m. laikotarpiu, apimančiu COVID-19 pandemijos laiką, aukštos infliacijos ir palūkanų normų kilimo etapą, taip pat sudėtingas geopolitines aplinkybes. Šiuo požiūriu šis laikotarpis buvo geras atsparumo išbandymas bet kokiai investicijų rūšiai.
Kiek būtų verti prieš 9 metus investuoti 1000 EUR
Siekdami aiškiau parodyti skirtingų investicijų rezultatus, panagrinėkime hipotetinį scenarijų: investuotojas 2017 metų pradžioje investuoja po 1000 EUR į kiekvieną kategoriją ir neliečia investicijų iki 2025 metų pabaigos. Rezultatas parodo ne tik tai, kuri investicija uždirbo daugiau, bet ir kokį kelią teko nueiti kiekvienam investuotojui:Akcijos – iShares Core MSCI World UCITS ETF, Didelio pajamingumo obligacijos – iShares Global High Yield Corp Bond, Nekilnojamasis turtas – iShares Developed Markets Property Yield UCITS ETF, Investicinio reitingo obligacijos – iShares iBoxx $ Investment Grade Corporate Bond ETF, Indėlis – JPM EUR Money Market VNAV EUR
Išnagrinėjus turto klases, akcijų rinka per devynerių metų laikotarpį parodė aukščiausią grąžą – pradinė 1000 EUR investicija 2025 m. pasiekė 2411 EUR. Tačiau šis rezultatas buvo pasiektas su reikšmingu svyravimu. 2022 m. akcijų rinkos patyrė vieną didžiausių kritimų per pastaruosius dvidešimt metų, vertė sumažėjo 18 %. Šie rezultatai rodo, kad akcijų rinka gali generuoti reikšmingą pelningumą, tačiau investicijos efektyvumui būtinas ilgalaikis laikotarpis.
Taip pat obligacijų ir nekilnojamojo turto rinkos 2022 m. patyrė staigų nuosmukį, kas rodo, kad net santykinai konservatyvios investicijos tam tikromis makroekonominėmis sąlygomis gali patirti reikšmingų nuostolių. Palyginimui, Capitalia platformos smulkiesiems ir vidutiniams verslams skirtos paskolos investuotojui 2022 m. atnešė +10,03 % grąžą, išlaikant nuosekliai teigiamą grąžą visą stebėtą laikotarpį. 2025 m. pabaigoje Capitalia investuotojo bendro portfelio vertė siekė 2284 EUR – panašiai kaip akcijų rinka, tačiau su žymiai mažesniais svyravimais. Toks stabilus ir prognozuojamas pelningumas yra pagrindinis privalumas, skatininantis investuotojus apsvarstyti alternatyvias investicijas, pavyzdžiui, Capitalia paskolų platformą.
Tuo tarpu investuojant į indėlius, investuotojas išsaugojo pradinį kapitalą, tačiau faktinė grąža buvo nepalanki – laikotarpiu, kai infliacija gerokai viršijo indėlių palūkanas, 2017 m. investuoti 1000 EUR iki 2025 m. pabaigos padidėjo tik iki 1051 EUR, reiškiant realios perkamosios galios sumažėjimą.
Žemiau pateikta lentelė parodo kiekvienos investicijų kategorijos grąžą per pastaruosius penkerius metus ir vidurkį per visą laikotarpį:
Didelio pajamingumo obligacijos 2025 m. užtikrino aukštą 14,63 % grąžą, tačiau 2022 m. šio instrumento vertė sumažėjo 12,51 %. Investicijos grąžos svyravimas yra svarbus veiksnys, kurį investuotojas turi įvertinti formuodamas savo portfelį tarp skirtingų turto klasių.
Capitalia platformos grąža
Capitalia paskolų platformos grąža veikia pagal principus, kurie ženkliai skiriasi nuo akcijų ar kitų vertybinių popierių rinkų. Akcijos ir nekilnojamasis turtas atspindi rinkos nuotaikas ir kainas, o platformos grąža tiesiogiai priklauso nuo paskolų palūkanų ir realių nuostolių dėl negrąžintų paskolų. Capitalia skaičiuoja vadinamąją neto grąžą – tai uždirbtos palūkanos, iš kurių atskaičiuoti konkretūs nuostoliai ir atsargos dėl rizikingų paskolų.Platformoje palūkanų normos svyruoja nuo 6 % per metus saugiausioms paskoloms iki 18 % rizikingiausiems projektams. Istorinė vidutinė svertinė palūkanų norma Capitalia platformoje buvo 11,53 % per metus, vidutinė svertinė kredito nuostolių norma – 0,83 % per metus, o iš to gaunamo svertinio neto grąžos rodiklio – 10,7 %. Grąža svyruoja priklausomai nuo ekonominių sąlygų Baltijos šalių regione, tačiau bendrąja prasme ji išlieka labai stabili.
Net 2021 m., kai pandemija ir ekonominė nežinomybė buvo didžiausios, platforma investuotojams užtikrino 8,41 % neto grąžą. Tuo tarpu 2023 m., esant aukštai infliacijai ir palūkanų normų augimui, investuotojų grąža siekė 11,8 %.
Stabilumas kaip investicijos vertė
Tradiciškai finansų teorija teigia, kad didesnė grąža ateina kartu su didesne rizika. Šis principas paprastai pasitvirtina – akcijos ilgalaikėje perspektyvoje duoda didesnę grąžą, nes investuotojas turi susitaikyti su jų svyravimais. Tačiau Capitalia platforma įrodo, kad egzistuoja investicijos, kurios užtikrina aukštą grąžą su struktūriškai mažesniu svyravimu.Investavimas į paskolų platformą reiškia įmonių mokumo, t. y. kredito rizikos, prisiėmimą. Šią riziką galima valdyti kruopščiu skolininkų vertinimu, užstato reikalavimais ir portfelio diversifikacija. Tuo tarpu rinkos rizika, lemianti akcijų ir nekilnojamojo turto kainų svyravimus, yra daug sunkiau prognozuojama ir kontroliuojama, nes priklauso nuo investuotojų nuotaikų, geopolitikos, infliacijos lūkesčių ir kitų išorinių veiksnių.
Ši struktūrinė skirtis reiškia, kad paskolų platformos grąža gali išlikti aukšta net tais metais, kai rinkos turto vertė patiria didelių kritimų. 2022 m. tai iliustruoja: staigus palūkanų normų augimas smarkiai paveikė obligacijų rinką, tuo tarpu Capitalia investuotojai uždirbo +10 %, nes platformos paskolų palūkanos buvo fiksuotos sutarties sudarymo metu ir nebuvo veikiamos rinkos kainų svyravimų.
Reikia atsižvelgti ir į Capitalia paskolų platformos ribotumus. Skirtingai nuo akcijų, paskolų investicijos dažniausiai nėra laisvai parduodamos antrinėje rinkoje, todėl kapitalas yra pririštas prie paskolos termino, o investuotojo potenciali grąža ribojama fiksuota palūkanų norma, o ne įmonės pelno augimu. Pavyzdžiui, investuotojas, 2020 m. investavęs į akcijas, uždirbo +15,9 %, tuo tarpu Capitalia investuotojas tais pačiais metais gavo +11,92 %. Rezultatas – mažesnis grąžos svyravimas „mokant“ už tai šiek tiek mažesne grąža.
Išvados
Pastarųjų aštuonerių metų duomenys pateikia aiškią situaciją. Capitalia paskolų platforma nėra tik alternatyva bankų indėliams su šiek tiek didesne palūkanų norma – tai investicijų kategorija su skirtingu rizikos profiliu, kuri grąžos ir stabilumo atžvilgiu palankiai lyginama su dauguma tradicinių finansinių priemonių.Investuotojas, siekiantis aukštos grąžos su maksimaliu augimo potencialu, ją ras akcijose, jei sugebės susitaikyti su investicijų vertės svyravimais. Investuotojas, norintis išsaugoti kapitalą su garantija, priims minimalios grąžos kainą, rinkdamasis indėlį. Tačiau investuotojas, siekiantis nuosekliai uždirbti 9–13 % per metus nepriklausomai nuo rinkos svyravimų, pastaruosius devynerius metus tokį rezultatus būtų pasiekęs investuodamas būtent Capitalia platformoje.
Diversifikacija vis dar išlieka protingiausia ilgalaikė strategija. Norint užtikrinti diversifikacijos efektyvumą, reikia turto klasių, kurių vertė keičiasi nepriklausomai viena nuo kitos – ir būtent šią funkciją Capitalia platforma gali užtikrinti investuotojų portfelyje.
Paskelbė
Capitalia
09.04.2026 laiku. 06:48
„Capitalia“ viena pirmųjų Baltijos šalyse suformavo bitkoinų rezervą
Finansų bendrovė „Capitalia“ tapo viena pirmųjų įmonių Baltijos šalyse, suformavusių nuosavą bitkoinų rezervą. Tai – dalis platesnės bendrovės skaitmeninio turto strategijos, apimančios ir naujų finansavimo paslaugų, paremtų kriptovaliutomis, plėtrą.
Įmonė planuoja reguliariai nukreipti dalį savo pajamų į bitkoinų rezervą, taip sekdama praktika, kuri sparčiai populiarėja tarp pirmaujančių užsienio finansų bendrovių.
Bitkoinas dažnai dar vadinamas „skaitmeniniu auksu“ ir laikomas alternatyva tradiciniams pinigų ekvivalentams, kurių perkamoji galia dėl infliacijos kasmet mažėja. Įmonės vis dažniau renkasi dalį savo kapitalo laikyti kriptovaliutomis, siekdamos diversifikuoti turtą ir apsaugoti jį nuo infliacijos poveikio.
„Bitkoinų rezervo kūrimas – natūralus kitas žingsnis įgyvendinant mūsų skaitmeninio turto strategiją. Kriptovaliutos sparčiai įsitvirtina finansų ekosistemoje, o klientų susidomėjimas šiuo turtu nuosekliai auga. Reaguodami į šias tendencijas, šiemet Latvijoje pradėjome siūlyti įmonėms finansavimą, naudojant skaitmeninį turtą kaip užstatą. Artimiausiu metu planuojame tokią galimybę pasiūlyti ir Lietuvos verslams“, – sako „Capitalia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Matuzas, pažymėdamas, kad dėl skirtingos reguliavimo aplinkos ši paslauga teikiama ne per sutelktinio finansavimo platformą.
Bendrovė kriptovaliutomis užtikrintas paskolas teikia bendradarbiaudama su licencijuotais rinkos dalyviais, kurie teikia užstato valdymo paslaugas. Taip siekiama užtikrinti finansinių sprendimų patikimumą ir atitikimą reguliavimui.
„Latvija tampa vis patrauklesniu kriptovaliutų ir blokų grandinės bendrovių centru dėl palankios reguliavimo aplinkos ir vyriausybės paramos Web3 technologijų plėtrai. Šiame kontekste bitkoinų rezervų sukūrimas sustiprina „Capitalia“ kaip progresyvios finansinių paslaugų teikėjos, gebančios derinti tradicinius ir skaitmeninius finansinius sprendimus, poziciją“, – pažymi „Capitalia“ vadovas Juris Grišints.
„Capitalia“ – Latvijos bendrovė, veikianti nuo 2007 m. Ji yra viena pirmaujančių smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo įmonių Baltijos jūros regione – iš viso jau suteikusi daugiau nei 100 mln. eurų kreditų ir investicijų daugiau kaip 5 000 įmonių. „Capitalia“ veikia per sutelktinio finansavimo platformą, kurią prižiūri ir licencijuoja Latvijos bankas, o jos partneris – Europos mokėjimo įstaiga „Lemonway“, akredituota Prancūzijoje.
„Capitalia“ taip pat teikia konsultacijas finansavimo bei įmonių pirkimo klausimais, orientuodamasi į augančius verslus.
Paskelbė
Capitalia
16.10.2025 laiku. 06:59
Jūsų informacijos atnaujinimas – bendradarbiaujant su Capitalia ir Lemonway
Siekdama laikytis galiojančių teisinių reikalavimų, Capitalia turi surinkti ir reguliariai atnaujinti tam tikrą informaciją, susijusią su savo vartotojų tapatybe. Tai KYC („Pažink savo klientą“) proceso dalis, kurio tikslas – didinti saugumą ir kovoti su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu.
Šis procesas vykdomas kartu su Lemonway, mokėjimo įstaiga, autorizuota Prancūzijoje ir prižiūrima ACPR (Prancūzijos bankas), kuri yra mūsų oficialus mokėjimo paslaugų teikėjas.
Artimiausiomis dienomis gausite saugų el. laišką iš Lemonway, kuriame būsite kviečiami pateikti ar patvirtinti savo asmeninę informaciją. Tai svarbus žingsnis norint ir toliau naudotis paskyra bei laikytis Europos teisės aktų reikalavimų (ypač PSD2 direktyvos ir AML/CFT teisės aktų).
Lemonway yra autorizuota ir patikima mokėjimo įstaiga
El. laiškas, kurį gausite, yra teisėtas ir atitinka griežtus teisės aktų reikalavimus.
Jūsų duomenys tvarkomi saugiai ir laikantis BDAR (GDPR) reikalavimų.
Pildant Lemonway atsiųstą formą, tam tikra informacija gali būti pateikta prancūzų kalba, nes tai Prancūzijoje veikianti įmonė.
Prašome nesutrikti ir naudotis Google Translate naršyklės plėtiniu vertimui į norimą kalbą.
Jei turite klausimų ar neaiškumų, susisiekite su mūsų klientų aptarnavimo komanda el. paštu: finansavimas@capitalia.com. Dėkojame už supratingumą ir bendradarbiavimą.
DUK apie informacijos antaujinimą
2025 m. rugsėjį mūsų partneris, autorizuota mokėjimo įstaiga Lemonway, vykdys klientų informacijos atnaujinimo (recertifikavimo) procesą, kad atitiktų naujausius KYC reikalavimus. Šis procesas reikalauja visų Capitalia klientų veiksmų – jums reikės atnaujinti informaciją Lemonway sistemoje.
Kas yra recertifikavimas?
Recertifikavimas reiškia asmeninės ar įmonės informacijos atnaujinimą ir patvirtinimą, kad ji išliktų tiksli ir atitiktų Europos finansų teisės aktus. Šis procesas yra KYC („Pažink savo klientą“) reikalavimų dalis, siekiant apsaugoti jūsų paskyrą, užkirsti kelią tapatybės vagystės atvejams ir kovoti su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu. Mūsų patikimas mokėjimų partneris Lemonway, prižiūrimas ACPR (Prancūzijos bankas), saugiai renka ir tikrina šią informaciją.
Kaip vyks recertifikacija?
El. paštu iš Lemonway gausite saugią, savo asmeninę nuorodą. Nuoroda nukreips į apsaugotą internetinį portalą, kuriame:
- Jūsų esama informacija jau bus iš anksto užpildyta.
- Jums tereikia ją peržiūrėti, atnaujinti pasikeitusius duomenis ir įkelti reikiamus dokumentus.
- Pabaigoje išvysite visos informacijos santrauką patvirtinimui.
Procesas trunka vos keletą minučių ir gali būti atliktas kompiuteriu ar mobiliuoju įrenginiu.
Kokią informaciją reikia atnaujinti?
Fiziniams asmenims:
- Patvirtinti ar atnaujinti asmeninius duomenis (vardas, adresas, gimimo data, pilietybė ir kt.)
- Pateikti galiojančius tapatybės dokumentus (pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas gyventi)
- Įkelti gyvenamosios vietos patvirtinimą, jei prašoma
Įmonėms:
- Patvirtinti ar atnaujinti įmonės registracijos duomenis
- Pateikti informaciją apie įmonės vadovą (-us)
- Įkelti įmonės dokumentus (registracijos pažymėjimas, steigimo dokumentai)
- Pateikti vadovo (-ų) tapatybės įrodymus
Forma rodoma keliomis kalbomis.
Siūlome likti formoje anglų kalba, nes kitos kalbos dar nėra visiškai palaikomos, net jei jos yra prieinamos. Tam tikra informacija, paaiškinimai ar pasirinkimo galimybės gali būti rodomi kita kalba; apie šią problemą pranešėme „Lemonway“.
Koks yra tikrasis terminas?
El. paštu buvo praneštos dvi skirtingos datos. spalio 31 d. ir lapkričio 15 d. Informuojame, kad tikrasis terminas yra 2025 m. lapkričio 15 d.
Neįmanoma pakeisti registracijos šalies (įmonės).
Tai nutinka, kai naudos gavėjų šalis iš pradžių skyrėsi nuo įmonės registracijos šalies. Šiais individualiais atvejais susisiekite el. paštu support@capitalia.com. Mes koordinuosime veiksmus su „Lemonway“ ir jums bus sukurtas naujas pakartotinio sertifikavimo portalas.
Neaišku, kokius dokumentus įkelti
Kai reikia įkelti naują dokumentą, tai aiškiai nurodoma, tačiau dokumentų įkėlimo dalis matoma visais atvejais. Jei nematote jokios informacijos apie tai, kokį dokumentą įkelti, tęskite kitą veiksmą neįkėlę dokumentų.
Negavau el. laiško iš „Lemonway“
Kai kurie vartotojai pranešė, kad šie el. laiškai pateko į jų šlamšto (Spam) aplanką, patikrinkite ten. Priešingu atveju nesijaudinkite. Kai kuriais atvejais „Lemonway“ turėjo visą reikiamą KYC informaciją ir jūsų paskyra galėjo būti praleista. „Lemonway“ taip pat siunčia priminimus kas 15 dienų.
Kas nutiks, jei informacija nebus atnaujinta?
KYC informacijos atnaujinimas yra privalomas. Jei procesas nebus užbaigtas iki nurodyto termino, jūsų paskyra gali būti užblokuota ar sustabdyta pagal teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad negalėsite siųsti ar gauti lėšų per Lemonway sąskaitą, o investuotojams – investuoti į Capitalia finansavimo projektus.
Kad paslaugų teikimas nebūtų pertrauktas, prašome atnaujinti informaciją iš karto po saugaus Lemonway el. laiško gavimo.
Kur kreiptis dėl daugiau informacijos?
Jei turite klausimų, į kuriuos ši informacija neatsako, rašykite mums el. paštu finansavimas@capitalia.com arba skambinkite +370 6168 0880.
Paskelbė
Capitalia
02.09.2025 laiku. 12:46
Pelningiausios investicijos per pastaruosius 5 metus
Pastarųjų šešių mėnesių įvykius akcijų rinkose galima apibūdinti kaip važiavimą amerikietiškais kalneliais, kur pernelyg didelis investuotojų optimizmas keičiasi nerimu ir baime. Reikšmingą įtaką tokiai investuotojų nuotaikai turėjo Donaldas Trumpas ir jo naujosios administracijos sprendimai, kurie smarkiai sukrėtė diplomatinius ryšius, pasaulio ekonomiką ir iki šiol visuotinai priimtą tvarką. Be to, ketverių metų prezidentavimo kadencija dar tik prasideda. Todėl investuotojų klausimas yra pagrįstas - kur šiuo metu investuoti yra mažiausia rizika ir didžiausios pelno galimybės?
Įdomu apžvelgti, kaip per pastaruosius penkerius metus sekėsi įvairioms investicijų kategorijoms - nuo konservatyvesnių indėlių iki investicijų į akcijų rinkas. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama metinė grąža iš septynių skirtingų investicinių priemonių, įskaitant ne tik investicijas į finansų rinkas, bet ir į nekilnojamąjį turtą bei paskolas įmonėms. Kaip investicijų grąžos į pasaulio akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą ir indėlius šaltiniai, buvo paimti populiariausi šių investicijų kategorijų indeksų fondai.
Kaip matome, didžiausią grąžą per pastaruosius penkerius metus davė investicijos į pasaulio akcijas (vidutiniškai 12.48% per metus), tačiau nedaug atsilieka ir Baltijos akcijų indeksas, rodantis aukštą pelningumą - 9.44%. Tačiau reikia pažymėti, kad investicijų grąža iš akcijų buvo labai nepastovi (svyravimai siekia 17.31%). Didelė grąžos svyravimų amplitudė investuotojams reiškia didesnę riziką. Šiuo požiūriu didžiausia kainų amplitudė buvo būtent Baltijos akcijoms (20.03%), po kurių seka pajamų svyravimai iš investicijų į nekilnojamąjį turtą (18.8%) ir pasaulio akcijas (17.31%).
Apskritai nekilnojamasis turtas, kuris tradiciškai laikomas saugia ilgalaike investicija, šiuo laikotarpiu buvo gana nenuspėjamas, su vidutine grąža siekiančia tik 0.46% ir dideliais svyravimais. Tuo tarpu obligacijos, kurios istoriškai buvo saugi pozicija investuotojams, šiame penkmečio laikotarpyje rodo net neigiamą vidutinę grąžą (-4.09% investicinio reitingo obligacijoms ir 2.28% spekuliacinėms obligacijoms), tačiau turi nedidelius svyravimus (apie 10%). Todėl galima teigti, kad obligacijos yra saugesnis investicijų sprendimas nei akcijos, bet tuo pačiu metu šie nedideli svyravimai lėmė apie 0% arba net neigiamą grąžą.
Reikia priminti, kad investicijos į finansų rinkas nėra vienintelė investavimo galimybė, todėl į šią apžvalgą įtrauktos ir paskolos įmonėms per Capitalia sutelktinio finansavimo platformą. Įdomu tai, kad tokios paskolos investuotojams atnešė antrą geriausią grąžą (10.97%), sekant pasaulio akcijas, ir užtikrino mažiausią grąžos svyravimą (vos 1.52%). Įmonių paskolos neturi kasdieninės biržos kainos ir nuolatinių vertės svyravimų, todėl investicija į tokią priemonę galėtų būti tinkama investuotojui, kuris nenori streso, bet siekia gero ir nuspėjamo rezultato.
Capitalia platformoje dabar jau investuoja daugiau nei 1,700 investuotojų, daugiausia iš Baltijos šalių. Tarp investuotojų platformoje yra tiek instituciniai investuotojai (pavyzdžiui, Signet bankas), tiek nemažai verslo savininkų ir vadovaujančio lygio darbuotojų. Į kiekvieną paskolų projektą galima investuoti nuo 200 EUR, o tai leidžia sukurti gerai diversifikuotą (25 projektų) portfelį vos su 5 tūkstančių EUR investicija. Tarp per platformą finansuojamų įmonių yra, pavyzdžiui, tokios atpažįstamos kompanijos kaip Prosport.lt, Maudis, Stendersir Storent.
Atsižvelgiant į kiekvienos investicijų kategorijos rezultatų skirtumą, įdomu stebėti, kaip investicijų pasirinkimai daro įtaką bendram santaupų dydžiui. Žemiau pateiktame grafike parodyta, kaip keistųsi 1000 EUR investicijos vertė kiekvienoje investicijoje per pastaruosius penkerius metus.
.png)
Matyti, kad investicijos į akcijas investuotojams užtikrino labai gerą grąžą, tačiau reikalauja susitaikyti ir su gana reikšmingais investicijų vertės svyravimais. O investuotojams, kurie nori išlaikyti ramesnį protą, bet užtikrinti beveik tokią pat gerą grąžą, verta įvertinti sutelktinio finansavimo platformų siūlomas galimybes skolinti Baltijos šalių mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Atsakant į straipsnio pradžioje iškeltą klausimą - kur šiuo metu investuoti yra mažiausia rizika ir didžiausios pelno galimybės? Jei tikslas yra maksimizuoti pelną ir nebijoma didesnės rizikos, tada akcijų rinka vis dar yra pagrindinis kelias į aukštą pelningumą. Tačiau jei prioritetas yra stabilumas su patrauklia grąža, paskolos įmonėms gali būti puiki alternatyva tradicinėms investicijoms.
Įdomu apžvelgti, kaip per pastaruosius penkerius metus sekėsi įvairioms investicijų kategorijoms - nuo konservatyvesnių indėlių iki investicijų į akcijų rinkas. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama metinė grąža iš septynių skirtingų investicinių priemonių, įskaitant ne tik investicijas į finansų rinkas, bet ir į nekilnojamąjį turtą bei paskolas įmonėms. Kaip investicijų grąžos į pasaulio akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą ir indėlius šaltiniai, buvo paimti populiariausi šių investicijų kategorijų indeksų fondai.
| 2020 | 2021 | 2022 | 2023 | 2024 | Vidurkis | Svyravimai | |
| Paskolos įmonėms | 11.92% | 8.55% | 10.11% | 12.05% | 11.73% | 10.87% | 1.52% |
| Baltijos akcijos | 11.27% | 42.01% | -11.75% | 4.19% | 1.46% | 9.44% | 20.03% |
| Pasaulio akcijos | 15.90% | 21.90% | -18.00% | 23.90% | 18.70% | 12.48% | 17.31% |
| Nekilnojamasis turtas | -9.50% | 25.20% | -24.30% | 9.90% | 1% | 0.46% | 18.80% |
| Investicinio reitingo obligacijos | -11.14% | -1.57% | -18.01% | 9.27% | 0.99% | -4.09% | 10.65% |
| Spekuliacinės obligacijos | 7.10% | 0.50% | -12.50% | 13.40% | 2.90% | 2.28% | 9.60% |
| Indėliai | -0.59% | -0.69% | -0.15% | 2.66% | 3.17% | 0.88% | 1.88% |
Apskritai nekilnojamasis turtas, kuris tradiciškai laikomas saugia ilgalaike investicija, šiuo laikotarpiu buvo gana nenuspėjamas, su vidutine grąža siekiančia tik 0.46% ir dideliais svyravimais. Tuo tarpu obligacijos, kurios istoriškai buvo saugi pozicija investuotojams, šiame penkmečio laikotarpyje rodo net neigiamą vidutinę grąžą (-4.09% investicinio reitingo obligacijoms ir 2.28% spekuliacinėms obligacijoms), tačiau turi nedidelius svyravimus (apie 10%). Todėl galima teigti, kad obligacijos yra saugesnis investicijų sprendimas nei akcijos, bet tuo pačiu metu šie nedideli svyravimai lėmė apie 0% arba net neigiamą grąžą.
Reikia priminti, kad investicijos į finansų rinkas nėra vienintelė investavimo galimybė, todėl į šią apžvalgą įtrauktos ir paskolos įmonėms per Capitalia sutelktinio finansavimo platformą. Įdomu tai, kad tokios paskolos investuotojams atnešė antrą geriausią grąžą (10.97%), sekant pasaulio akcijas, ir užtikrino mažiausią grąžos svyravimą (vos 1.52%). Įmonių paskolos neturi kasdieninės biržos kainos ir nuolatinių vertės svyravimų, todėl investicija į tokią priemonę galėtų būti tinkama investuotojui, kuris nenori streso, bet siekia gero ir nuspėjamo rezultato.
Capitalia platformoje dabar jau investuoja daugiau nei 1,700 investuotojų, daugiausia iš Baltijos šalių. Tarp investuotojų platformoje yra tiek instituciniai investuotojai (pavyzdžiui, Signet bankas), tiek nemažai verslo savininkų ir vadovaujančio lygio darbuotojų. Į kiekvieną paskolų projektą galima investuoti nuo 200 EUR, o tai leidžia sukurti gerai diversifikuotą (25 projektų) portfelį vos su 5 tūkstančių EUR investicija. Tarp per platformą finansuojamų įmonių yra, pavyzdžiui, tokios atpažįstamos kompanijos kaip Prosport.lt, Maudis, Stendersir Storent.
Atsižvelgiant į kiekvienos investicijų kategorijos rezultatų skirtumą, įdomu stebėti, kaip investicijų pasirinkimai daro įtaką bendram santaupų dydžiui. Žemiau pateiktame grafike parodyta, kaip keistųsi 1000 EUR investicijos vertė kiekvienoje investicijoje per pastaruosius penkerius metus.
Matyti, kad investicijos į akcijas investuotojams užtikrino labai gerą grąžą, tačiau reikalauja susitaikyti ir su gana reikšmingais investicijų vertės svyravimais. O investuotojams, kurie nori išlaikyti ramesnį protą, bet užtikrinti beveik tokią pat gerą grąžą, verta įvertinti sutelktinio finansavimo platformų siūlomas galimybes skolinti Baltijos šalių mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Atsakant į straipsnio pradžioje iškeltą klausimą - kur šiuo metu investuoti yra mažiausia rizika ir didžiausios pelno galimybės? Jei tikslas yra maksimizuoti pelną ir nebijoma didesnės rizikos, tada akcijų rinka vis dar yra pagrindinis kelias į aukštą pelningumą. Tačiau jei prioritetas yra stabilumas su patrauklia grąža, paskolos įmonėms gali būti puiki alternatyva tradicinėms investicijoms.
Paskelbė
Capitalia
09.05.2025 laiku. 06:12
Alternatyvūs skolintojai sparčiai augina portfelius – artėja pirmosios konsolidacijos
„Alternatyvių skolintojų Baltijos šalyse jau yra nemažai. Šiemet jie sieks dar labiau išplėsti savo portfelius, o kitais metais neišvengiamai matysime pirmuosius rinkos konsolidacijos žingsnius“, – prognozuoja „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Praėję metai alternatyviems skolintojams buvo itin sėkmingi. Lėtėjant ekonomikai ir bankams atsargiau skolinant smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač išaugo obligacijų emisijų ir sutelktinio finansavimo platformų populiarumas. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet konkurencija rinkoje tik stiprės, nes skolintojai varžysis dėl riboto skaičiaus klientų. Vis garsiau kalbama apie galimus pirmuosius susijungimus ar įsigijimus, kurie leistų įmonėms išlaikyti konkurencinį pranašumą ir toliau sėkmingai augti.
Vidutinė paskola – 140 tūkst. Eur
Verslo paskolas ir sutelktinio finansavimo paslaugas Baltijos šalyse siūlanti „Capitalia“ skaičiuoja, kad praėję metai buvo rekordiniai. Įmonės portfelis ūgtelėjo 30 proc., o paskolų suteikta 23 proc. daugiau nei ankstesniais metais – iš viso paskolinta 27 mln. eurų.
Kalbėdamas apie kelerius metus iš eilės sparčiai augančią alternatyvių skolintojų rinką, G. Matuzas atkreipė dėmesį tiek į ekonominę situaciją, tiek pasikeitusias skolinimo sąlygas.
„Lėtėjanti ekonomika stabdo bankus nuo skolinimo, nes jie nenori prisiimti papildomos rizikos. Augant kaštams, smulkūs ir vidutiniai verslai jiems tampa vis mažiau įdomūs, jau nekalbu apie trumpalaikes paskolas ar nestandartines situacijas, kuomet verslams reikia papildomų lėšų. Kitas veiksnys, kuris stipriai augina alternatyvių skolintojų populiarumą – sumažėjęs finansavimo kainų atotrūkis tarp bankų ir nebankinių skolintojų“, – pastebi „Capitalia“ atstovas.
Didžiausia praėjusiais metais vienai įmonei paskolinta suma siekė 1 mln. eurų, tačiau vidutiniškai verslai skolinosi po 140 tūkst. eurų. Daugiausiai „Capitalia“ pernai paskolino Latvijos įmonėms – čia finansavimą gavo 108 bendrovės. Naudojantis alternatyvaus skolintojo paslaugomis taip pat pasiskolino 67 Lietuvos bei 21 Estijos įmonė.
Susijungimai – neišvengiami
G. Matuzas prognozuoja, kad šiais metais alternatyvūs skolintojai dės visas pastangas, bandydami dar labiau padidinti savo turimus portfelius, nes tai yra būtina sąlyga sekančiam augimo žingsniui. Pirmųjų konsolidacijos žingsnių tikimasi sulaukti po metų.
„Šiai rinkai jau yra daugiau kaip 10 metų. Rinka yra subrendusi, įmonės turi pakankamai duomenų ir statistikos, kad galėtų įvertinti savo veiklą ir priimti strateginius sprendimus dėl susijungimų ar įsigijimų. Kuo toliau, tuo labiau augimas vidaus rinkoje bus tik brangesnis, nes vis dažniau konkuruojama dėl tų pačių klientų, kurių skaičius yra ribotas. Konsolidacijos procesas taps būdu išlaikyti konkurencinį pranašumą“, – prognozuoja „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Anot jo, galima prisiminti, kaip ilgainiui keitėsi komercinių bankų rinka, nes panašia trajektorija judės ir alternatyvūs skolintojai. Per pastaruosius du dešimtmečius Baltijos šalyse buvo gerokai daugiau bankų, tačiau ne visiems pavyko rasti savo nišą ir specializuotis, todėl galiausiai jie arba susijungė, arba kitaip palieko rinką.
„Lietuvoje šiuo metu veikia trys didieji bankai, kurie specializuojasi ties itin dideliais vietiniais klientais. Nebankiniam finansų sektoriui tai taip pat yra svarbus kontekstas, nes šioje rinkoje nėra daug nišų, kuriose būtų galima specializuotis. Tikėtina, kad rinkoje bus ne daugiau kaip 2-3 įmonės su panašiomis strategijomis. Didžiausia koncentracija pastebima nekilnojamojo turto vystymo sutelktinio finansavimo platformų sektoriuje. Įdomu tai, kad šios įmonės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais rinkos dalyviais – privačios skolos fondais, kredito unijomis ir kitais nebankinio finansavimo teikėjais“ – sako G. Matuzas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios sutelktinio finansavimo platformos yra pritraukusios rizikos kapitalo fondų investicijas, kurias galiausiai reikės realizuoti. Vienas iš galimų šių fondų „išėjimo“ scenarijų yra susijungimai ar įsigijimai.
Obligacijos yra „ant bangos“
Kalbėdamas apie šiuos metus, G. Matuzas teigia, kad „Capitalia“ taip pat sieks padidinti savo turimą portfelį. Praėjusių trejų metų vidutinis įmonės portfelio augimas siekė 17,5 proc. Tikimasi, kad jis toks ir išliks.
„Capitalia“ atstovas prognozuoja, kad įmonės ir šiais metais nemažins skolinimosi tempų. Pastebima, kad atlernatyvių finansavimo šaltinių ieško vis didesnės įmonės, kurių metinė apyvarta siekia bent kelis milijonus eurų. Dažniausias paskolos tikslas – augimui reikalingos apyvartinės lėšos arba neplanuotoms išlaidoms.
„Praėjusiais metais ypač populiarios buvo gerai žinomų įmonių, tokių kaip „Paysera“, „Fastlink“ ir „Švaros broliai“, obligacijos. Šios įmonės sėkmingai pasinaudojo savo prekės ženklo žinomumu ir pritraukė finansavimą, išplatindamos obligacijas itin palankiomis sąlygomis. Tikėtina, kad analogiško finansavimo iš bankų ar institucinių investuotojų joms nebūtų pavykę gauti“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Vis tik sutelktinis finansavimas, anot jo, įmonėms yra gerokai prieinamesnis būdas pasiskolinti, nes juo bendrovės gali gauti nuo 10 tūkst. eurų iki kelių milijonų. Tuo tarpu obligacijų platinimas yra ganėtinai brangus ir įprastai vykdomas emisijoms tik nuo 1 milijono eurų.
Alternatyvaus finansavimo Baltijos šalyse dažniausiai ieško žemės ūkio bei prekybos įmonės. Gamybos įmonių skolinimasis praėjusiais metais buvo atsargus – sparčią plėtrą labiausiai stabdo neaiški ekonominė situacija. Teigiamų pokyčių buvo matyti Latvijos miškininkystės sektoriuje – po sudėtingo laikotarpio įmonės atsigavo ir vėl aktyviai investuoja į technikos modernizavimą bei miško žemės sklypų įsigijimą.
Taip pat skaitykite Versložinos.lt - https://www.vz.lt/rinkos/2025/02/06/sutelktinis-finansavimas-kalbos-apie-konsolidacija-ir-perdetus-lukescius-563227
Praėję metai alternatyviems skolintojams buvo itin sėkmingi. Lėtėjant ekonomikai ir bankams atsargiau skolinant smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač išaugo obligacijų emisijų ir sutelktinio finansavimo platformų populiarumas. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet konkurencija rinkoje tik stiprės, nes skolintojai varžysis dėl riboto skaičiaus klientų. Vis garsiau kalbama apie galimus pirmuosius susijungimus ar įsigijimus, kurie leistų įmonėms išlaikyti konkurencinį pranašumą ir toliau sėkmingai augti.
Vidutinė paskola – 140 tūkst. Eur
Verslo paskolas ir sutelktinio finansavimo paslaugas Baltijos šalyse siūlanti „Capitalia“ skaičiuoja, kad praėję metai buvo rekordiniai. Įmonės portfelis ūgtelėjo 30 proc., o paskolų suteikta 23 proc. daugiau nei ankstesniais metais – iš viso paskolinta 27 mln. eurų.
Kalbėdamas apie kelerius metus iš eilės sparčiai augančią alternatyvių skolintojų rinką, G. Matuzas atkreipė dėmesį tiek į ekonominę situaciją, tiek pasikeitusias skolinimo sąlygas.
„Lėtėjanti ekonomika stabdo bankus nuo skolinimo, nes jie nenori prisiimti papildomos rizikos. Augant kaštams, smulkūs ir vidutiniai verslai jiems tampa vis mažiau įdomūs, jau nekalbu apie trumpalaikes paskolas ar nestandartines situacijas, kuomet verslams reikia papildomų lėšų. Kitas veiksnys, kuris stipriai augina alternatyvių skolintojų populiarumą – sumažėjęs finansavimo kainų atotrūkis tarp bankų ir nebankinių skolintojų“, – pastebi „Capitalia“ atstovas.
Didžiausia praėjusiais metais vienai įmonei paskolinta suma siekė 1 mln. eurų, tačiau vidutiniškai verslai skolinosi po 140 tūkst. eurų. Daugiausiai „Capitalia“ pernai paskolino Latvijos įmonėms – čia finansavimą gavo 108 bendrovės. Naudojantis alternatyvaus skolintojo paslaugomis taip pat pasiskolino 67 Lietuvos bei 21 Estijos įmonė.
Susijungimai – neišvengiami
G. Matuzas prognozuoja, kad šiais metais alternatyvūs skolintojai dės visas pastangas, bandydami dar labiau padidinti savo turimus portfelius, nes tai yra būtina sąlyga sekančiam augimo žingsniui. Pirmųjų konsolidacijos žingsnių tikimasi sulaukti po metų.
„Šiai rinkai jau yra daugiau kaip 10 metų. Rinka yra subrendusi, įmonės turi pakankamai duomenų ir statistikos, kad galėtų įvertinti savo veiklą ir priimti strateginius sprendimus dėl susijungimų ar įsigijimų. Kuo toliau, tuo labiau augimas vidaus rinkoje bus tik brangesnis, nes vis dažniau konkuruojama dėl tų pačių klientų, kurių skaičius yra ribotas. Konsolidacijos procesas taps būdu išlaikyti konkurencinį pranašumą“, – prognozuoja „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Anot jo, galima prisiminti, kaip ilgainiui keitėsi komercinių bankų rinka, nes panašia trajektorija judės ir alternatyvūs skolintojai. Per pastaruosius du dešimtmečius Baltijos šalyse buvo gerokai daugiau bankų, tačiau ne visiems pavyko rasti savo nišą ir specializuotis, todėl galiausiai jie arba susijungė, arba kitaip palieko rinką.
„Lietuvoje šiuo metu veikia trys didieji bankai, kurie specializuojasi ties itin dideliais vietiniais klientais. Nebankiniam finansų sektoriui tai taip pat yra svarbus kontekstas, nes šioje rinkoje nėra daug nišų, kuriose būtų galima specializuotis. Tikėtina, kad rinkoje bus ne daugiau kaip 2-3 įmonės su panašiomis strategijomis. Didžiausia koncentracija pastebima nekilnojamojo turto vystymo sutelktinio finansavimo platformų sektoriuje. Įdomu tai, kad šios įmonės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais rinkos dalyviais – privačios skolos fondais, kredito unijomis ir kitais nebankinio finansavimo teikėjais“ – sako G. Matuzas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios sutelktinio finansavimo platformos yra pritraukusios rizikos kapitalo fondų investicijas, kurias galiausiai reikės realizuoti. Vienas iš galimų šių fondų „išėjimo“ scenarijų yra susijungimai ar įsigijimai.
Obligacijos yra „ant bangos“
Kalbėdamas apie šiuos metus, G. Matuzas teigia, kad „Capitalia“ taip pat sieks padidinti savo turimą portfelį. Praėjusių trejų metų vidutinis įmonės portfelio augimas siekė 17,5 proc. Tikimasi, kad jis toks ir išliks.
„Capitalia“ atstovas prognozuoja, kad įmonės ir šiais metais nemažins skolinimosi tempų. Pastebima, kad atlernatyvių finansavimo šaltinių ieško vis didesnės įmonės, kurių metinė apyvarta siekia bent kelis milijonus eurų. Dažniausias paskolos tikslas – augimui reikalingos apyvartinės lėšos arba neplanuotoms išlaidoms.
„Praėjusiais metais ypač populiarios buvo gerai žinomų įmonių, tokių kaip „Paysera“, „Fastlink“ ir „Švaros broliai“, obligacijos. Šios įmonės sėkmingai pasinaudojo savo prekės ženklo žinomumu ir pritraukė finansavimą, išplatindamos obligacijas itin palankiomis sąlygomis. Tikėtina, kad analogiško finansavimo iš bankų ar institucinių investuotojų joms nebūtų pavykę gauti“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Vis tik sutelktinis finansavimas, anot jo, įmonėms yra gerokai prieinamesnis būdas pasiskolinti, nes juo bendrovės gali gauti nuo 10 tūkst. eurų iki kelių milijonų. Tuo tarpu obligacijų platinimas yra ganėtinai brangus ir įprastai vykdomas emisijoms tik nuo 1 milijono eurų.
Alternatyvaus finansavimo Baltijos šalyse dažniausiai ieško žemės ūkio bei prekybos įmonės. Gamybos įmonių skolinimasis praėjusiais metais buvo atsargus – sparčią plėtrą labiausiai stabdo neaiški ekonominė situacija. Teigiamų pokyčių buvo matyti Latvijos miškininkystės sektoriuje – po sudėtingo laikotarpio įmonės atsigavo ir vėl aktyviai investuoja į technikos modernizavimą bei miško žemės sklypų įsigijimą.
Taip pat skaitykite Versložinos.lt - https://www.vz.lt/rinkos/2025/02/06/sutelktinis-finansavimas-kalbos-apie-konsolidacija-ir-perdetus-lukescius-563227
Paskelbė
Capitalia
11.02.2025 laiku. 06:37
Sezoninis mažmeninės parduotuvės finansavimas
Mažmeninės parduotuvės sudaro didelę dalį visų „Capitalia“ klientų, kadangi joms nuolat reikia finansavimo. Papildomų prekių, skirtų parduoti prieš sezoną, įsigijimas, patalpų remontas, plėtra ir naujų parduotuvių atidarymas – priežasčių yra begalė. Mažmeninės prekybos įmonės dažnai renkasi alternatyvų finansavimą dėl galimybės suderinti grąžinimo grafiką ir nedidelius užstato reikalavimus.
Sporto prekių parduotuvėė „PROSPORT.LT“ yra viena iš ištikimiausių „Capitalia“ klienčių, kuri nuo 2014 m. reguliariai naudojasi verslo paskolomis. PROSPORT.LT yra dviračių, kalnų slidinėjimo, rakečių sportų ir sportinių laikrodžių prekybos įmonė. Pasinaudodama sezoniniu „Capitalia“ finansavimu, įmonė galėjo išplėsti savo prekių asortimentą ir išlaikyti reikiamą atsargų lygį parduotuvėse Kaune ir Vilniuje.
Ne išimtis ir šis pavasaris, kai „PROSPORT.LT“ su „Capitalia“ apyvartinių lėšų paskolos pagalba finansavo papildomų dviračių ir padelio inventoriaus įsigijimą aktyviam vasaros sezonui. Gavusi šią verslo paskolą, įmonė galės padidinti apyvartą ir patenkinti didėjančią paklausą.
Jei jūsų mažmeninės prekybos įmonei reikalingas greitas ir prie individualių poreikių pritaikytas alternatyvus finansavimas, leidžiantis pasiruošti sezonui ar išplėsti prekių asortimentą, susisiekite su mumis telefonu +370 6168 0880 arba rašykite adresu finansavimas@capitalia.com.
Sporto prekių parduotuvėė „PROSPORT.LT“ yra viena iš ištikimiausių „Capitalia“ klienčių, kuri nuo 2014 m. reguliariai naudojasi verslo paskolomis. PROSPORT.LT yra dviračių, kalnų slidinėjimo, rakečių sportų ir sportinių laikrodžių prekybos įmonė. Pasinaudodama sezoniniu „Capitalia“ finansavimu, įmonė galėjo išplėsti savo prekių asortimentą ir išlaikyti reikiamą atsargų lygį parduotuvėse Kaune ir Vilniuje.
Ne išimtis ir šis pavasaris, kai „PROSPORT.LT“ su „Capitalia“ apyvartinių lėšų paskolos pagalba finansavo papildomų dviračių ir padelio inventoriaus įsigijimą aktyviam vasaros sezonui. Gavusi šią verslo paskolą, įmonė galės padidinti apyvartą ir patenkinti didėjančią paklausą.
Jei jūsų mažmeninės prekybos įmonei reikalingas greitas ir prie individualių poreikių pritaikytas alternatyvus finansavimas, leidžiantis pasiruošti sezonui ar išplėsti prekių asortimentą, susisiekite su mumis telefonu +370 6168 0880 arba rašykite adresu finansavimas@capitalia.com.
Paskelbė
Capitalia
09.09.2024 laiku. 14:07
Miškininkystės ir medienos ruošos įmonės ieško finansavimo – kaip privatūs investuotojai gali pasinaudoti šiomis investavimo galimybėmis?
Audringi ekonominiai įvykiai dažniausiai išryškina stabiliausias pramonės šakas, kurios sėkmingiausiai išgyvena ekonominius svyravimus. Pastaruosius dvejus metus matoma, kad miškininkystė sektorius yra patraukli industrija tiek skolintojams, tiek investuotojams.
Bendras Latvijos miškų plotas apima 3,08 mln. hektarų. Dėl bendros miškų proporcijos, lyginant su bendru plotu, Latvija yra labai miškinga šalis. Nuolat didėjant medienos kainoms, augant paklausai ir eksporto potencialui, miškininkystės verslui reikia vis daugiau nuosavo kapitalo.
Populiariausi finansavimo poreikiai – kirtimas, miško nuosavybės ir įrangos įsigijimas
Šiuo metu labiausiai paplitęs vietos miškų ūkio verslo finansavimo poreikis yra kirtimai ir miško nuosavybės įsigijimas. Alternatyvūs finansavimo teikėjai šiems finansavimo tikslams turi pranašumą dėl didesnio greičio ir lanksčių sąlygų. Kitaip tariant, pirmasis pirkėjas, turintis reikiamų lėšų, yra tas, kuris įsigys konkretų kirtimą ar turtą. Paprastai paskolos suma kirtimui ar miško pirkimui siekia iki 100,000 EUR ir ji gali būti išduodama be jokio papildomo užstato. Nepaisant to, verslininkai, siekdami pagerinti finansavimo sąlygas, dažnai įkeičia esamas miško valdas.
Didėjant kirtimų pirkimų skaičiui, auga ir perdirbimo bei transportavimo paslaugų paklausa. Šį pavasarį įrangos paklausa, lyginant su praėjusiais metais, buvo gerokai didesnė. Paprastai miškininkystės įmonės perka medvežes ar kombainus, kurių vertė yra nuo 50,000 iki 100,000 EUR. Priklausomai nuo įrangos kainos ir specifikos, ji gali būti finansuojama tiek paskola, tiek lizingu.
Transporto išlaidos kaip eksporto augimą stabdantis veiksnys
Dėl parduodamų prekių ir konteinerių disbalanso 2020 metais, stebėjome spartų jūrinių konteinerių kainų augimą. Lyginant su 2019 metais, kainos išaugo iki 3 kartų. Dėl šių pokyčių ypač nukentėjo įmonės, eksportavusios į tolimas šalis, įskaitant miško ruošos verslą. Nors transportavimo kainų augimas buvo greitas, susitarimas dėl naujų kainų su klientais Azijoje ir kituose žemynuose pareikalavo daugiau laiko. Be to, pasitaikydavo situacijų, kai nepavykdavo pasiekti kompromiso, kuris visiškai kompensuotų išaugusias transportavimo išlaidas. Šių aplinkybių derinys pakeitė eksportuojančių įmonių pelno maržas ir dažnai lėmė papildomo apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį. Eksportuojančios įmonės taip pat buvo motyvuotos ieškoti kitų pirkėjų ir artimesnių eksporto krypčių.
Statybos tendencijos – teigiami ilgalaikio augimo rodikliai miškininkystės pramonei
„BCC Research“ surinktais duomenimis, pasaulinė medinių karkasinių namų gamybos rinka kasmet auga 6.7 proc. Mediena pasirodė esanti tvari ir patvari medžiaga pramoninių bei gyvenamųjų pastatų statybai. „Luminor“ banko duomenimis, 2020 ir 2021 metais suteiktas finansavimas medinių pastatų statybai siekė 45% viso statyboms skirto finansavimo. Statybų tendencijų kaita didina medinių medžiagų paklausą ir koreguoja jų kainą. Bendradarbiaujant su daugeliu medinių namų gamintojų, Capitalia, kaip finansavimo įmonė, taip pat patyrė augančią šio gamybos segmento dinamiką. Capitalia yra suteikusi apyvartinių lėšų finansavimą tiek medinių pastatų gamintojams, tiek plėtotojams.
Miškas kaip saugi ir pelninga ilgalaikė investicija
Skirtingai nuo kitų investicijų, medienos kiekis miške natūraliai kasmet be savininko indėlio padidėja 3-5%. Dalis miško savininkų, kylant medienos kainoms, suskumba parduoti kirtimus ir miško turtą, kiti kaip investicinius objektus įsigyja miško valdas ir miško laukymes. Žinoma, kad išplėtotus miško plotus dažniausiai perka skandinavijos ir vietiniai fondai, užtikrinantys ilgalaikę miškotvarką. Be to, rinkos konsolidacija ir turto „paketų“ formavimas didina pardavimo kainą ateityje. Spartus medienos importo iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjimas taip pat skatina vietinių išteklių ir turto kainų augimą. Todėl, siekdama skatinti vietos investuotojų prieigą prie miško kapitalo, Capitalia taip pat pradėjo teikti paskolas su miško nuosavybės įkeitimu. Tokiais veiksmais Capitalia nori sutelkti šiuos vertingus gamtos išteklius vietos investuotojų rankose.
Bendras Latvijos miškų plotas apima 3,08 mln. hektarų. Dėl bendros miškų proporcijos, lyginant su bendru plotu, Latvija yra labai miškinga šalis. Nuolat didėjant medienos kainoms, augant paklausai ir eksporto potencialui, miškininkystės verslui reikia vis daugiau nuosavo kapitalo.
Populiariausi finansavimo poreikiai – kirtimas, miško nuosavybės ir įrangos įsigijimas
Šiuo metu labiausiai paplitęs vietos miškų ūkio verslo finansavimo poreikis yra kirtimai ir miško nuosavybės įsigijimas. Alternatyvūs finansavimo teikėjai šiems finansavimo tikslams turi pranašumą dėl didesnio greičio ir lanksčių sąlygų. Kitaip tariant, pirmasis pirkėjas, turintis reikiamų lėšų, yra tas, kuris įsigys konkretų kirtimą ar turtą. Paprastai paskolos suma kirtimui ar miško pirkimui siekia iki 100,000 EUR ir ji gali būti išduodama be jokio papildomo užstato. Nepaisant to, verslininkai, siekdami pagerinti finansavimo sąlygas, dažnai įkeičia esamas miško valdas.
Didėjant kirtimų pirkimų skaičiui, auga ir perdirbimo bei transportavimo paslaugų paklausa. Šį pavasarį įrangos paklausa, lyginant su praėjusiais metais, buvo gerokai didesnė. Paprastai miškininkystės įmonės perka medvežes ar kombainus, kurių vertė yra nuo 50,000 iki 100,000 EUR. Priklausomai nuo įrangos kainos ir specifikos, ji gali būti finansuojama tiek paskola, tiek lizingu.
Transporto išlaidos kaip eksporto augimą stabdantis veiksnys
Dėl parduodamų prekių ir konteinerių disbalanso 2020 metais, stebėjome spartų jūrinių konteinerių kainų augimą. Lyginant su 2019 metais, kainos išaugo iki 3 kartų. Dėl šių pokyčių ypač nukentėjo įmonės, eksportavusios į tolimas šalis, įskaitant miško ruošos verslą. Nors transportavimo kainų augimas buvo greitas, susitarimas dėl naujų kainų su klientais Azijoje ir kituose žemynuose pareikalavo daugiau laiko. Be to, pasitaikydavo situacijų, kai nepavykdavo pasiekti kompromiso, kuris visiškai kompensuotų išaugusias transportavimo išlaidas. Šių aplinkybių derinys pakeitė eksportuojančių įmonių pelno maržas ir dažnai lėmė papildomo apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį. Eksportuojančios įmonės taip pat buvo motyvuotos ieškoti kitų pirkėjų ir artimesnių eksporto krypčių.
Statybos tendencijos – teigiami ilgalaikio augimo rodikliai miškininkystės pramonei
„BCC Research“ surinktais duomenimis, pasaulinė medinių karkasinių namų gamybos rinka kasmet auga 6.7 proc. Mediena pasirodė esanti tvari ir patvari medžiaga pramoninių bei gyvenamųjų pastatų statybai. „Luminor“ banko duomenimis, 2020 ir 2021 metais suteiktas finansavimas medinių pastatų statybai siekė 45% viso statyboms skirto finansavimo. Statybų tendencijų kaita didina medinių medžiagų paklausą ir koreguoja jų kainą. Bendradarbiaujant su daugeliu medinių namų gamintojų, Capitalia, kaip finansavimo įmonė, taip pat patyrė augančią šio gamybos segmento dinamiką. Capitalia yra suteikusi apyvartinių lėšų finansavimą tiek medinių pastatų gamintojams, tiek plėtotojams.
Miškas kaip saugi ir pelninga ilgalaikė investicija
Skirtingai nuo kitų investicijų, medienos kiekis miške natūraliai kasmet be savininko indėlio padidėja 3-5%. Dalis miško savininkų, kylant medienos kainoms, suskumba parduoti kirtimus ir miško turtą, kiti kaip investicinius objektus įsigyja miško valdas ir miško laukymes. Žinoma, kad išplėtotus miško plotus dažniausiai perka skandinavijos ir vietiniai fondai, užtikrinantys ilgalaikę miškotvarką. Be to, rinkos konsolidacija ir turto „paketų“ formavimas didina pardavimo kainą ateityje. Spartus medienos importo iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjimas taip pat skatina vietinių išteklių ir turto kainų augimą. Todėl, siekdama skatinti vietos investuotojų prieigą prie miško kapitalo, Capitalia taip pat pradėjo teikti paskolas su miško nuosavybės įkeitimu. Tokiais veiksmais Capitalia nori sutelkti šiuos vertingus gamtos išteklius vietos investuotojų rankose.
Paskelbė
Capitalia
01.12.2022 laiku. 09:23
Kaip galite priversti kitų nerimą ir finansinį atsargumą veikti jūsų įmonės naudai
Aplink vyraujantis nerimas ir nežinomybė dėl potencialiai artėjančios krizės gali gana lengvai sukelti įtampą bet kuriai įmonei. Baimė dėl didėjančių išlaidų, infliacijos ir šalia vykstančio karo verčia investuotojus elgtis atsargiau planuojant kitų metų biudžetą ir plėtros planus. Tačiau artėjančios krizės tikimybę, jei įmonė gerai pasirengusi, galima išnaudoti kaip galimybę. Yra daug pasirinkimų, kaip įmonė gali panaudoti papildomą finansavimą, kad pasirengtų stabilesnei ateičiai.
Tinkamas metas išpirkti konkurentą
Galima krizė vienam yra augimo galimybė kitam. Galbūt dabar tinkamas metas išpirkti ar susijungti su konkurentu? Išsiperkant kitą įmonę galima įsigyti konkurento įrangą, prekės ar paslaugos savybes, klientų sąrašą. Pardavėjas gali jaustis patenkintas, nes atsikratė krizės streso, o jūsų įmonė įgyvendina savo plėtros svajonę. Capitalia paskola gali būti naudinga įmonių išpirkimo priemonė, nes suteikia dalį išpirkimui reikalingų lėšų, o Capitalia padeda valdyti įsigijimo procesą.
Didesnis pirkinys prieš kitą kainos padidėjimą
Dėl infliacijos, medžiagų trūkumo ir vykstančio karo daugelio prekių ir paslaugų grupių kainos ir toliau kyla. Deja, net patys optimistiškiausi ekspertai neprognozuoja greito kainų mažėjimo, todėl papildomas parduodamų atsarginių prekių ar įrangos įsigijimas už esamą kainą yra geras pasirinkimas. Saugumo sumetimais susisiekite su gamintoju ar pardavėju ir išsiaiškinkite, ar pardavėjas neketina kelti kainų. Jei dvejojate padengti visą pirkimo kainą įmonės lėšomis, apsvarstykite galimybę dalį pirkimo finansuoti Capitalia paskola ar lizingu.
Finansinė pagalvė sunkiems laikams
Atsargumas yra pageidautinas bruožas ir, jei esate verslininkas, manantis, kad geriau elgtis saugiai (turėti pinigus sąskaitoje, o ne išleisti naujai įrangai), neplanuojame keisti jūsų nuomonės. Tačiau tais laikais, kai išlaidos auga stebėtinai greitai, papildomas apyvartinio kapitalo finansavimas gali būti būtina finansinė pagalvė, kad krizė neatrodytų tokia baisi. Paskolos pagalba galima padidinti medžiagų ar gaminių kiekį iki kainos padidėjimo bei išlaikyti norimą apyvartinių lėšų buferį. Mokėjimų grafikų lankstumo dėka galime sudaryti tobulai pagal Jūsų verslo planus ir pinigų srautus pritaikytą grąžinimo grafiką.
Brangesnių paskolų refinansavimas
Saugumo sumetimais kredito įstaigos vis labiau skatina įmones apmokėti likusius finansinius įsipareigojimus ir mažinti skolos svertą. Visos paskolos grąžinimas dažnai nėra lengvas, todėl įmonės nusprendžia refinansuotis paskolas pas pigesnius finansuotojus. Esant galimybei patogiausias variantas yra refinansuotis komerciniame banke, tačiau dėl personalizuoto grąžinimo grafiko ir santykinai žemų palūkanų, Capitalia taip pat gali padėti sumažinti įsipareigojimų naštą. Be to, Capitalia siūlo pagalbą pritraukiant banko finansavimą, taip padedant klientui rasti tinkamiausią sprendimą tarp daugybės kapitalo tiekėjų.
Tinkamas metas išpirkti konkurentą
Galima krizė vienam yra augimo galimybė kitam. Galbūt dabar tinkamas metas išpirkti ar susijungti su konkurentu? Išsiperkant kitą įmonę galima įsigyti konkurento įrangą, prekės ar paslaugos savybes, klientų sąrašą. Pardavėjas gali jaustis patenkintas, nes atsikratė krizės streso, o jūsų įmonė įgyvendina savo plėtros svajonę. Capitalia paskola gali būti naudinga įmonių išpirkimo priemonė, nes suteikia dalį išpirkimui reikalingų lėšų, o Capitalia padeda valdyti įsigijimo procesą.
Didesnis pirkinys prieš kitą kainos padidėjimą
Dėl infliacijos, medžiagų trūkumo ir vykstančio karo daugelio prekių ir paslaugų grupių kainos ir toliau kyla. Deja, net patys optimistiškiausi ekspertai neprognozuoja greito kainų mažėjimo, todėl papildomas parduodamų atsarginių prekių ar įrangos įsigijimas už esamą kainą yra geras pasirinkimas. Saugumo sumetimais susisiekite su gamintoju ar pardavėju ir išsiaiškinkite, ar pardavėjas neketina kelti kainų. Jei dvejojate padengti visą pirkimo kainą įmonės lėšomis, apsvarstykite galimybę dalį pirkimo finansuoti Capitalia paskola ar lizingu.
Finansinė pagalvė sunkiems laikams
Atsargumas yra pageidautinas bruožas ir, jei esate verslininkas, manantis, kad geriau elgtis saugiai (turėti pinigus sąskaitoje, o ne išleisti naujai įrangai), neplanuojame keisti jūsų nuomonės. Tačiau tais laikais, kai išlaidos auga stebėtinai greitai, papildomas apyvartinio kapitalo finansavimas gali būti būtina finansinė pagalvė, kad krizė neatrodytų tokia baisi. Paskolos pagalba galima padidinti medžiagų ar gaminių kiekį iki kainos padidėjimo bei išlaikyti norimą apyvartinių lėšų buferį. Mokėjimų grafikų lankstumo dėka galime sudaryti tobulai pagal Jūsų verslo planus ir pinigų srautus pritaikytą grąžinimo grafiką.
Brangesnių paskolų refinansavimas
Saugumo sumetimais kredito įstaigos vis labiau skatina įmones apmokėti likusius finansinius įsipareigojimus ir mažinti skolos svertą. Visos paskolos grąžinimas dažnai nėra lengvas, todėl įmonės nusprendžia refinansuotis paskolas pas pigesnius finansuotojus. Esant galimybei patogiausias variantas yra refinansuotis komerciniame banke, tačiau dėl personalizuoto grąžinimo grafiko ir santykinai žemų palūkanų, Capitalia taip pat gali padėti sumažinti įsipareigojimų naštą. Be to, Capitalia siūlo pagalbą pritraukiant banko finansavimą, taip padedant klientui rasti tinkamiausią sprendimą tarp daugybės kapitalo tiekėjų.
Paskelbė
Capitalia
01.12.2022 laiku. 09:19
Capitalia finansuoja vienos iš pirmaujančių reklamos įmonių Latvijoje plėtrą
Visual Media SIA yra viena iš rinkos lyderių reklamos industrijoje – bendrovė talpina didelio formato reklaminius plakatus Rygoje, taip pat parduoda vietas rinkodaros agentūroms. Šiuo metu įmonė turi 30 reklamos vietų. Pasitelkus „Capitalia“ verslo finansavimą, įmonė galėjo dalyvauti Rygos savivaldybės organizuojamame aukcione ir įsigijo daugiau reklamos vietų.
Auginkite savo verslą ir su Capitalia finansavimu ir kreipkitės dėl nemokamos konsultacijos skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
Auginkite savo verslą ir su Capitalia finansavimu ir kreipkitės dėl nemokamos konsultacijos skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
Paskelbė
Capitalia
30.11.2022 laiku. 15:17
Capitalia ko-finansuoja naujos technikos pirkimą patyrusiai renginių inventoriaus nuomos įmonei
„Event center“ yra viena iš pirmaujančių renginių technikos ir įrangos nuomos įmonių Estijoje. Įmonė tiekia scenos konstrukcijas ir tvoras bei garso, šviesos ir vaizdo įrangą įvairiems koncertams, seminarams, sporto, kultūros ir kitiems renginiams. 2022 m. pavasarį, atsinaujinus aktyviam sporto ir kultūros renginių ciklui, bendrovė nusprendė ženkliai investuoti į inventorių ir įrangą, taip padidindama nuomos pajėgumus. „Capitalia“, bendradarbiaudama su rizikos kapitalo fondu „FlyCap“, bendrai finansavo investicijas naujai technikai įsigyti.
Investuokite į savo įmonės plėtrą su Capitalia verslo finansavimu ir kreipkitės dėl nemokamo verslo konsultacijos skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
Investuokite į savo įmonės plėtrą su Capitalia verslo finansavimu ir kreipkitės dėl nemokamo verslo konsultacijos skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
Paskelbė
Capitalia
30.11.2022 laiku. 14:59
Capitalia finansuoja gerai žinomo jūrinių baidarių gamintojo plėtrą
Ceranos Invest, OU yra gerai žinomas jūrinių baidarių gamintojas, veikiantis su prekės ženklu Seabird Designs. Šį pavasarį Capitalia didžiavosi galėdama padėti įmonei įgyvendinti ambicingus plėtros planus. Pasitelkus „Capitalia“ verslo finansavimą, įmonei pavyko pastatyti naują gamyklą ir išplėsti gamybos liniją – dabar „Seabird Designs“ gamina ir motorines valtis.
Pasiekite savo įmonės tikslus su Capitalia verslo finansavimu ir kreipkitės konsultacijai telefonu +370 6168 0880 arba finansavimas@capitalia.com!
Pasiekite savo įmonės tikslus su Capitalia verslo finansavimu ir kreipkitės konsultacijai telefonu +370 6168 0880 arba finansavimas@capitalia.com!
Paskelbė
Capitalia
30.11.2022 laiku. 14:48
„Capitalia“ įsteigė pirmąjį obligacijų fondą Latvijoje
„Capitalia“ įsteigė pirmąjį obligacijų fondą Latvijoje, investuojantį į Baltijos šalių įmonių obligacijas. Fondas sieks uždirbti investuotojams nuo 8% iki 10% metinę grąžą ir leis privatiems investuotojams įsigyti obligacijų, kurios anksčiau buvo neprieinamos dėl kainos ir sandorių apimties.
„Obligacijų rinka, kaip ir akcijų rinkos, per pastaruosius metus patyrė nuosmukį. Pavyzdžiui, besivystančių rinkų obligacijų indeksų fondų vertė sumažėjo 15–20%. Dėl to stiprių įmonių išleistas obligacijas galima įsigyti su didelėmis nuolaidomis, tad dabar tinkamas metas jas įsigyti ir Baltijos šalyse. Tai buvo viena iš paskatų „Capitalia“ sukurti pirmąjį Latvijoje obligacijų fondą, kuris leistų privatiems investuotojams investuoti į obligacijas, kurios nėra viešai prieinamos arba turi itin aukštą minimalios investicijos ribą, pvz. „airBaltic“ obligacijomis buvo prekiaujama nuo 100 000 eurų“, – sako Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Gintaro teigimu, investicijų diversifikavimas, įskaitant obligacijų pirkimą, yra labai svarbus, nes padeda sumažinti riziką neprarandant grąžos. Diversifikuotame vertybinių popierių portfelyje turėtų būti bent 10, bet pageidautina 20 ar daugiau investicijų.
„Capitalia“ daugiau nei 12 metų tobulino kompetenciją analizuoti įmonių kredito riziką finansuodama daugiau nei 5000 verslų Baltijos šalyse. Ši patirtis naudojama priimant pagrįstus sprendimus dėl obligacijų pirkimo, valdymo ir pardavimo. Pirmos fondo investicijos planuojamos jau lapkričio mėnesį, o per kelis metus tikimasi, kad fondo dydis pasieks 10 mln. eurų.
Apie Capitalia
„Capitalia“ yra finansavimo ir finansinių konsultacijų įmonėms teikėja Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo daugiau nei 5000 įmonių apyvartines ir kapitalo investicijas, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 100 mln. eurų. Investuotojams Capitalia siūlo daugybę galimybių investuoti į Baltijos šalių įmones, įskaitant rizikos kapitalo ir obligacijų investicinių fondų valdymą.
„Obligacijų rinka, kaip ir akcijų rinkos, per pastaruosius metus patyrė nuosmukį. Pavyzdžiui, besivystančių rinkų obligacijų indeksų fondų vertė sumažėjo 15–20%. Dėl to stiprių įmonių išleistas obligacijas galima įsigyti su didelėmis nuolaidomis, tad dabar tinkamas metas jas įsigyti ir Baltijos šalyse. Tai buvo viena iš paskatų „Capitalia“ sukurti pirmąjį Latvijoje obligacijų fondą, kuris leistų privatiems investuotojams investuoti į obligacijas, kurios nėra viešai prieinamos arba turi itin aukštą minimalios investicijos ribą, pvz. „airBaltic“ obligacijomis buvo prekiaujama nuo 100 000 eurų“, – sako Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Gintaro teigimu, investicijų diversifikavimas, įskaitant obligacijų pirkimą, yra labai svarbus, nes padeda sumažinti riziką neprarandant grąžos. Diversifikuotame vertybinių popierių portfelyje turėtų būti bent 10, bet pageidautina 20 ar daugiau investicijų.
„Capitalia“ daugiau nei 12 metų tobulino kompetenciją analizuoti įmonių kredito riziką finansuodama daugiau nei 5000 verslų Baltijos šalyse. Ši patirtis naudojama priimant pagrįstus sprendimus dėl obligacijų pirkimo, valdymo ir pardavimo. Pirmos fondo investicijos planuojamos jau lapkričio mėnesį, o per kelis metus tikimasi, kad fondo dydis pasieks 10 mln. eurų.
Apie Capitalia
„Capitalia“ yra finansavimo ir finansinių konsultacijų įmonėms teikėja Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo daugiau nei 5000 įmonių apyvartines ir kapitalo investicijas, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 100 mln. eurų. Investuotojams Capitalia siūlo daugybę galimybių investuoti į Baltijos šalių įmones, įskaitant rizikos kapitalo ir obligacijų investicinių fondų valdymą.
Paskelbė
Capitalia
07.11.2022 laiku. 15:37
Capitalia investuoja į lietuvišką startuolį Aispeco
„Capitalia“ investavo 150 000 eurų į lietuvišką startuolį „Aispeco“ pradinio finansavimo etape, kuriam vadovauja Suomijos rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“.
AISPECO yra Lietuvos įmonė, teikianti sraigtasparnių, lėktuvų, bepiločių orlaivių ir antžeminių transporto priemonių geoerdvinio stebėjimo sistemas. Įmonė sukūrė universalią platformą, kurioje jos operatorius gali derinti kelis skirtingus jutiklius (kameras, LiDAR skaitytuvus ir kt.), priklausomai nuo stebėjimo parametrų ir objekto specifikos. Pavyzdžiui, iki šiol elektros linijų patikra buvo labai neefektyvi, nes dabartinės jutiklių sistemos yra stambios ir sunkiai valdomos. AISPECO techninės įrangos sprendimą lengva nustatyti ir pritaikyti įvairiems objektams ir stebėjimo užduotims. Be to, programinė įranga leidžia rinkti duomenis su mažesniu skrydžių skaičiumi, o tai ženkliai sumažina išlaidas ir visą procesą daro ekologiškesnį. Šiuo metu AISPECO gaminį naudoja elektros linijų operatoriai, tokie kaip Elia group, Manitoba Hydro, Geodigital ir kt. Šio finansavimo etapo tikslas – įeiti į naujas rinkas ir horizontaliai plėstis įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, geležinkelių ir dujotiekių patikros.
„Tai pirmas mūsų bendradarbiavimas su rizikos kapitalo fondu ne Baltijos šalyse. Užsienio rizikos kapitalo fondų susidomėjimas investicijomis į Baltijos įmones auga ir tai yra geras rodiklis, kad rinka yra aktyvi ir netrukus galima tikėtis daugiau užsienio investicijų.“ Savo patirtimi dalijasi „Capitalia“ direktorius Juris Grišins.
Iš viso „Aispeco“ šiame finansavimo etape iš pagrindinio investuotojo „Superhero capital“, „70Ventures“ ir „Capitalia“ pritraukė šiek tiek daugiau nei 1 mln. Eur. 2020 metais „Aispeco“ sėkmingai užbaigė dalyvavimą 70V akseleratoriuje, o fondas ir toliau prisideda prie tolesnės įmonės plėtros. Iki šios dienos „Aispeco“ iš investuotojų iš viso pritraukė 1,4 mln. Eur.
Tai jau septintoji „Capitalia“ ko-investicinio fondo investicija nuo įkūrimo 2021 m. pabaigoje. Prieš investuojant į „Aispeco“, sėkmingos investicijos taip pat buvo atliktos į „Aerones“, „Bolt“, „Cenos“, „Favro“, „Inzmo“ ir „Scratcher“. Siekdamas ir toliau remti sparčiai augančius Europos startuolius, „Capitalia“ ko-investicinis fondas aktyviai renka lėšas ir pritraukia daugiau investuotojų, kurių minimali investicijos suma yra 25 000 Eur.
Apie Capitalia
„Capitalia“ ko-investicinis fondas yra pirmaujančio alternatyvaus finansavimo teikėjo Capitalia dukterinė įmonė. Nuo įkūrimo 2021 m. pabaigoje fondas jau suteikė rizikos kapitalą 7 sparčiai augantiems Europos startuoliams. „Capitalia“ taip pat finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 100 mln. Eur.
Apie Superhero Capital
„Superhero Capital“ veiklą pradėjo 2015 metais ir yra ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas verslų steigėjams Suomijoje ir Baltijos šalyse. Dabar jie investuoja iš savo antrojo 40 mln. Eur fondo. Iki šiol Superhero investavo į Leadfeeder, Flowplayer, Printonpack.com, Cloud Factory ir daugelį kitų startuolių.
AISPECO yra Lietuvos įmonė, teikianti sraigtasparnių, lėktuvų, bepiločių orlaivių ir antžeminių transporto priemonių geoerdvinio stebėjimo sistemas. Įmonė sukūrė universalią platformą, kurioje jos operatorius gali derinti kelis skirtingus jutiklius (kameras, LiDAR skaitytuvus ir kt.), priklausomai nuo stebėjimo parametrų ir objekto specifikos. Pavyzdžiui, iki šiol elektros linijų patikra buvo labai neefektyvi, nes dabartinės jutiklių sistemos yra stambios ir sunkiai valdomos. AISPECO techninės įrangos sprendimą lengva nustatyti ir pritaikyti įvairiems objektams ir stebėjimo užduotims. Be to, programinė įranga leidžia rinkti duomenis su mažesniu skrydžių skaičiumi, o tai ženkliai sumažina išlaidas ir visą procesą daro ekologiškesnį. Šiuo metu AISPECO gaminį naudoja elektros linijų operatoriai, tokie kaip Elia group, Manitoba Hydro, Geodigital ir kt. Šio finansavimo etapo tikslas – įeiti į naujas rinkas ir horizontaliai plėstis įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, geležinkelių ir dujotiekių patikros.
„Tai pirmas mūsų bendradarbiavimas su rizikos kapitalo fondu ne Baltijos šalyse. Užsienio rizikos kapitalo fondų susidomėjimas investicijomis į Baltijos įmones auga ir tai yra geras rodiklis, kad rinka yra aktyvi ir netrukus galima tikėtis daugiau užsienio investicijų.“ Savo patirtimi dalijasi „Capitalia“ direktorius Juris Grišins.
Iš viso „Aispeco“ šiame finansavimo etape iš pagrindinio investuotojo „Superhero capital“, „70Ventures“ ir „Capitalia“ pritraukė šiek tiek daugiau nei 1 mln. Eur. 2020 metais „Aispeco“ sėkmingai užbaigė dalyvavimą 70V akseleratoriuje, o fondas ir toliau prisideda prie tolesnės įmonės plėtros. Iki šios dienos „Aispeco“ iš investuotojų iš viso pritraukė 1,4 mln. Eur.
Tai jau septintoji „Capitalia“ ko-investicinio fondo investicija nuo įkūrimo 2021 m. pabaigoje. Prieš investuojant į „Aispeco“, sėkmingos investicijos taip pat buvo atliktos į „Aerones“, „Bolt“, „Cenos“, „Favro“, „Inzmo“ ir „Scratcher“. Siekdamas ir toliau remti sparčiai augančius Europos startuolius, „Capitalia“ ko-investicinis fondas aktyviai renka lėšas ir pritraukia daugiau investuotojų, kurių minimali investicijos suma yra 25 000 Eur.
Apie Capitalia
„Capitalia“ ko-investicinis fondas yra pirmaujančio alternatyvaus finansavimo teikėjo Capitalia dukterinė įmonė. Nuo įkūrimo 2021 m. pabaigoje fondas jau suteikė rizikos kapitalą 7 sparčiai augantiems Europos startuoliams. „Capitalia“ taip pat finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 100 mln. Eur.
Apie Superhero Capital
„Superhero Capital“ veiklą pradėjo 2015 metais ir yra ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas verslų steigėjams Suomijoje ir Baltijos šalyse. Dabar jie investuoja iš savo antrojo 40 mln. Eur fondo. Iki šiol Superhero investavo į Leadfeeder, Flowplayer, Printonpack.com, Cloud Factory ir daugelį kitų startuolių.
Paskelbė
Capitalia
04.11.2022 laiku. 10:06
„Capitalia“ investavo į startuolį, kuris žada revoliuciją rinkodaros sektoriuje
Pranešimas spaudai
2022 m. spalio 5 d.
Verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“ investavo 150 tūkst. eurų į Danijos startuolį „Scratcher“. Šis startuolis veikia jau 15-oje Europos rinkų ir žada, kad jų pritaikyta žaidimizavimo (angl. gamification) metodika rinkodaroje padarys visišką perversmą. Prognozuojama, kad per ateinančius 5 metus žaidimizavimo rinkos vertė išaugs iki daugiau nei 30 milijardų dolerių.
„Prieš metus įsteigtas fondas iš pradžių planavo investuoti tik į Baltijos šalių statuolius, tačiau sekame tendencijas ir matome, kokį didžiulį potencialą turi žaidimizavimo rinka. Žaidimais paremta metodika skverbiasi į pačias įvairiausias sritis – nuo personalo įtraukimo ir valdymo iki rinkodaros. Todėl ši rinka augs dešimtimis kartų. Atitinkamai ir mes plečiame šalių ir startuolių, į kuriuos investuojame lauką“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
„Scratcher“ finansavimo etapui vadovavo Suomijos rizikos kapitalo įmonė „Innovestor“. Kartu su Baltijos šalių investuotojų „70V.com“ ir „Capitalia“ konsorciumu iš viso į Danijos startuolį buvo investuota 1,2 mln. eurų.
Pastaraisiais metais vadinamoji žaidimizavimo rinkodara nuo nišinės technologijos tampa vis svarbesniu įmonių pardavimo ir rinkodaros įrankiu, kuris skirtas potencialių klientų generavimui, lojalumo ir įtraukimo didinimu. Pasitelkiant žaidimus, surenkami duomenis, kokios prekės ar paslaugos gali būti įdomios vėliau leidžia tikslingai pasiūlyti tai, ko reikia potencialiems klientams.
Viena pirmaujančių žaidimų rinkodaros kompanijų Šiaurės šalyse yra Danijos įmonė Scratcher.io. „Scratcher“ jau turi klientų daugiau nei 15 Europos rinkų ir dabar yra pasirengusi užimti dar didesnę rinkos dalį.
„Scratcher tikslas yra tapti lydere pasauliniu mastu ir to pasieksime parodydami įmonėms, kad žaidimizavimo rinkodara yra daugiau nei pramoga ar žaidimai. Priešingai, ji gali būti geriausia skaitmeninė ir strateginė priemonė, norint pasiekti savo rezultatus per trumpiausią laiką ir su mažiausiomis išlaidomis. Trumpai tariant, mes tik pradedame suprasti, ką ši technologija gali ir kaip ją įmanoma išnaudoti“, – teigia įmonės generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Casperis Christiansenas.
„Capitalia“ ko-investicinis fondas per metus nuo jo įkūrimo pradžios investavo jau į 8 sparčiai augančius Europos startuolius. „Capitalia“ taip pat finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 100 mln. eurų. Pradinis fondo dydis siekė 1,25 mln. eurų ir per metus buvo padidintas iki 2 mln. eurų. Fondas investuoja į sparčiai augančias Baltijos ir kitų Europos šalių įmones kartu su pirmaujančiais regiono rizikos kapitalo fondais. Investicijų suma kiekvienai įmonei siekia 100.000–300.000 Eur.
2022 m. spalio 5 d.
Verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“ investavo 150 tūkst. eurų į Danijos startuolį „Scratcher“. Šis startuolis veikia jau 15-oje Europos rinkų ir žada, kad jų pritaikyta žaidimizavimo (angl. gamification) metodika rinkodaroje padarys visišką perversmą. Prognozuojama, kad per ateinančius 5 metus žaidimizavimo rinkos vertė išaugs iki daugiau nei 30 milijardų dolerių.
„Prieš metus įsteigtas fondas iš pradžių planavo investuoti tik į Baltijos šalių statuolius, tačiau sekame tendencijas ir matome, kokį didžiulį potencialą turi žaidimizavimo rinka. Žaidimais paremta metodika skverbiasi į pačias įvairiausias sritis – nuo personalo įtraukimo ir valdymo iki rinkodaros. Todėl ši rinka augs dešimtimis kartų. Atitinkamai ir mes plečiame šalių ir startuolių, į kuriuos investuojame lauką“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
„Scratcher“ finansavimo etapui vadovavo Suomijos rizikos kapitalo įmonė „Innovestor“. Kartu su Baltijos šalių investuotojų „70V.com“ ir „Capitalia“ konsorciumu iš viso į Danijos startuolį buvo investuota 1,2 mln. eurų.
Pastaraisiais metais vadinamoji žaidimizavimo rinkodara nuo nišinės technologijos tampa vis svarbesniu įmonių pardavimo ir rinkodaros įrankiu, kuris skirtas potencialių klientų generavimui, lojalumo ir įtraukimo didinimu. Pasitelkiant žaidimus, surenkami duomenis, kokios prekės ar paslaugos gali būti įdomios vėliau leidžia tikslingai pasiūlyti tai, ko reikia potencialiems klientams.
Viena pirmaujančių žaidimų rinkodaros kompanijų Šiaurės šalyse yra Danijos įmonė Scratcher.io. „Scratcher“ jau turi klientų daugiau nei 15 Europos rinkų ir dabar yra pasirengusi užimti dar didesnę rinkos dalį.
„Scratcher tikslas yra tapti lydere pasauliniu mastu ir to pasieksime parodydami įmonėms, kad žaidimizavimo rinkodara yra daugiau nei pramoga ar žaidimai. Priešingai, ji gali būti geriausia skaitmeninė ir strateginė priemonė, norint pasiekti savo rezultatus per trumpiausią laiką ir su mažiausiomis išlaidomis. Trumpai tariant, mes tik pradedame suprasti, ką ši technologija gali ir kaip ją įmanoma išnaudoti“, – teigia įmonės generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Casperis Christiansenas.
„Capitalia“ ko-investicinis fondas per metus nuo jo įkūrimo pradžios investavo jau į 8 sparčiai augančius Europos startuolius. „Capitalia“ taip pat finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 100 mln. eurų. Pradinis fondo dydis siekė 1,25 mln. eurų ir per metus buvo padidintas iki 2 mln. eurų. Fondas investuoja į sparčiai augančias Baltijos ir kitų Europos šalių įmones kartu su pirmaujančiais regiono rizikos kapitalo fondais. Investicijų suma kiekvienai įmonei siekia 100.000–300.000 Eur.
Paskelbė
Capitalia
21.10.2022 laiku. 14:14
Finansavimas nekilnojamojo turto plėtrai ir pastatų renovacijai
Vienas iš pirmaujančių nekilnojamojo turto vystytojų Liepojoje, Lion Estate, SIA, aktyviai dalyvauja gerinant ir renovuojant daugiabučius namus Liepojoje. Siekdama realizuoti daugybę projektų vienu metu, bendrovė Capitalia suteiktą finansavimą panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais bei medžiagų pirkimui.
Kreipkitės dėl Capitalia finansavimo ir greičiau pasiekite verslo tikslus skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com.
Kreipkitės dėl Capitalia finansavimo ir greičiau pasiekite verslo tikslus skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com.
Paskelbė
Capitalia
27.09.2022 laiku. 10:47
Capitalia finansuoja daugiabučio namo statybą Valmieros regione
Nuolat augant medžiagų kainoms, statybų bendrovės ir nekilnojamojo turto vystytojai yra suinteresuoti greičiau užbaigti projektus su mažesnėmis išlaidomis. Kartais procesą galima paspartinti su papildomu finansavimu.
MNĪP, SIA yra nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo įmonė. 2022 metų pradžioje įmonė pradėjo statyti daugiabutį Mūrmuižos kaime, netoli Valmieros. Kadangi Valmiera palaipsniui plečiasi už miesto ribų, o Mūrmuiža nuo miesto nutolusi apie 10 kilometrų, ji gali tapti reikšminga gyvenamąja vieta. Jau dabar Mūrmuiža yra šeimų mėgstama gyvenamoji vieta dėl savo atstumo iki miesto ir ramios aplinkos. Pasitelkus Capitalia paskolą nekilnojamojo turto plėtrai, įmonei pavyko pagreitinti statybos procesą ir sutaupyti didėjančias medžiagų sąnaudas.
Paspartinkite savo statybos projektą su Capitalia finansavimo pagalba ir kreipkitės dėl konsultacijos skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
MNĪP, SIA yra nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo įmonė. 2022 metų pradžioje įmonė pradėjo statyti daugiabutį Mūrmuižos kaime, netoli Valmieros. Kadangi Valmiera palaipsniui plečiasi už miesto ribų, o Mūrmuiža nuo miesto nutolusi apie 10 kilometrų, ji gali tapti reikšminga gyvenamąja vieta. Jau dabar Mūrmuiža yra šeimų mėgstama gyvenamoji vieta dėl savo atstumo iki miesto ir ramios aplinkos. Pasitelkus Capitalia paskolą nekilnojamojo turto plėtrai, įmonei pavyko pagreitinti statybos procesą ir sutaupyti didėjančias medžiagų sąnaudas.
Paspartinkite savo statybos projektą su Capitalia finansavimo pagalba ir kreipkitės dėl konsultacijos skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
Paskelbė
Capitalia
27.09.2022 laiku. 10:39
Rizikos kapitalas įmonės plėtrai
Kai įmonė yra spartaus vystymosi etape, papildomi finansiniai įsipareigojimai gali trukdyti augimo planams ir netgi nukreipti didelę dalį pinigų srautų mokėjimams padengti. Rizikos kapitalo finansavimas, leidžia pasiekti norimus augimo tikslus, išvengiant finansinių įsipareigojimų ir neprarandant savo verslo kontrolės.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rizikos kapitalas kelia grėsmę akcininko padėčiai įmonėje, perkeliant akcijas ir balsavimo teises rizikos kapitalo investuotojui. Tačiau iš tikrųjų rizikos kapitalo investuotojams dažniausiai priklauso mažuma įmonės kapitalo, todėl sprendimus vis tiek priima įmonės steigėjas.
Capitalia rizikos kapitalo finansavimu pasinaudojo ir žinomas Latvijos startuolis „Aerones“, užsiimantis vėjo jėgainių priežiūra. „Aerones“ yra pasaulinė pramonės lyderė ir bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip „Siemens Gamesa“, „Enel“, „GE“ ir „Vesta“, užtikrindama vėjo jėgainių veikimą 17 pasaulio šalių. Capitalia 1.4 mln. finansavimo ir konsultacijų pagalba bendrovė spartina augimą ir per metus planuoja apyvartą padidinti dešimteriopai.
Plėskite savo įmonę su Capitalia rizikos kapitalo pagalba ir kreipkitės dėl rizikos kapitalo investicijos įvertinimo skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rizikos kapitalas kelia grėsmę akcininko padėčiai įmonėje, perkeliant akcijas ir balsavimo teises rizikos kapitalo investuotojui. Tačiau iš tikrųjų rizikos kapitalo investuotojams dažniausiai priklauso mažuma įmonės kapitalo, todėl sprendimus vis tiek priima įmonės steigėjas.
Capitalia rizikos kapitalo finansavimu pasinaudojo ir žinomas Latvijos startuolis „Aerones“, užsiimantis vėjo jėgainių priežiūra. „Aerones“ yra pasaulinė pramonės lyderė ir bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip „Siemens Gamesa“, „Enel“, „GE“ ir „Vesta“, užtikrindama vėjo jėgainių veikimą 17 pasaulio šalių. Capitalia 1.4 mln. finansavimo ir konsultacijų pagalba bendrovė spartina augimą ir per metus planuoja apyvartą padidinti dešimteriopai.
Plėskite savo įmonę su Capitalia rizikos kapitalo pagalba ir kreipkitės dėl rizikos kapitalo investicijos įvertinimo skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com.
Paskelbė
Capitalia
27.09.2022 laiku. 10:29
Žymos: rizikos kapitalas, Kreditas Verslui
Kaip pasiruošti besikeičiančioms rinkos sąlygoms
Pastaraisiais metais rinkos patyrė įvairių sutrikimų. Ankstesni pandemijos sukelti sunkumai persikelia į spartų energijos ir medžiagų kainų augimą. Besikeičiančios rinkos sąlygos reikalauja kruopštaus planavimo ir prevencinių veiksmų, kurie gali padėti sumažinti galimą neigiamą poveikį. Nors ateitį nuspėti sunku, yra daugybė veiksmų, kurių verslininkas gali imtis, kad prisitaikytų prie verslo aplinkos pokyčių.
Išlaidų peržiūra ir optimizavimas
Sumažėjus apyvartos lygiui, ne visada pavyksta greitai sumažinti išlaidas, kadangi tai gali sukelti didelių nuostolių ar apyvartinių lėšų trūkumą. Tačiau būtina žinoti didžiausias išlaidas ir išlaikyti jas sveikose ribose, lyginant su apyvarta. Pravartu kasmet peržiūrėti reguliarias sąskaitas faktūras ir apsvarstyti, ar visos jos reikalingos. Neretai darbo jėga sukuria didžiausias išlaidas, todėl svarbu laiku patikrinti komandos efektyvumą ir pareigų perskirstymą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad sėkmingam verslo tęstinumui gali prireikti ir tokių nepopuliarių sprendimų, kaip kai kurių darbuotojų atleidimas.
Pajamų planavimas
Dideli pardavimai šiandien negarantuoja stabilių pajamų rytoj. Labai svarbu palaikyti nuolatinį ryšį su pagrindiniais klientais ir tiekėjais, tokiu būdu stebint partnerių ateities planus ir galimus pardavimo apimčių pokyčius. Jei įmonės veikla priklauso nuo bendradarbiavimo su keliais stambiais klientais, taip pat svarbu reguliariai tikrinti klientų finansinį stabilumą ir suteiktas mokėjimo sąlygas. Pastebėjus kliento finansinės padėties pablogėjimą ar kitus nerimą keliančius signalus, tokius kaip didėjanti mokestinė skola ar viešai registruoti pavėluoti mokėjimai tiekėjams, patariame bendradarbiavimo ir mokėjimo sąlygas su konkrečiu klientu peržiūrėti. Klientų diversifikacija gali užtrukti, todėl tai nebus greitas krizės valdymas, o ilgalaikė strategija, kurios įmonė turėtų imtis, kad palaipsniui mažintų priklausomybę nuo pagrindinių klientų. Kitas svarbus verslo rizikos mažinimo aspektas gali būti produktų ir paslaugų diversifikavimas, kuris sumažintų verslo priklausomobyę nuo vieno konkretaus produkto ar paslaugos. Taip pat, nemokami Capitalia įrankiai gali būti naudingi planuojant įmonės pinigų srautus ir pajamas.
Finansinių įsipareigojimų peržiūra
Dinamiškomis rinkos sąlygomis atsiskaitymai su kreditoriais gali sukelti problemų. Labai svarbu stebėti kredito linijas ir overdraftus, kurių terminai artėja į pabaigą ir anksti pradėti diskusijas dėl kasmetinio pratęsimo. Jei finansinė našta jau atrodo per didelė, skatiname aptarti galimus grafiko pakeitimus. Kita vertus, jei įmonė turi mažą finansinių įsipareigojimų lygį arba jų visai neturi, papildomas trumpalaikis finansavimas paskolos ar kredito linijos forma gali padidinti saugumą ir rezervus neplanuotoms ar sezoninėms išlaidoms.
Skolininkų rizikos sumažinimas
Svyruojanti ekonominė situacija gali turėti įtakos klientų mokėjimo drausmei, o tai gali sukelti apyvartinių lėšų praradimą ir nuostolius neatgautinų skolų pavidalu. Capitalia jau anksčiau apibendrino ir aprašė įvairius patarimus, kaip sumažinti skolininkų riziką, todėl kviečiame verslininkus pasinaudoti šiais patarimais kasdienėje verslo veikloje. Prieš siūlant atidėto mokėjimo galimybę, būtina atlikti ne tik nuolatinę esamų skolininkų kontrolę, bet ir kruopštų naujų bendradarbiavimo partnerių tyrimą.
Nepelningų produktų ir paslaugų pašalinimas
Jei įmonė gamina, parduoda ar teikia platų prekių ir paslaugų asortimentą, svarbu žinoti apie kiekvienos prekės ar paslaugos kategorijos pelningumą. Kartais įmonės ir toliau gamina nuostolingus produktus dėl ilgalaikio bendradarbiavimo ar dėl kitų ekonomiškai nepagrįstų priežasčių. Esant poreikiui, skatiname pašalinti nuostolingus produktus ar paslaugas, taip sumažinant gamybos ir tiekimo kaštus.
Išlaidų peržiūra ir optimizavimas
Sumažėjus apyvartos lygiui, ne visada pavyksta greitai sumažinti išlaidas, kadangi tai gali sukelti didelių nuostolių ar apyvartinių lėšų trūkumą. Tačiau būtina žinoti didžiausias išlaidas ir išlaikyti jas sveikose ribose, lyginant su apyvarta. Pravartu kasmet peržiūrėti reguliarias sąskaitas faktūras ir apsvarstyti, ar visos jos reikalingos. Neretai darbo jėga sukuria didžiausias išlaidas, todėl svarbu laiku patikrinti komandos efektyvumą ir pareigų perskirstymą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad sėkmingam verslo tęstinumui gali prireikti ir tokių nepopuliarių sprendimų, kaip kai kurių darbuotojų atleidimas.
Pajamų planavimas
Dideli pardavimai šiandien negarantuoja stabilių pajamų rytoj. Labai svarbu palaikyti nuolatinį ryšį su pagrindiniais klientais ir tiekėjais, tokiu būdu stebint partnerių ateities planus ir galimus pardavimo apimčių pokyčius. Jei įmonės veikla priklauso nuo bendradarbiavimo su keliais stambiais klientais, taip pat svarbu reguliariai tikrinti klientų finansinį stabilumą ir suteiktas mokėjimo sąlygas. Pastebėjus kliento finansinės padėties pablogėjimą ar kitus nerimą keliančius signalus, tokius kaip didėjanti mokestinė skola ar viešai registruoti pavėluoti mokėjimai tiekėjams, patariame bendradarbiavimo ir mokėjimo sąlygas su konkrečiu klientu peržiūrėti. Klientų diversifikacija gali užtrukti, todėl tai nebus greitas krizės valdymas, o ilgalaikė strategija, kurios įmonė turėtų imtis, kad palaipsniui mažintų priklausomybę nuo pagrindinių klientų. Kitas svarbus verslo rizikos mažinimo aspektas gali būti produktų ir paslaugų diversifikavimas, kuris sumažintų verslo priklausomobyę nuo vieno konkretaus produkto ar paslaugos. Taip pat, nemokami Capitalia įrankiai gali būti naudingi planuojant įmonės pinigų srautus ir pajamas.
Finansinių įsipareigojimų peržiūra
Dinamiškomis rinkos sąlygomis atsiskaitymai su kreditoriais gali sukelti problemų. Labai svarbu stebėti kredito linijas ir overdraftus, kurių terminai artėja į pabaigą ir anksti pradėti diskusijas dėl kasmetinio pratęsimo. Jei finansinė našta jau atrodo per didelė, skatiname aptarti galimus grafiko pakeitimus. Kita vertus, jei įmonė turi mažą finansinių įsipareigojimų lygį arba jų visai neturi, papildomas trumpalaikis finansavimas paskolos ar kredito linijos forma gali padidinti saugumą ir rezervus neplanuotoms ar sezoninėms išlaidoms.
Skolininkų rizikos sumažinimas
Svyruojanti ekonominė situacija gali turėti įtakos klientų mokėjimo drausmei, o tai gali sukelti apyvartinių lėšų praradimą ir nuostolius neatgautinų skolų pavidalu. Capitalia jau anksčiau apibendrino ir aprašė įvairius patarimus, kaip sumažinti skolininkų riziką, todėl kviečiame verslininkus pasinaudoti šiais patarimais kasdienėje verslo veikloje. Prieš siūlant atidėto mokėjimo galimybę, būtina atlikti ne tik nuolatinę esamų skolininkų kontrolę, bet ir kruopštų naujų bendradarbiavimo partnerių tyrimą.
Nepelningų produktų ir paslaugų pašalinimas
Jei įmonė gamina, parduoda ar teikia platų prekių ir paslaugų asortimentą, svarbu žinoti apie kiekvienos prekės ar paslaugos kategorijos pelningumą. Kartais įmonės ir toliau gamina nuostolingus produktus dėl ilgalaikio bendradarbiavimo ar dėl kitų ekonomiškai nepagrįstų priežasčių. Esant poreikiui, skatiname pašalinti nuostolingus produktus ar paslaugas, taip sumažinant gamybos ir tiekimo kaštus.
Paskelbė
Capitalia
27.09.2022 laiku. 09:48
Žymos: finansų planavimas, nemokami įrankiai
„RCG Lighthouse“ akcijų išpirkimas su Capitalia
Capitalia kaip finansavimo įmonė dalyvavo „RCG Lighthouse, SIA“ akcijų išpirkime. Capitalia verslo finansavimo pagalba įmonės steigėjai ir vadovai nupirko 49% rizikos kapitalo fondui priklausiusių akcijų. Po išpirkimo steigėjai tapo 100% įmonės savininkais. Įmonės vadovybės išpirkimo sandoriai tapo Capitalia specialybe – iki šiol Capitalia finansavo daugiau nei 10 tokių įmonių.
„RCG Lighthouse“ įkurta 2013 m. Įmonė, veikianti ESCO principu, teikia energiją taupančius apšvietimo sprendimus bei apšvietimo audito paslaugas įmonėms ir savivaldybėms. Tarp įmonės klientų yra tokios įmonės kaip „Jysk“, „Būvniecības ABC“ ir „Accenture“.
„RCG Lighthouse“ įkurta 2013 m. Įmonė, veikianti ESCO principu, teikia energiją taupančius apšvietimo sprendimus bei apšvietimo audito paslaugas įmonėms ir savivaldybėms. Tarp įmonės klientų yra tokios įmonės kaip „Jysk“, „Būvniecības ABC“ ir „Accenture“.
Paskelbė
Capitalia
17.06.2022 laiku. 14:43
Klientų atsiskaitymo rizikos mažinimo patarimai ir kitos naujienos
Pastaraisiais mėnesiais vykstant geografiškai artimam karui ir kylant kainoms, įmonės dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, kurie neleidžia laiku atlikti mokėjimų. Prieš pradedant bendradarbiavimą su nauju partneriu, būtina įsitikinti, kad perspektyvus klientas laiku apmokės sąskaitas. Kaip išvengti potencialiai pradelstų skolų?
Gautinų sumų kontrolė. Prieš suteikiant klientui atidėtą mokėjimą, verta pasitikrinti partnerio finansinę padėtį. Tai galima nesunkiai padaryti naudojantis Okredo ir kredito biurų (pvz., Creditinfo) pateikta informacija. Bendrovė „Okredo“ siūlo ir automatinį rizikos vertinimo įrankį. Tikrinant įmonę verta atkreipti dėmesį į tokius rodiklius kaip einamosios mokestinės skolos, nuosavo kapitalo dydis, įrašai pradelstų skolų duomenų bazėse bei esamų finansinių įsipareigojimų dydis. Svarbu, kad jūsų įmonė turėtų savo vidinę (nors ir paprastą) politiką, kada suteikiamas atidėtas mokėjimas ir kaip toks atidėtas mokėjimas nustatomas bei atnaujinamas.
Tarptautinės duomenų bazės. Prieš pradedant bendradarbiavimą su nauju klientu užsienyje, būtina įsitikinti, kad yra patikrintas kliento patikimumas ir mokumas. Informaciją apie kiekvieną įmonę galima rasti nacionaliniame verslo registre, pavyzdžiui, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Švedijoje – informacija apie pavėluotus mokėjimus ir mokestines nepriemokas gali suteikti detalias įžvalgas apie įmonės mokėjimo drausmę. Taip pat, svarbu įsitikinti, kad įmonė yra saugi pinigų plovimo rizikos požiūriu, patikrinant, ar įmonė ir jos filialai nėra įtraukti į sankcijų sąrašus čia ir čia.
Sukurtas gautinų sumų kontrolės mechanizmas. Klientui pradėjus vėluoti atlikti mokėjimus, svarbu nevengti imtis problemos sprendimo ir atlikti kontroliuojamus veiksmus skolai atgauti. Daugelis įmonių turi iš anksto nustatytas procedūras, ką daryti, jei klientas vėluoja atlikti mokėjimą. Pirmosiomis vėlavimo dienomis rekomenduojama susisiekti su klientu telefonu arba elektroniniu būdu ir išsiaiškinti vėlavimo priežastį bei galimą skolos apmokėjimo laiką. Jei mokėjimas vėluoja ilgesnį laiką, rekomenduojama palaipsniui siųsti klientui įvairius įspėjimus apie vėlavimo paskelbimą viešose duomenų bazėse. Tačiau jei klientas ir toliau vėluoja ar yra nepasiekiamas, būtina kreiptis į skolų išieškojimo specialistus, kurie spręs skolų išieškojimą teismų keliu.
Gautinų sumų draudimas. Prekybos įmonėms, turinčioms dideles pardavimų apimtis ir ilgus apmokėjimo terminus, tinkamas sprendimas norint išvengti vėluojančių skolininkų yra finansų įstaigų teikiamas sąskaitų finansavimas (faktoringas) arba gautinų sumų draudimas. Draudimo bendrovės teikia pirmenybę tarptautinių bendrovių draudimui, kurių pardavimai yra dideli. Tokias draudimo paslaugas siūlo, pavyzdžiui, Coface, Credeo ir Aon.
Gautinų sumų kontrolė. Prieš suteikiant klientui atidėtą mokėjimą, verta pasitikrinti partnerio finansinę padėtį. Tai galima nesunkiai padaryti naudojantis Okredo ir kredito biurų (pvz., Creditinfo) pateikta informacija. Bendrovė „Okredo“ siūlo ir automatinį rizikos vertinimo įrankį. Tikrinant įmonę verta atkreipti dėmesį į tokius rodiklius kaip einamosios mokestinės skolos, nuosavo kapitalo dydis, įrašai pradelstų skolų duomenų bazėse bei esamų finansinių įsipareigojimų dydis. Svarbu, kad jūsų įmonė turėtų savo vidinę (nors ir paprastą) politiką, kada suteikiamas atidėtas mokėjimas ir kaip toks atidėtas mokėjimas nustatomas bei atnaujinamas.
Tarptautinės duomenų bazės. Prieš pradedant bendradarbiavimą su nauju klientu užsienyje, būtina įsitikinti, kad yra patikrintas kliento patikimumas ir mokumas. Informaciją apie kiekvieną įmonę galima rasti nacionaliniame verslo registre, pavyzdžiui, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Švedijoje – informacija apie pavėluotus mokėjimus ir mokestines nepriemokas gali suteikti detalias įžvalgas apie įmonės mokėjimo drausmę. Taip pat, svarbu įsitikinti, kad įmonė yra saugi pinigų plovimo rizikos požiūriu, patikrinant, ar įmonė ir jos filialai nėra įtraukti į sankcijų sąrašus čia ir čia.
Sukurtas gautinų sumų kontrolės mechanizmas. Klientui pradėjus vėluoti atlikti mokėjimus, svarbu nevengti imtis problemos sprendimo ir atlikti kontroliuojamus veiksmus skolai atgauti. Daugelis įmonių turi iš anksto nustatytas procedūras, ką daryti, jei klientas vėluoja atlikti mokėjimą. Pirmosiomis vėlavimo dienomis rekomenduojama susisiekti su klientu telefonu arba elektroniniu būdu ir išsiaiškinti vėlavimo priežastį bei galimą skolos apmokėjimo laiką. Jei mokėjimas vėluoja ilgesnį laiką, rekomenduojama palaipsniui siųsti klientui įvairius įspėjimus apie vėlavimo paskelbimą viešose duomenų bazėse. Tačiau jei klientas ir toliau vėluoja ar yra nepasiekiamas, būtina kreiptis į skolų išieškojimo specialistus, kurie spręs skolų išieškojimą teismų keliu.
Gautinų sumų draudimas. Prekybos įmonėms, turinčioms dideles pardavimų apimtis ir ilgus apmokėjimo terminus, tinkamas sprendimas norint išvengti vėluojančių skolininkų yra finansų įstaigų teikiamas sąskaitų finansavimas (faktoringas) arba gautinų sumų draudimas. Draudimo bendrovės teikia pirmenybę tarptautinių bendrovių draudimui, kurių pardavimai yra dideli. Tokias draudimo paslaugas siūlo, pavyzdžiui, Coface, Credeo ir Aon.
Paskelbė
Capitalia
17.06.2022 laiku. 14:36
Capitalia tapo pirmuoju Latvijos fondu, investavusiu į Estijos vienaragį „Bolt“
2022 m. gegužę „Capitalia“ ko-investicinis fondas įsigijo Estijos vienaragio „Bolt“ akcijų už 300 000 eurų, taip tapdamas pirmuoju fondu Latvijoje, investuojančiu į šią įmonę.
Šiame „Capitalia“ sandoryje vienas pirmųjų verslo angelų, investavusių į „Bolt“, norėjo parduoti dalį bendrovės akcijų, kad savo kapitalą galėtų panaudoti kitiems tikslams. Vienas iš Estijos pirmaujančių rizikos kapitalo fondų „Specialist VC“ kartu su „Capitalia“ įsigijo parduodamas šio verslo angelo Bolt akcijas. Tokie investiciniai sandoriai vadinami antriniais sandoriais. „Capitalia“ valdomas fondas investavo 300.000 Eur.
„Investavimas į startuolius – tai ne tik naujo finansavimo augimui pritraukimas. Vis dažniau ankstyvosios stadijos investuotojai kritiškai žiūri į savo investicijų portfelio koncentraciją ir ieško galimybių iš dalies parduoti bei diversifikuoti savo investicijas. Tai savo ruožtu leidžia kitiems investuotojams, pavyzdžiui, mūsų fondui, įsigyti akcijų rinkoje jau įsitvirtinusiose įmonėse. Manau, kad ateinančiais metais tokių sandorių apimtys labai išaugs ir tai tik skatins startuolių finansavimo ekosistemą Baltijos šalyse“, – komentuoja Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Šiuo sandoriu „Capitalia“ tapo pirmuoju Latvijoje registruotu fondu, investavusiu į Estijos vienaragį „Bolt“. Vienaragiai tai startuoliai, kurių vertė yra bent 1 mlrd., o „Bolt“ šį statusą pasiekė dar 2018 metais ir tuo metu tapo ketvirtuoju vienaragiu Estijoje. „Bolt“ investicija yra jau penktoji „Capitalia Co-Investment Fund“ investicija nuo fondo įkūrimo 2021 m. rugsėjį.
„Bolt“ yra Estijos startuolis, įkurtas 2013 m., siekiant pasiūlyti geresnes ir aplinkai draugiškesnes alternatyvas asmeniniam judėjimui mieste. Įmonė teikia kelionių, automobilių ir elektrinių paspirtukų nuomos, maisto prekių ir maisto pristatymo paslaugas daugiau nei 100 milijonų klientų daugiau nei 45 Europos ir Afrikos šalyse. Paskutinio kapitalo pritraukimo metu 2021 m. pabaigoje „Bolt“ pritraukė 628 mln. eurų finansavimą, o įmonės vertė siekė 7,4 mlrd.
Capitalia Co-investment Fund yra pasyvios strategijos rizikos kapitalo fondas. Jo tiksliniai investuotojai yra privatūs investuotojai, kuriems siūloma paprasta, nebrangi investavimo priemonė investuojanti į didelio augimo potencialo turinčias įmones.
Taip pat skaitykite Verslo Žiniose - https://www.vz.lt/rinkos/2022/06/01/kaip-susimedzioti-vienaragi-antrineje-rinkoje
Šiame „Capitalia“ sandoryje vienas pirmųjų verslo angelų, investavusių į „Bolt“, norėjo parduoti dalį bendrovės akcijų, kad savo kapitalą galėtų panaudoti kitiems tikslams. Vienas iš Estijos pirmaujančių rizikos kapitalo fondų „Specialist VC“ kartu su „Capitalia“ įsigijo parduodamas šio verslo angelo Bolt akcijas. Tokie investiciniai sandoriai vadinami antriniais sandoriais. „Capitalia“ valdomas fondas investavo 300.000 Eur.
„Investavimas į startuolius – tai ne tik naujo finansavimo augimui pritraukimas. Vis dažniau ankstyvosios stadijos investuotojai kritiškai žiūri į savo investicijų portfelio koncentraciją ir ieško galimybių iš dalies parduoti bei diversifikuoti savo investicijas. Tai savo ruožtu leidžia kitiems investuotojams, pavyzdžiui, mūsų fondui, įsigyti akcijų rinkoje jau įsitvirtinusiose įmonėse. Manau, kad ateinančiais metais tokių sandorių apimtys labai išaugs ir tai tik skatins startuolių finansavimo ekosistemą Baltijos šalyse“, – komentuoja Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Šiuo sandoriu „Capitalia“ tapo pirmuoju Latvijoje registruotu fondu, investavusiu į Estijos vienaragį „Bolt“. Vienaragiai tai startuoliai, kurių vertė yra bent 1 mlrd., o „Bolt“ šį statusą pasiekė dar 2018 metais ir tuo metu tapo ketvirtuoju vienaragiu Estijoje. „Bolt“ investicija yra jau penktoji „Capitalia Co-Investment Fund“ investicija nuo fondo įkūrimo 2021 m. rugsėjį.
„Bolt“ yra Estijos startuolis, įkurtas 2013 m., siekiant pasiūlyti geresnes ir aplinkai draugiškesnes alternatyvas asmeniniam judėjimui mieste. Įmonė teikia kelionių, automobilių ir elektrinių paspirtukų nuomos, maisto prekių ir maisto pristatymo paslaugas daugiau nei 100 milijonų klientų daugiau nei 45 Europos ir Afrikos šalyse. Paskutinio kapitalo pritraukimo metu 2021 m. pabaigoje „Bolt“ pritraukė 628 mln. eurų finansavimą, o įmonės vertė siekė 7,4 mlrd.
Capitalia Co-investment Fund yra pasyvios strategijos rizikos kapitalo fondas. Jo tiksliniai investuotojai yra privatūs investuotojai, kuriems siūloma paprasta, nebrangi investavimo priemonė investuojanti į didelio augimo potencialo turinčias įmones.
Taip pat skaitykite Verslo Žiniose - https://www.vz.lt/rinkos/2022/06/01/kaip-susimedzioti-vienaragi-antrineje-rinkoje
Paskelbė
Capitalia
31.05.2022 laiku. 09:05
Capitalia investuoja į Švedijos startuolį Favro – tai pirmoji investicija už Baltijos šalių ribų
„Capitalia“ investavo 300 000 eurų į Švedijos startuolį „Favro“ seed finansavimo rounde kartu su „Practica Capital“ ir kitais investuotojais. „Favro“ yra bendradarbiavimo planavimo platforma, kuri sulaukė didelio susidomėjimo iš pirmaujančių įmonių visame pasaulyje.
„Favro“ yra bendradarbiavimo planavimo platforma, kurią dažniausiai naudoja SaaS ir žaidimų kūrimo įmonės. Platforma padeda efektyviau planuoti darbą komandose ir tarp jų visose organizacijos disciplinose. Tarp daugiau nei 1500 Favro klientų visame pasaulyje yra tokie kaip Wolt, Unity, EA ir Volvo Car Mobility. Kiti „Favro“ investuotojai yra „Practica“, „Creandum“, „Inbox Capital“, „Scale Capital“ ir keletas strateginių verslo angelų. Tai buvo 4-oji Capitalia Co-investment Fund fondo, kuris buvo įkurtas praėjusių metų pabaigoje, investicija.
Apie Capitalia
Capitalia yra pirmaujanti alternatyvaus verslo finansavimo ir finansinių konsultacijų teikėja Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 90 mln. Be paskolų ir rizikos kapitalo, Capitalia taip pat siūlo įmonėms profesionalias konsultacijas verslo pardavimo ir finansavimo pritraukimo klausimais.
Apie Practica
„Practica Capital“ yra Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdymo įmonė, kurios pagrindinė investavimo kryptis – Baltijos regiono ar su Baltijos šalimis susiję inovacijomis ir technologijomis paremti verslai pradinėje, ankstyvoje ir augimo stadijose. Įmonė valdo tris rizikos kapitalo fondus, kurių bendras dydis viršija 52 mln. EUR. „Practica Capital“ jau dešimt metų investuoja į Baltijos šalių technologijų sektorių ir yra finansavusi daugiau nei 60 startuolių ir projektų – tarp jų „TransferGo“, „PVcase“, „Interactio“, „Eneba“, „Ovoko“, „Trafi“, „CGTrader“ ir kt.
„Favro“ yra bendradarbiavimo planavimo platforma, kurią dažniausiai naudoja SaaS ir žaidimų kūrimo įmonės. Platforma padeda efektyviau planuoti darbą komandose ir tarp jų visose organizacijos disciplinose. Tarp daugiau nei 1500 Favro klientų visame pasaulyje yra tokie kaip Wolt, Unity, EA ir Volvo Car Mobility. Kiti „Favro“ investuotojai yra „Practica“, „Creandum“, „Inbox Capital“, „Scale Capital“ ir keletas strateginių verslo angelų. Tai buvo 4-oji Capitalia Co-investment Fund fondo, kuris buvo įkurtas praėjusių metų pabaigoje, investicija.
Apie Capitalia
Capitalia yra pirmaujanti alternatyvaus verslo finansavimo ir finansinių konsultacijų teikėja Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 90 mln. Be paskolų ir rizikos kapitalo, Capitalia taip pat siūlo įmonėms profesionalias konsultacijas verslo pardavimo ir finansavimo pritraukimo klausimais.
Apie Practica
„Practica Capital“ yra Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdymo įmonė, kurios pagrindinė investavimo kryptis – Baltijos regiono ar su Baltijos šalimis susiję inovacijomis ir technologijomis paremti verslai pradinėje, ankstyvoje ir augimo stadijose. Įmonė valdo tris rizikos kapitalo fondus, kurių bendras dydis viršija 52 mln. EUR. „Practica Capital“ jau dešimt metų investuoja į Baltijos šalių technologijų sektorių ir yra finansavusi daugiau nei 60 startuolių ir projektų – tarp jų „TransferGo“, „PVcase“, „Interactio“, „Eneba“, „Ovoko“, „Trafi“, „CGTrader“ ir kt.
Paskelbė
Capitalia
30.05.2022 laiku. 14:05
Capitalia gavo apdovanojimą už aplinkai draugiškiausią investiciją
„Capitalia“ gavo apdovanojimą už aplinkai draugiškiausią 2021 metų investiciją Latvijoje. Apdovanojimas įteiktas už investiciją į „Aerones“ – sparčiai augantį startuolį Latvijoje, gaminantį robotus vėjo jėgainių priežiūrai. „Capitalia“ į įmonę investavo per savo unikalų ko-investicinį fondą, kuris kartu su pirmaujančiais regiono rizikos kapitalo investuotojais investuoja į sparčiai augančias Baltijos šalių įmones. Kasmetinę apdovanojimų ceremoniją organizavo Latvijos Privataus ir Rizikos Kapitalo Asociacija kartu su Latvijos Verslo Angelų tinklu.
2015 m. įkurta įmonė „Aerones“ su savo dronų įranga atlieka turbinų priežiūros darbus tarptautiniams vėjo jėgainių parkų operatoriams, taip sutaupydami savo klientų išlaidas. „Capitalia“ į bendrovę investavo 300,000 EUR bei suteikė paskolą verslui. Į įmonę taip pat investavo „Change Ventures“ ir „YCombinator“.
2015 m. įkurta įmonė „Aerones“ su savo dronų įranga atlieka turbinų priežiūros darbus tarptautiniams vėjo jėgainių parkų operatoriams, taip sutaupydami savo klientų išlaidas. „Capitalia“ į bendrovę investavo 300,000 EUR bei suteikė paskolą verslui. Į įmonę taip pat investavo „Change Ventures“ ir „YCombinator“.
Paskelbė
Capitalia
06.04.2022 laiku. 09:38
Pernai įmonėms „Capitalia“ paskolino du kartus daugiau
Su antraisiais pandemijos metais įmonės tapo drąsesnės, o jų noras skolintis išaugo dvigubai. Verslo finansuotoja „Capitalia“ pernai paskolino daugiau kaip 20 mln. eurų, o tai yra dvigubai daugiau nei 2020 m. Atitinkamai išaugo ir vidutinė paskolos suma, kuri pernai siekė 64 tūkst. eurų. Siekdama padidinti finansavimo prieinamumą įmonėms Baltijos šalyse, „Capitalia“ pernai įkūrė du alternatyvius investicinius fondus ir atliko pirmąsias rizikos kapitalo investicijas.
Trečius metus iš eilės daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių įmonių skolinosi Latvijos bendrovės. Joms skirta beveik pusė viso finansavimo – 9.5 mln. eurų. Likusią paskolų krepšelio dalį Lietuva ir Estija pasidalino po lygiai. Iš viso pernai „Capitalia“ finansavo daugiau kaip 200 Baltijos šalių įmonių.
„Jei lygintumėme pirmus ir antrus pandemijos metus, įmonės savo finansus planavo absoliučiai priešingai. 2020 m. pagrindinis bendrovių tikslas buvo tiesiog išgyventi, o pernai įmonės drąsiai investavo į savo augimą bei plėtrą. Pernai pasiūlėme nemažai nestandartinių sprendimų, tokių kaip akcijų įsigijimo ir išpirkimo sandoriai, kuriuos sunku finansuoti tradicine banko paskola. Struktūriškai sudėtingi ir neįprasti sandoriai yra viena iš nišų, kur „Capitalia“ finansavimas gali būti ypač tinkamas“, – teigia „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Anot jo, ryškiausias tokio sandorio pavyzdys – su Latvijos energijos vartojimo efektyvumo ir apšvietimo paslaugų teikėja „RCG Lighthouse“. Šio sandorio metu bendrovės vadovybė iš rizikos kapitalo fondo „FlyCap“ išpirko 49 proc. akcijų.
Pernai daugiausiai skolinosi prekybos, žemės ūkio ir gamybos įmonės – šių trijų pramonės šakų bendrovėms suteikta 60 proc. visų „Capitalia“ paskolų. Vidutinė „Capitalia“ paskolos suma toliau augo ir siekė 64 tūkst. eurų. Atitinkamai vidutinė paskola 2020 m. sudarė 55 tūkst. eurų. Didžiausia praėjusiais metais paskola – 824 tūkst. eurų – išduota patyrusiai metalo gaminių gamybos įmonei Latvijoje, kuri įsigijo gamybinį pastatą Rygoje.
Nauji finansavimo sprendimai
Reaguodama į bendrovių poreikius, praėjusį pavasarį „Capitalia“ pradėjo teikti lizingo finansavimą transporto, technikos ir įrangos pirkimui, o vėliau buvo įsteigti „Capitalia“ alternatyvių investicijų fondai. Pirmasis 0,5 mln. eurų vertės rizikos paskolos (Venture debt) sandoris taip pat buvo sudarytas su sparčiai augančiu ir perspektyviu startuoliu „Rocketo“, kuris gamina ir prekiauja ekologišku šunų maistu. Metų pabaigoje „Capitalia“ pradėjo teikti bankinio finansavimo pritraukimo paslaugas įmonėms, norinčioms gauti finansavimo pasiūlymus iš įvairių komercinių bankų su profesionalia „Capitalia“ vadybininkų pagalba ir minimaliomis laiko sąnaudomis bei pastangomis.
„Pastaraisiais metais „Capitalia“ iš nišinio verslo skolintojo sėkmingai virto rimtu finansiniu partneriu, teikiančiu investicinės bankininkystės paslaugas. Ypač pasiteisinęs sprendimas – dviejų alternatyvių investicijų fondų – „Capitalia Co-Investment Fund“ ir „Capitalia Feeder fund“ – steigimas“, – sako G. Matuzas.
Anot jo, „Capitalia Co-Investment Fund“ fondas kartu su pirmaujančiais Baltijos šalių rizikos kapitalo fondais investuoja į perspektyvius Baltijos šalių startuolius. Šiuo metu jau atliktos pirmosios 3 investicijos, kurių suma siekia 750 tūkstančių eurų. Tuo tarpu „Capitalia Feeder-fund“ fondas investavo į gerai žinomą rizikos kapitalo fondą „Change Ventures II fund“.
Apie Capitalia
Finansavome daugiau nei 5000 įmonių, o jų plėtrai suteikėme daugiau nei 100 mln. eurų. Taip pat konsultavome daugiau nei 100 įmonių verslo vertinimo, finansų pritraukimo, pirkimo ir pardavimo sandorių klausimais. Investuotojams siūlome platų skolinimo verslui galimybių spektrą, įskaitant investicijas į skolą ir kapitalą. Tarp mūsų klientų yra mažesnės įmonės, tokios kaip Safari parkas ir Stepdraw, o taip pat pripažintos įmonės, tokios kaip Stenders, Aerodium Technologies ir Remtechservis.
Taip pat skaitykite vz.lt - https://www.vz.lt/rinkos/2022/03/22/capitalia-paskolino-du-kartus-daugiau
Trečius metus iš eilės daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių įmonių skolinosi Latvijos bendrovės. Joms skirta beveik pusė viso finansavimo – 9.5 mln. eurų. Likusią paskolų krepšelio dalį Lietuva ir Estija pasidalino po lygiai. Iš viso pernai „Capitalia“ finansavo daugiau kaip 200 Baltijos šalių įmonių.
„Jei lygintumėme pirmus ir antrus pandemijos metus, įmonės savo finansus planavo absoliučiai priešingai. 2020 m. pagrindinis bendrovių tikslas buvo tiesiog išgyventi, o pernai įmonės drąsiai investavo į savo augimą bei plėtrą. Pernai pasiūlėme nemažai nestandartinių sprendimų, tokių kaip akcijų įsigijimo ir išpirkimo sandoriai, kuriuos sunku finansuoti tradicine banko paskola. Struktūriškai sudėtingi ir neįprasti sandoriai yra viena iš nišų, kur „Capitalia“ finansavimas gali būti ypač tinkamas“, – teigia „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Anot jo, ryškiausias tokio sandorio pavyzdys – su Latvijos energijos vartojimo efektyvumo ir apšvietimo paslaugų teikėja „RCG Lighthouse“. Šio sandorio metu bendrovės vadovybė iš rizikos kapitalo fondo „FlyCap“ išpirko 49 proc. akcijų.
Pernai daugiausiai skolinosi prekybos, žemės ūkio ir gamybos įmonės – šių trijų pramonės šakų bendrovėms suteikta 60 proc. visų „Capitalia“ paskolų. Vidutinė „Capitalia“ paskolos suma toliau augo ir siekė 64 tūkst. eurų. Atitinkamai vidutinė paskola 2020 m. sudarė 55 tūkst. eurų. Didžiausia praėjusiais metais paskola – 824 tūkst. eurų – išduota patyrusiai metalo gaminių gamybos įmonei Latvijoje, kuri įsigijo gamybinį pastatą Rygoje.
Nauji finansavimo sprendimai
Reaguodama į bendrovių poreikius, praėjusį pavasarį „Capitalia“ pradėjo teikti lizingo finansavimą transporto, technikos ir įrangos pirkimui, o vėliau buvo įsteigti „Capitalia“ alternatyvių investicijų fondai. Pirmasis 0,5 mln. eurų vertės rizikos paskolos (Venture debt) sandoris taip pat buvo sudarytas su sparčiai augančiu ir perspektyviu startuoliu „Rocketo“, kuris gamina ir prekiauja ekologišku šunų maistu. Metų pabaigoje „Capitalia“ pradėjo teikti bankinio finansavimo pritraukimo paslaugas įmonėms, norinčioms gauti finansavimo pasiūlymus iš įvairių komercinių bankų su profesionalia „Capitalia“ vadybininkų pagalba ir minimaliomis laiko sąnaudomis bei pastangomis.
„Pastaraisiais metais „Capitalia“ iš nišinio verslo skolintojo sėkmingai virto rimtu finansiniu partneriu, teikiančiu investicinės bankininkystės paslaugas. Ypač pasiteisinęs sprendimas – dviejų alternatyvių investicijų fondų – „Capitalia Co-Investment Fund“ ir „Capitalia Feeder fund“ – steigimas“, – sako G. Matuzas.
Anot jo, „Capitalia Co-Investment Fund“ fondas kartu su pirmaujančiais Baltijos šalių rizikos kapitalo fondais investuoja į perspektyvius Baltijos šalių startuolius. Šiuo metu jau atliktos pirmosios 3 investicijos, kurių suma siekia 750 tūkstančių eurų. Tuo tarpu „Capitalia Feeder-fund“ fondas investavo į gerai žinomą rizikos kapitalo fondą „Change Ventures II fund“.
Apie Capitalia
Finansavome daugiau nei 5000 įmonių, o jų plėtrai suteikėme daugiau nei 100 mln. eurų. Taip pat konsultavome daugiau nei 100 įmonių verslo vertinimo, finansų pritraukimo, pirkimo ir pardavimo sandorių klausimais. Investuotojams siūlome platų skolinimo verslui galimybių spektrą, įskaitant investicijas į skolą ir kapitalą. Tarp mūsų klientų yra mažesnės įmonės, tokios kaip Safari parkas ir Stepdraw, o taip pat pripažintos įmonės, tokios kaip Stenders, Aerodium Technologies ir Remtechservis.
Taip pat skaitykite vz.lt - https://www.vz.lt/rinkos/2022/03/22/capitalia-paskolino-du-kartus-daugiau
Paskelbė
Capitalia
23.03.2022 laiku. 09:45
Investavimas į paskolas Baltijos šalių įmonėms
Vienas iš paprasčiausių būdų investuoti į paskolas įmonėms yra finansų bendrovės Capitalia platforma. Verslo finansavimo patirtį nuo 2007 m. sukaupusi Capitalia siūlo investuotojams kartu finansuoti paskolas Baltijos šalių įmonėms, kurios šias lėšas naudoja tolesnei verslo plėtrai ir augimui. Bendro finansavimo principas reiškia, kad į visas investuotojams siūlomas paskolas „Capitalia“ pati visada investuoja ne mažiau kaip 5% paskolos sumos. Šis unikalus veikimo principas užtikrina, kad Capitalia interesai sutampa su visų platformos investuotojų interesais. „Capitalia“ taip pat atlieka įmonių analizę ir vertinimą, mokėjimų kontrolę ir, esant poreikiui, dirba su paskolų išieškojimu.
„Capitalia“ paskolų platforma finansavo daugiau nei 500 įmonių ir suteikė investuotojams vidutinę istorinę grąžą, viršijančią 12% per metus (taip pat įvertinus atidėjimus blogoms paskoloms). „Capitalia“ siūlomos paskolos įmonėms dažnai yra papildomas finansavimas prie jau turimų banko paskolų, siekiant užtikrinti apyvartinių lėšų poreikį, investuoti į įrangą ar finansuoti kito verslo pirkimą. Vidutinis šių paskolų terminas yra 12 mėnesių, tačiau investuotojai gali rinktis iš paskolų su nuo 2 iki 36 mėnesių grąžinimo terminu. Tarp „Capitalia“ finansavimu pasinaudojusių įmonių yra, pavyzdžiui, „Pure Chocolate“, „Prosport.lt“, „Maudis“, „Oksalis“, „Girilis“, „Stenders“ ir daugelis kitų. Dažniausiai investuotojams paskolos siūlomos iš žemės ūkio, gamybos ir prekybos sektorių įmonių. Vidutiniškai kiekvieną savaitę investuotojams pasiūlomi 3-5 nauji paskolų projektai.
Paskolų finansavimas per Capitalia platformą leidžia investuotojui užsidirbti pasyvių pajamų ir nesunkiai susikurti diversifikuotą investicijų portfelį. Taip pat paskolų finansavimas leidžia ne tik užsidirbti, bet ir paskatinti Lietuvos ekonomiką padedant vietos įmonėms. Registracija Capitalia platformoje pagrįsta kruopščia investuotojų atranka, siekiant užtikrinti, kad investuotojo patirtis ir investavimo tikslai būtų tinkami tokiai investicinei priemonei. Užsiregistravus pateikiamas išsamus kiekvienos įmonės, kuriai renkama paskola, aprašymas bei Capitalia analitikų parengta analizė. Remdamasis šia informacija, investuotojas gali nuspręsti ir investuoti norimą sumą. Minimali investicija į vieną paskolą – nuo 1000 eurų. Investuotojams taip pat siūloma susikurti automatinį tinkamų investicijų pasirinkimą.
Investuotojai gali rinktis paskolų projektus atsižvelgdami į rizikos, užstato ir termino pageidavimus. Visas palūkanų normų diapazonas platformoje yra nuo 6% iki 18% per metus. Paskolos su mažiausiomis palūkanomis suteikia didžiausią investicijų saugumą. Pavyzdžiui, „Capitalia“ siūlo investuoti ir į Europos investicijų fondo garantuotas paskolas. Tuo atveju, jei tokia paskola vėluoja atlikti mėnesinius mokėjimus daugiau nei 90 dienų, ši paskola investuotojui automatiškai grąžinama su visomis priskaičiuotomis palūkanomis. Capitalia reguliariai teikia ataskaitas ir atnaujinimus apie kiekvieną platformoje finansuojamą paskolą.
Žinoma, paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms yra rizikingos. Nors istorinis nuostolis dėl blogų paskolų Capitalia platformoje siekia vos tik 0,07% visų išduotų paskolų, tačiau dėl besikeičiančių ekonominių sąlygų šis skaičius gali būti gerokai didesnis. Todėl investuotojai turi gebėti individualiai įvertinti kiekvienos paskolos riziką ir suprasti verslo finansinių rezultatų analizės principus bei neprisiimti rizikos, kuri yra neproporcinga investuotojo finansinei padėčiai ir bendrai investavimo strategijai.
Ilgą veiklos istoriją turinti „Capitalia“ yra viena iš alternatyvaus verslo finansavimo pradininkų Baltijos šalyse. Be paskolų, Capitalia įmonėms siūlo ir rizikos kapitalo investicijas, taip pat konsultuoja verslo pardavimo ir finansavimo klausimais. Tuo tarpu investuotojams suteikiame savo tyrimų ataskaitas apie Baltijos šalių emitentų obligacijų emisijas, investicijas į rizikos kapitalo fondus, o netrukus bus teikiamos ir investavimo konsultavimo paslaugos.
Pagrindiniai argumentai investuoti Capitalia platformoje yra šie:
Istorinė metinė grąža virš 12%;
Galimybė lengvai susikurti diversifikuotą paskolų portfelį;
Patogus rizikos ir investicijų valdymas;
Paskolos patikimoms Baltijos šalių įmonėms;
Finansavimas leidžia vietos įmonėms užtikrinti papildomą augimą.
Papildomą informaciją apie paslaugas investuotojams rasite internetinės svetainės nuorodoje https://www.capitalia.com/lt/investuoti/paskolu-projektai/, o užsiregistruoti tapti investuotoju galite čia: https://www.capitalia.com/lt/registration.
„Capitalia“ paskolų platforma finansavo daugiau nei 500 įmonių ir suteikė investuotojams vidutinę istorinę grąžą, viršijančią 12% per metus (taip pat įvertinus atidėjimus blogoms paskoloms). „Capitalia“ siūlomos paskolos įmonėms dažnai yra papildomas finansavimas prie jau turimų banko paskolų, siekiant užtikrinti apyvartinių lėšų poreikį, investuoti į įrangą ar finansuoti kito verslo pirkimą. Vidutinis šių paskolų terminas yra 12 mėnesių, tačiau investuotojai gali rinktis iš paskolų su nuo 2 iki 36 mėnesių grąžinimo terminu. Tarp „Capitalia“ finansavimu pasinaudojusių įmonių yra, pavyzdžiui, „Pure Chocolate“, „Prosport.lt“, „Maudis“, „Oksalis“, „Girilis“, „Stenders“ ir daugelis kitų. Dažniausiai investuotojams paskolos siūlomos iš žemės ūkio, gamybos ir prekybos sektorių įmonių. Vidutiniškai kiekvieną savaitę investuotojams pasiūlomi 3-5 nauji paskolų projektai.
Paskolų finansavimas per Capitalia platformą leidžia investuotojui užsidirbti pasyvių pajamų ir nesunkiai susikurti diversifikuotą investicijų portfelį. Taip pat paskolų finansavimas leidžia ne tik užsidirbti, bet ir paskatinti Lietuvos ekonomiką padedant vietos įmonėms. Registracija Capitalia platformoje pagrįsta kruopščia investuotojų atranka, siekiant užtikrinti, kad investuotojo patirtis ir investavimo tikslai būtų tinkami tokiai investicinei priemonei. Užsiregistravus pateikiamas išsamus kiekvienos įmonės, kuriai renkama paskola, aprašymas bei Capitalia analitikų parengta analizė. Remdamasis šia informacija, investuotojas gali nuspręsti ir investuoti norimą sumą. Minimali investicija į vieną paskolą – nuo 1000 eurų. Investuotojams taip pat siūloma susikurti automatinį tinkamų investicijų pasirinkimą.
Investuotojai gali rinktis paskolų projektus atsižvelgdami į rizikos, užstato ir termino pageidavimus. Visas palūkanų normų diapazonas platformoje yra nuo 6% iki 18% per metus. Paskolos su mažiausiomis palūkanomis suteikia didžiausią investicijų saugumą. Pavyzdžiui, „Capitalia“ siūlo investuoti ir į Europos investicijų fondo garantuotas paskolas. Tuo atveju, jei tokia paskola vėluoja atlikti mėnesinius mokėjimus daugiau nei 90 dienų, ši paskola investuotojui automatiškai grąžinama su visomis priskaičiuotomis palūkanomis. Capitalia reguliariai teikia ataskaitas ir atnaujinimus apie kiekvieną platformoje finansuojamą paskolą.
Žinoma, paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms yra rizikingos. Nors istorinis nuostolis dėl blogų paskolų Capitalia platformoje siekia vos tik 0,07% visų išduotų paskolų, tačiau dėl besikeičiančių ekonominių sąlygų šis skaičius gali būti gerokai didesnis. Todėl investuotojai turi gebėti individualiai įvertinti kiekvienos paskolos riziką ir suprasti verslo finansinių rezultatų analizės principus bei neprisiimti rizikos, kuri yra neproporcinga investuotojo finansinei padėčiai ir bendrai investavimo strategijai.
Ilgą veiklos istoriją turinti „Capitalia“ yra viena iš alternatyvaus verslo finansavimo pradininkų Baltijos šalyse. Be paskolų, Capitalia įmonėms siūlo ir rizikos kapitalo investicijas, taip pat konsultuoja verslo pardavimo ir finansavimo klausimais. Tuo tarpu investuotojams suteikiame savo tyrimų ataskaitas apie Baltijos šalių emitentų obligacijų emisijas, investicijas į rizikos kapitalo fondus, o netrukus bus teikiamos ir investavimo konsultavimo paslaugos.
Pagrindiniai argumentai investuoti Capitalia platformoje yra šie:
Istorinė metinė grąža virš 12%;
Galimybė lengvai susikurti diversifikuotą paskolų portfelį;
Patogus rizikos ir investicijų valdymas;
Paskolos patikimoms Baltijos šalių įmonėms;
Finansavimas leidžia vietos įmonėms užtikrinti papildomą augimą.
Papildomą informaciją apie paslaugas investuotojams rasite internetinės svetainės nuorodoje https://www.capitalia.com/lt/investuoti/paskolu-projektai/, o užsiregistruoti tapti investuotoju galite čia: https://www.capitalia.com/lt/registration.
Paskelbė
Capitalia
18.03.2022 laiku. 15:54
Capitalia taiko palankesnes palūkanas ESG kriterijus atitinkančioms įmonėms
Capitalia skatina įmones galvoti apie gerus aplinkosaugos, socialinio ir įmonių valdymo (ESG) standartus ir juos įgyvendinti. Būtent todėl ESG veiksniai jau nuo 2018 metų daro įtaką Capitalia rizikos vertinimo balams ir kainodaros komponentams finansuojant smulkųjį ir vidutinį verslą Baltijos šalyse. Nuo 2022 metų pradžios padidinome šių veiksnių svarbą, o dabar aukštus aplinkosaugos, socialinių ir valdymo praktikų įvertinimus turinčios įmonės gali gauti paskolą verslui palankesnėmis sąlygomis.
Kaip kitą žingsnį planuojame pradėti skelbti savo ESG balų rezultatus ir mūsų sutelktinio finansavimo platformoje, o ši informacija leis investuotojams rinktis įmones, kurios yra atsakingiausios aplinkos ir socialino poveikio srityse.
Kaip kitą žingsnį planuojame pradėti skelbti savo ESG balų rezultatus ir mūsų sutelktinio finansavimo platformoje, o ši informacija leis investuotojams rinktis įmones, kurios yra atsakingiausios aplinkos ir socialino poveikio srityse.
Paskelbė
Capitalia
16.03.2022 laiku. 17:26
Žymos: Paskola Verslui, Verslo Finansavimas
Capitalia įsteigė naują alternatyvaus investavimo fondą
Capitalia įsteigė alternatyvų investicijų fondą, leidžiantį privatiems investuotojams investuoti į „Change Ventures“ – pirmaujantį rizikos kapitalo fondą Baltijos šalyse. Bendra fondo investicija – 1 milijonas eurų. „Change Ventures“ siūlo finansavimą tarptautinėms technologijų įmonėms. Rizikos kapitalas istoriškai buvo finansinė priemonė, į kurią investavo dideli instituciniai investuotojai (pavyzdžiui, pensijų fondai) arba ypatingai aukštas pajamas turintys asmenys. Capitalia sukurtas alternatyvus fondas šią alternatyvią investiciją padaro prieinamą kur kas platesniam investuotojų ratui. Iš viso į įsteigtą fondą investavo 28 investuotojai iš Baltijos šalių. Daugiau apie fondo veiklą ir „Change Ventures“ apibendrinta šiame „Forbes“ portalo straipsnyje.
Paskelbė
Capitalia
03.03.2022 laiku. 15:10
Capitalia investuoja į Latvijos inžinerijos įmonę „Cenos“
Capitalia investavo 250 tūkst. EUR į naują inžinerinių simuliacijų ir modeliavimo įmonę „Cenos“. Šiame investicijų etape, kurio pagrindinis investuotojas buvo „Startup Wise Guys“, Latvijoje įkurta įmonė pritraukė 1 mln. eurų finansavimą. Be „Capitalia“ ir „Startup Wise Guys“, į įmonę taip pat investavo ir keli verslo angelai. Pritrauktos investicijos bus skirtos komandos plėtrai ir naujų produktų kūrimui.
„Cenos“ 2017 m. Latvijoje sukūrė trys doktorantai, kurie norėjo sukurti bet kuriam inžinieriui prieinamą ir patogią modeliavimo programinę įrangą. Iki šiol „Cenos“ sukūrė programinę įrangą, skirtą produktų testavimui indukcinio šildymo ir antenų kūrimo pramonėse.
Capitalia rizikos kapitalo investicijų fondas buvo įkurtas 2021 metų pabaigoje ir nuo to laiko į naujų įmonių plėtrą atliko tris investicijas, kurių suma 750 tūkst. eurų. Fondas aktyviai ieško naujų investavimo galimybių ir pritraukia papildomą investuotojų finansavimą. Unikali Capitalia strategija, investuoti tik su pirmaujančiais rizikos kapitalo fondais, leidžia investuotojams pasiūlyti mažas valdymo išlaidas ir prieinamas galimybes investuoti į sparčiai augantį Baltijos šalių startuolių sektorių. Minimali vieno investuotojo įnašo į fondą suma – 25 000 Eur.
„Cenos“ 2017 m. Latvijoje sukūrė trys doktorantai, kurie norėjo sukurti bet kuriam inžinieriui prieinamą ir patogią modeliavimo programinę įrangą. Iki šiol „Cenos“ sukūrė programinę įrangą, skirtą produktų testavimui indukcinio šildymo ir antenų kūrimo pramonėse.
Capitalia rizikos kapitalo investicijų fondas buvo įkurtas 2021 metų pabaigoje ir nuo to laiko į naujų įmonių plėtrą atliko tris investicijas, kurių suma 750 tūkst. eurų. Fondas aktyviai ieško naujų investavimo galimybių ir pritraukia papildomą investuotojų finansavimą. Unikali Capitalia strategija, investuoti tik su pirmaujančiais rizikos kapitalo fondais, leidžia investuotojams pasiūlyti mažas valdymo išlaidas ir prieinamas galimybes investuoti į sparčiai augantį Baltijos šalių startuolių sektorių. Minimali vieno investuotojo įnašo į fondą suma – 25 000 Eur.
Paskelbė
Capitalia
03.03.2022 laiku. 15:05
Juris Grišins: Kaip investuoti aukštos infliacijos sąlygomis
Pastaruoju metu pasaulyje išryškėjo naujas ekonominis galvos skausmas – infliacija. Latvijoje pernai gruodį infliacija pasiekė rekordinę 7,9 proc. Toks infliacijos padidėjimas yra tiek didelio pinigų kiekio, įplaukiančio į ekonomiką siekiant kovoti su pandemijos padariniais, tiek pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo pasekmė. Esant situacijai, kai pinigai taip greitai praranda savo vertę, svarbu imtis veiksmų, kad investicijų grąža būtų kuo didesnė.
Užsienyje yra finansinių priemonių, kurių pajamingumas tiesiogiai susijęs su infliacija, tai yra su infliacija susietos obligacijos. Deja, šiuo metu jos teikia su infliacija susietą, bet mažą grąžą. Taigi, pirkdamas Prancūzijos vyriausybės su infliacija susietas obligacijas, investuotojas gali tikėtis gauti metinę grąžą, kuri yra apie 1,5% mažesnė už infliaciją. Taip pat techniškai sunku nusipirkti atskiras užsienio obligacijas iš Baltijos šalių. Dėl to investuotojas, norintis užtikrinti didesnę nei infliaciją grąžą, turi prisiimti papildomą riziką, įsigydamas kitą turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, akcijas, auksą ir kt.
Nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, nuomojamo buto, pirkimas, kaip taupymo būdas, yra labai populiarus tarp Baltijos šalių investuotojų. Tai galima suprasti, nes nekilnojamasis turtas yra apčiuopiamas ir suprantamas, o emociškai labai patogus. Taip pat skaičiuojant popieriuje, atrodo, kad buto nuoma gali duoti gerą grąžą, o ir turto vertė gali padidėti. Iki šiol nuomos kainas buvo galima gana nesunkiai pakelti esant infliacijai. Tačiau investuotojai savo skaičiavimuose dažnai neatsižvelgia į išlaidas, tokias kaip darbo su nuomininkais ir turto valdymas, draudimas, mokesčiai, turto prastovos ir nusidėvėjimas, dėl ko nuolat reikia papildomų investicijų. Todėl dažnai, atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, nuomojamo buto grąža yra ne 7-8% per metus, kaip gali pasirodyti iš pradžių, o 3-4% per metus. Investicijos į nekilnojamojo turto nuomą gali duoti didesnę grąžą su didesnėmis apimtimis. Pavyzdžiui, jeigu jums priklauso penki butai viename pastate, galite gerokai sumažinti administracines tų objektų valdymo išlaidas. Alternatyva nuosaviems nuomojamams butams – investuoti į biržoje prekiaujamus nekilnojamojo turto fondus, tokius kaip Eften Real Estate ir Baltic Horizon. Tokios investicijos gali duoti didesnę tikėtiną grąžą ir likvidumą, atsirandantį dėl galimybės parduoti savo investicinio fondo vienetus biržoje. Jeigu tokie nekilnojamojo turto fondai sugebės indeksuoti savo nuomos pajamas bent iki infliacijos, jie gali auginti vertę ir augančių palūkanų aplinkoje.
Akcijos yra dar viena alternatyva. Idėja, kad investuojant į akcijas galima apsaugoti kapitalą nuo infliacijos, grindžiama prielaida, kad didelė dalis įmonių gali pakelti kainas savo klientams augant medžiagų sąnaudoms ir didėjant darbuotojų atlyginimams. Išimtis būtų sektoriai, kuriuose įmonės ėmėsi ilgalaikių projektų fiksuotomis kainomis (pavyzdžiui, pastatų statyba), taip pat ankstyvos stadijos įmonės, kurių pelnas prognozuojamas per toli į ateitį.
Žvelgiant į istorinius išsivysčiusių šalių akcijų rinkų rezultatus, jie paprastai gerokai viršija infliaciją. Tačiau šios strategijos rezultatai laikui bėgant labai skiriasi. Investuotojas, 1972 metais investavęs į JAV akcijų rinkos indeksą S&P 500, patirtų investicijos vertės sumažėjimą, nuo kurio visiškai atsigautų (įskaitant infliacijos poveikį) vos per 12 metų. Vienas iš ypatingų 1970-ųjų dalykų buvo didelė infliacija! Todėl teisinga investuoti į akcijų rinkas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą (daugiau nei 10 metų), ilgus metus reguliariai investuoti ir pasirūpinti, kad jūsų akcijų portfelis būtų diversifikuotas. Lengviausias būdas tai padaryti – investuoti į listinguojamus indeksų fondus. Geras pagrindas investicijų portfeliui kurti būtų šie du indeksų fondai: iShares World ETF (investuoja į išsivysčiusių šalių akcijas) ir iShares Emerging Markets ETF (investuoja besivystančiose šalyse). Taip pat Baltijos biržoje atsiranda įdomių naujų įmonių, kurios gali būti patrauklios ilgalaikės investicijos.
Didelio pajamingumo obligacijos ir įmonių paskolos taip pat gali užtikrinti didesnį pajamingumą. Kai infliacija viršija 5% per metus, mažos rizikos vyriausybės ir įmonių obligacijos neapsaugo investuotojų nuo infliacijos. Trumpalaikės mažos rizikos obligacijos turi neigiamą grąžą eurais, o ilgalaikės obligacijos kelia investuotojams palūkanų normų pokyčių riziką, o ne apdraudžia nuo jos. Todėl kaip dalį investicinio portfelio reiktų apsvarstyti didžiausio pajamingumo ir rizikos obligacijas. Baltijos šalyse yra nemažai įmonių, kurios savo obligacijas biržoje siūlo nuo 5 iki 10 proc. Tai „Elko Group“, „Storent“, „IuteCredit“, „Auga“ ir kt. Siekdami didesnės grąžos, investuotojai turi galimybę naudotis Capitalia paskolų platforma, kuri leidžia finansuoti paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Aukso pirkimas tradiciškai buvo laikomas pagrindine apsaugos strategija didelės infliacijos ar ekonominio nuosmukio laikais. Į auksą galite investuoti fiziškai pirkdami auksines monetas ar luitus, tačiau tuomet turite pagalvoti apie jų saugojimą bei didelius komisinius už tokias operacijas. Pavyzdžiui, auksą parduoda Tavex ir Paysera. Taip pat yra tarptautinių paslaugų teikėjų, tokių kaip Goldsilver.com, kurie siūlo tiek tauriųjų metalų įsigijimą, tiek jų saugojimą keliose pasaulio vietose. Alternatyva fiziniam aukso pirkimui yra pirkti elektroninį auksą XAU – skaitmeninį instrumentą, kurio vertė susieta su aukso kaina biržoje. Tokią paslaugą siūlo „Revolut“, „Paysera“ ir daugelis kitų tarpininkavimo platformų. Galima įsigyti su auksu susietų indeksų fondų arba aukso indekso bendrovių, tokių kaip iShares Gold Producers UCITS ETF. Pandemijos pradžioje aukso kaina smarkiai pakilo – net 25 proc., bet vėliau krito. Per pastaruosius 20 metų investuojant į auksą, vidutinė grąža būtų 9,5%, o tai patikimai apsaugotų nuo infliacijos per šį laikotarpį. Tačiau retai kas žiūri į ilgalaikius aukso kainų svyravimus – jei žiūrėtų, pamatytų didelius šio tauriojo metalo kainų svyravimus. Atitinkamai aukso vertė yra linkusi greitai keistis ir tikrai nėra stabilumo ramstis.
Žaliavų, tokių kaip nafta, dujos, metalai ir grūdai, kainos puikiai prisitaiko prie infliacijos sukelto kainų augimo. Tačiau reikšmingas šių žaliavų kainų pokyčio veiksnys yra trumpalaikiai šių išteklių pasiūlos ir paklausos svyravimai rinkoje, pavyzdžiui, situacija pandemijos metu. Todėl investicijos į žaliavas gali pasirodyti labai rizikingos ir patirti sparčius kainų pokyčius. Žaliavas galima įsigyti elektroniniu pavidalu (dirbtinai sukurto finansinio instrumento), panašiu į auksą. Alternatyva – pirkti žaliavų kūrėjus arba jų indeksų fondus. Įdomus indeksų fondas yra, pavyzdžiui, iShares Diversified Commodity Swap UCITS ETF, siūlantis investuotojams investuoti į žaliavas per išvestines priemones.
Svarbu suprasti, kad investavimas į auksą ar žaliavas negauna jokių pajamų (dividendų) ir yra grynai spekuliatyvus. Todėl tai neturėtų sudaryti didelės atskiro investuotojo investicijų portfelio dalies.
Kaip matome, nors didelė infliacija yra nemalonus posūkis bet kuriam taupančiam, yra daugybė investavimo galimybių, kurios gali padėti nuo jos apsisaugoti. Turbūt blogiausia, ką investuotojas gali padaryti per staigų kainų kilimą – sėdėti su didelėmis grynųjų pinigų atsargomis. Pats laikas panaudoti tuos pinigus.
*Aukščiau pateikta asmeninė nuomonė ir nėra rekomendacija investuoti ar nedaryti tam tikros investicijos.
Paskelbė
Capitalia
17.02.2022 laiku. 13:57
Capitalia pataria programinės įrangos platintojo baltijos šalyse savininkams parduodant verslą strateginiam investuotojui
2022 m. sausio 6 d. Baltijos šalyse veikiančią debesų programinės įrangos platinimo įmonę TVG įsigijo JAV distributorius Pax8, kuris Europoje veikia po Resello prekės ženklu. TVG, kurios centrinė būstinė yra Rygoje, o biurai Vilniuje bei Taline, turi daugiau nei 20 metų patirtį debesų paslaugų ir programinės įrangos platinimo srityje. Ji platina tokių kompanijų kaip Microsoft, Adobe, Corel, TeamViewer ir kitų produktus. TVG įsigijimu vykdoma Pax8 plėtros į Europą strategija, kuri Baltijos regioną laiko svarbiu geografiniu žingsniu.
Capitalia buvo vienintelė TVG savininkų finansinė patarėja parduodant verslą ir ieškant strateginio investuotojo. Iš Capitalia pusės projektui vadovavo Juris Grišins. Teisines konsultacijas bendrovei teikė Cobalt Legal. Šio sandorio įgyvendinimas sustiprina Capitalia, kaip Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių finansų patarėjos, lyderio pozicijas rinkoje, papildant mūsų investicijų ir verslo finansavimo produktus.
Capitalia buvo vienintelė TVG savininkų finansinė patarėja parduodant verslą ir ieškant strateginio investuotojo. Iš Capitalia pusės projektui vadovavo Juris Grišins. Teisines konsultacijas bendrovei teikė Cobalt Legal. Šio sandorio įgyvendinimas sustiprina Capitalia, kaip Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių finansų patarėjos, lyderio pozicijas rinkoje, papildant mūsų investicijų ir verslo finansavimo produktus.
Paskelbė
Capitalia
28.01.2022 laiku. 12:58
Banko finansavimo pritraukimo konsultacijos
Nors bankinis finansavimas dažniausiai yra pigiausias ir prieinamiausias verslui, banko finansavimo gavimas yra daug laiko užimantis procesas. Prieš suteikdamas finansavimą, bankas reikalauja įvairių dokumentų, išsamios įmonės analizės atlikimui, tačiau reikalingas dokumentų kiekis gali supainioti ne vieną verslininką.
Reikalingų dokumentų sąraše gali būti kelerių metų finansinės prognozės, balanso straipsnių iššifravimai, taip pat įvairūs susitarimai su tiekėjais ar klientais, kurie įrodytų paskolos grąžinimo galimybes. Kad būtų lengviau kreiptis dėl banko paskolos, Capitalia padeda pritraukti banko finansavimą. Konsultacijos metu Capitalia ne tik derasi su banko atstovais, ieškodama įmonei naudingiausio sprendimo, bet ir padeda paruošti reikiamą informaciją, kad finansavimo procesas būtų užbaigtas greitai ir sėkmingai.
Kreipkitės dėl Capitalia banko finansavimo konsultacijų skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com ir mes padėsime Jūsų įmonei gauti banko finansavimą greičiau ir palankesnėmis sąlygomis!
Reikalingų dokumentų sąraše gali būti kelerių metų finansinės prognozės, balanso straipsnių iššifravimai, taip pat įvairūs susitarimai su tiekėjais ar klientais, kurie įrodytų paskolos grąžinimo galimybes. Kad būtų lengviau kreiptis dėl banko paskolos, Capitalia padeda pritraukti banko finansavimą. Konsultacijos metu Capitalia ne tik derasi su banko atstovais, ieškodama įmonei naudingiausio sprendimo, bet ir padeda paruošti reikiamą informaciją, kad finansavimo procesas būtų užbaigtas greitai ir sėkmingai.
Kreipkitės dėl Capitalia banko finansavimo konsultacijų skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com ir mes padėsime Jūsų įmonei gauti banko finansavimą greičiau ir palankesnėmis sąlygomis!
Paskelbė
Capitalia
27.01.2022 laiku. 17:18
Žymos: įmonių finansai, Verslo Finansavimas
Miškų kirtimui įsigijimas su Capitalia finansavimo pagalba
Miškų ūkio įmonėms žiemos sezonas yra vienas iš aktyviausių metų laikotarpių, kai rengiami kirtimai, kurių negalima vykdyti vasarą. Jau keletą metų „Capitalia“ finansuoja įvairias miškų ūkio įmones, padedama joms didinti apyvartą net šaltuoju metų laikotarpiu.
„Capitalia“ klientas „Alder“ išnaudojo šių metų žiemos sezoną naujų miško plotų pirkimui ir plėtrai. Miško turtas buvo įsigytas su „Capitalia“ finansavimu ir buvo panaudotas kaip finansavimo užtikrinimas. Kartu įmonė turi teisę įkeistame sklype vykdyti miško kirtimo darbus, iš dalies grąžindama paskolą pagal numatomą ruošti medienos kiekį.
Plėtokite savo miškininkystės verslą žiemos sezono metu ir kreipkitės dėl finansavimo palankiomis sąlygomis skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
„Capitalia“ klientas „Alder“ išnaudojo šių metų žiemos sezoną naujų miško plotų pirkimui ir plėtrai. Miško turtas buvo įsigytas su „Capitalia“ finansavimu ir buvo panaudotas kaip finansavimo užtikrinimas. Kartu įmonė turi teisę įkeistame sklype vykdyti miško kirtimo darbus, iš dalies grąžindama paskolą pagal numatomą ruošti medienos kiekį.
Plėtokite savo miškininkystės verslą žiemos sezono metu ir kreipkitės dėl finansavimo palankiomis sąlygomis skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
Paskelbė
Capitalia
10.12.2021 laiku. 11:21
Capitalia investuoja į Startup Wise Guys rizikos kapitalo fondą
Plėsdama dalyvavimą Baltijos šalių startuolių finansavime, „Capitalia“ investavo į „Startup Wise Guys“ įsteigtą rizikos kapitalo fondą. „Startup Wise Guys“ yra viena iš pirmaujančių Europoje startuolių inkubavimo ir akseleravimo programų organizatorių. „Startup Wise Guys“, turinti biurus Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Italijoje, jau padėjo išaugti daugiau nei 250 startuolių. Jų sukurtas rizikos kapitalo fondas „Opportunity Fund I“ planuoja atlikti iki 40 investicijų į perspektyviausias Baltijos regiono įmones, baigusias verslo spartinimo programas.
Tapusi viena iš „Startup Wise Guys“ fondo investuotojų, „Capitalia“ turės galimybę geriau sekti startuolių aplinką Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Tai leis mūsų finansavimo produktus, įskaitant paskolas ir rizikos kapitalą, plačiau pasiūlyti sparčiai augančioms įmonėms.
Tapusi viena iš „Startup Wise Guys“ fondo investuotojų, „Capitalia“ turės galimybę geriau sekti startuolių aplinką Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Tai leis mūsų finansavimo produktus, įskaitant paskolas ir rizikos kapitalą, plačiau pasiūlyti sparčiai augančioms įmonėms.
Paskelbė
Capitalia
10.12.2021 laiku. 11:17
Žymos: investicijos, Kur Investuoti
Europos Investicijų Fondo finansavimas iki metų pabaigos su 50% nuolaida sutarties mokesčiui
„Capitalia“ jau keletą metų siūlo finansavimą iki 50 000 Eur su Europos Investicijų Fondo garantija. Su EIF garantija finansavimas mažoms įmonėms yra lengviau prieinamas, nes nėra įkeičiamo turto reikalavimo.
Siekdami padėti įmonėms geriau pasiruošti 2022 metams, iki gruodžio pabaigos siūlome Europos Investicinio Fondo finansavimą su 50% nuolaida sutarties mokesčiui. Finansavimą galima gauti terminui nuo 3 iki 36 mėnesių, todėl finansavimas tinka tiek trumpalaikiam apyvartinių lėšų finansavimui, tiek didesniems plėtros planams.
Kreipkitės dėl papildomo finansavimo iki metų pabaigos skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
Siekdami padėti įmonėms geriau pasiruošti 2022 metams, iki gruodžio pabaigos siūlome Europos Investicinio Fondo finansavimą su 50% nuolaida sutarties mokesčiui. Finansavimą galima gauti terminui nuo 3 iki 36 mėnesių, todėl finansavimas tinka tiek trumpalaikiam apyvartinių lėšų finansavimui, tiek didesniems plėtros planams.
Kreipkitės dėl papildomo finansavimo iki metų pabaigos skambindami +370 6168 0880 arba rašydami finansavimas@capitalia.com!
Paskelbė
Capitalia
10.12.2021 laiku. 11:14
Sotero dukterinės įmonės Latvijoje pardavimas
Capitalia veikė kaip Sotero Finance, UAB finansų patarėja parduodant Latvijos dukterinės įmonės akcijas ir turtą. Su „Capitalia“ pagalba „Sotero“ sėkmingai pardavė aktyvių automobilių paskolų portfelį „Finto Capital“, SIA, o Latvijos įmonės akcijos su aktyvia vartojimo paskolų licencija buvo parduotos „Bino“ („Extra credit“, SIA). Siekdama palengvinti sandorį, „Capitalia“ suteikė paskolą automobilių lizingo portfelio pirkėjui.
„Sotero“ buvo įkurta 2015 metais Lietuvoje ir teikė lizingo finansavimą bei paskolas su automobilių įkeitimu vartotojams Lietuvoje (Paskola23) ir Latvijoje (Credico). Bendrovės bendras portfelis abiejose rinkose siekė 6 mln. eurų.
Tai jau ketvirtasis sėkmingas pardavimo sandoris, kuriame „Capitalia“ konsultuoja vartojimo paskolų verslą Baltijos šalyse. Manome, kad ši rinkos šaka yra gerai pritaikyta tolimesniam konsolidavimui ir artimiausiu metu tikimės daugybės kitų įsigijimo sandorių.
Apie Capitalia
Capitalia yra pirmaujanti verslo finansavimo ir investicijų konsultavimo įmonė mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos jūros regione. Nuo veiklos pradžios 2007 m. finansavome daugiau nei 5000 įmonių į jų plėtrą investuodami virš 100 mln. bei užbaigėme daugiau kaip 100 įmonių finansų konsultavimo projektų.
„Sotero“ buvo įkurta 2015 metais Lietuvoje ir teikė lizingo finansavimą bei paskolas su automobilių įkeitimu vartotojams Lietuvoje (Paskola23) ir Latvijoje (Credico). Bendrovės bendras portfelis abiejose rinkose siekė 6 mln. eurų.
Tai jau ketvirtasis sėkmingas pardavimo sandoris, kuriame „Capitalia“ konsultuoja vartojimo paskolų verslą Baltijos šalyse. Manome, kad ši rinkos šaka yra gerai pritaikyta tolimesniam konsolidavimui ir artimiausiu metu tikimės daugybės kitų įsigijimo sandorių.
Apie Capitalia
Capitalia yra pirmaujanti verslo finansavimo ir investicijų konsultavimo įmonė mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos jūros regione. Nuo veiklos pradžios 2007 m. finansavome daugiau nei 5000 įmonių į jų plėtrą investuodami virš 100 mln. bei užbaigėme daugiau kaip 100 įmonių finansų konsultavimo projektų.
Paskelbė
Capitalia
18.11.2021 laiku. 16:21
Įmonės akcijų išpirkimo finansavimas
Jei įmonė turi kelis savininkus ir vienas iš jų nusprendžia parduoti savo akcijas, kyla klausimas, kas bus pirkėjas, kuris perims įmonės dalį. Dažnai pirmasis potencialus pirkėjas yra kitas pastarosios įmonės savininkas arba valdybos atstovas, kuris jau yra susipažinęs su verslo sritimi ir nenori verslo perleisti kitiems investuotojams. Įmonės akcijų įsigijimas taip pat gali būti aktualus įmonės konkurentui arba užsienio bendrovei, norinčiai plėstis. Tačiau norint įsigyti įmonės akcijas bei išlaikyti verslą, turimų pirkėjo santaupų gali nepakakti.
Jei potencialus pirkėjas turi tik dalį reikalingo įnašo, tokiu atveju gali praversti Capitalia finansavimas akcijų išpirkimui. Dažnai Capitalia paskola skirta įmonės akcijų išpirkimui po 6-12 mėnesių gali būti refinansuota banke. Capitalia yra sukaupusi daug patirties Baltijos šalyse finansuodama tokius išpirkimo sandorius ir gali pasiūlyti ne tik finansavimą, bet ir konsultaciją dėl sandorio struktūrizavimo ir sudarymo. Pastarieji Capitalia sandoriai apima sprogdinimo ir gręžimo paslaugų teikėjo „Voglers Eesti“ akcijų išpirkimą ir lizingo paslaugų teikėjo „Finto Capital“ klientų portfelio įsigijimą.
Jeigu ir Jūsų įmonei aktualus akcijų išpirkimas, kreipkitės į Capitalia specialistus dėl konsultacijos rašydami finansavimas@capitalia.com arba telefonu +370 6168 0880.
Jei potencialus pirkėjas turi tik dalį reikalingo įnašo, tokiu atveju gali praversti Capitalia finansavimas akcijų išpirkimui. Dažnai Capitalia paskola skirta įmonės akcijų išpirkimui po 6-12 mėnesių gali būti refinansuota banke. Capitalia yra sukaupusi daug patirties Baltijos šalyse finansuodama tokius išpirkimo sandorius ir gali pasiūlyti ne tik finansavimą, bet ir konsultaciją dėl sandorio struktūrizavimo ir sudarymo. Pastarieji Capitalia sandoriai apima sprogdinimo ir gręžimo paslaugų teikėjo „Voglers Eesti“ akcijų išpirkimą ir lizingo paslaugų teikėjo „Finto Capital“ klientų portfelio įsigijimą.
Jeigu ir Jūsų įmonei aktualus akcijų išpirkimas, kreipkitės į Capitalia specialistus dėl konsultacijos rašydami finansavimas@capitalia.com arba telefonu +370 6168 0880.
Paskelbė
Capitalia
18.11.2021 laiku. 16:13
„Capitalia” įsteigė investicinį fondą: investuos į Baltijos šalių startuolius
Verslo finansuotojos „Capitalia” dukterinė bendrovė „Capitalia Fund Management AIFP” įsteigė savo pirmąjį uždaro tipo rizikos kapitalo investicinį fondą. Per 2-3 metus fondas planuoja investuoti į 20-30 Baltijos šalių startuolių. Šiuo metu vertinami potencialūs startuoliai, o pirmosios investicijos planuojamos dar lapkritį. Tai novatoriška ir nauja rizikos kapitalo fondo koncepcija, kuri turi panašumų su akcijų indeksų fondais. Šis fondas gali pasiūlyti prieinamą kainą privatiems investuotojams ir diversifikuoto investavimo į startuolius mūsų regione galimybes.
Pradinis fondo dydis siekia 1,25 mln. eurų ir tikimasi, kad per metus jis bus padidintas iki 5 mln. eurų. Šis fondas investuos į sparčiai augančias Baltijos šalių įmones kartu su pirmaujančiais regiono rizikos kapitalo fondais. Investicijų suma kiekvienai įmonei sieks 100–300 tūkst. eurų.
„Matome, kad įmonių susidomėjimas investicijų pritraukimu iš įvairių investicinių fondų tik didėja. Atitinkamai poreikį investuoti į startuolius jaučiame iš investuotojų, kurie tikisi, kad vienas ar keli iš jų ateityje taps „vienaragiais“. Kartu su fondais į startuolius esame investavę ir anksčiau, tačiau tai buvo pavieniai sandoriai. Sukurtas instrumentas leis kur kas dažniau ir paprasčiau investuoti į didelį augimo potencialą turinčias įmones”, – teigia fondo valdybos narys ir „Capitalia” vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
„Capitalia“ valdomas investicinis fondas, skirtingai nei kiti regiono rizikos kapitalo fondai, vykdys pasyvesnę investavimo strategiją, dalyvaus investiciniuose sandoriuose, kuriems vadovauja kiti rizikos kapitalo valdytojai. Tokia strategija leis sukurti labiau diversifikuotą investicijų portfelį ir suteiks investuotojams mažas valdymo išlaidas.
Ateityje „Capitalia” planuoja plėsti alternatyvaus investavimo fondų pasiūlą, suteikdama galimybę investuotojams investuoti ir į kitas turto klases. „Capitalia Fund Management AIFP” yra Finansų ir kapitalo rinkos komisijos registruotas alternatyvaus investavimo fondų valdytojas Latvijoje.
Apie „Capitalia”
„Capitalia” yra pirmaujanti finansavimo ir finansinių konsultacijų teikėja įmonėms Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 90 milijonų eurų. Be paskolų ir rizikos kapitalo, „Capitalia“ taip pat siūlo įmonėms profesionalias konsultacijas perkant, parduodant verslą ir pritraukiant kapitalą.
Straipsnį taip pat skaitykite vž.lt - https://www.vz.lt/rinkos/2021/11/11/naujas-capitalia-fondas-investuos-i-baltijos-saliu-startuolius
Pradinis fondo dydis siekia 1,25 mln. eurų ir tikimasi, kad per metus jis bus padidintas iki 5 mln. eurų. Šis fondas investuos į sparčiai augančias Baltijos šalių įmones kartu su pirmaujančiais regiono rizikos kapitalo fondais. Investicijų suma kiekvienai įmonei sieks 100–300 tūkst. eurų.
„Matome, kad įmonių susidomėjimas investicijų pritraukimu iš įvairių investicinių fondų tik didėja. Atitinkamai poreikį investuoti į startuolius jaučiame iš investuotojų, kurie tikisi, kad vienas ar keli iš jų ateityje taps „vienaragiais“. Kartu su fondais į startuolius esame investavę ir anksčiau, tačiau tai buvo pavieniai sandoriai. Sukurtas instrumentas leis kur kas dažniau ir paprasčiau investuoti į didelį augimo potencialą turinčias įmones”, – teigia fondo valdybos narys ir „Capitalia” vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
„Capitalia“ valdomas investicinis fondas, skirtingai nei kiti regiono rizikos kapitalo fondai, vykdys pasyvesnę investavimo strategiją, dalyvaus investiciniuose sandoriuose, kuriems vadovauja kiti rizikos kapitalo valdytojai. Tokia strategija leis sukurti labiau diversifikuotą investicijų portfelį ir suteiks investuotojams mažas valdymo išlaidas.
Ateityje „Capitalia” planuoja plėsti alternatyvaus investavimo fondų pasiūlą, suteikdama galimybę investuotojams investuoti ir į kitas turto klases. „Capitalia Fund Management AIFP” yra Finansų ir kapitalo rinkos komisijos registruotas alternatyvaus investavimo fondų valdytojas Latvijoje.
Apie „Capitalia”
„Capitalia” yra pirmaujanti finansavimo ir finansinių konsultacijų teikėja įmonėms Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 90 milijonų eurų. Be paskolų ir rizikos kapitalo, „Capitalia“ taip pat siūlo įmonėms profesionalias konsultacijas perkant, parduodant verslą ir pritraukiant kapitalą.
Straipsnį taip pat skaitykite vž.lt - https://www.vz.lt/rinkos/2021/11/11/naujas-capitalia-fondas-investuos-i-baltijos-saliu-startuolius
Paskelbė
Capitalia
11.11.2021 laiku. 13:48
Finansavimas prekybos įmonės plėtrai
Daugeliui prekybininkų ruduo ir žiema yra aktyviausi sezonai, kuomet vartotojai vis daugiau perka ruošdamiesi šventėms ir Kalėdoms, taip pat naudojasi Juodojo penktadienio (Black Friday) pasiūlymais. Tačiau šiemet taip pat matome didesnį prekybininkų aktyvumą, kurių prekių paklausai sezonų kaita įtakos neturi. Tokių įmonių vadovai dažnai renkasi šį laiką išnaudoti efektyviai ir papildomai investuoti į įmonės plėtrą.
Mūsų ilgalaikis klientas „KL Retail, SIA“ šį sezoną taip pat pritraukė papildomo finansavimo. „KL Retail“ valdo „LaTS“ prekės ženklo parduotuvių tinklą. Su „Capitalia“ finansavimo pagalba bendrovė galėjo įsigyti prekybinės įrangos naujos parduotuvės atidarymui Rygoje. Nors maisto prekybos pramonės paklausa nuo sezono tiesiogiai nepriklauso, tačiau papildomas finansavimas gali būti panaudotas įmonės plėtrai. Plėskite savo verslą naudodami „Capitalia“ finansavimą ir jūs, kreipdamiesi finansavimas@capitalia.com arba skambindami +370 6168 0880.
Mūsų ilgalaikis klientas „KL Retail, SIA“ šį sezoną taip pat pritraukė papildomo finansavimo. „KL Retail“ valdo „LaTS“ prekės ženklo parduotuvių tinklą. Su „Capitalia“ finansavimo pagalba bendrovė galėjo įsigyti prekybinės įrangos naujos parduotuvės atidarymui Rygoje. Nors maisto prekybos pramonės paklausa nuo sezono tiesiogiai nepriklauso, tačiau papildomas finansavimas gali būti panaudotas įmonės plėtrai. Plėskite savo verslą naudodami „Capitalia“ finansavimą ir jūs, kreipdamiesi finansavimas@capitalia.com arba skambindami +370 6168 0880.
Paskelbė
Capitalia
14.10.2021 laiku. 11:36
Tinkamas metas verslo investuotojų paieškai
Dėl pandemijos sukeltų verslo sutrikimų, verslo pirkimo ir pardavimo sandorių skaičius ženkliai išaugo ne tik pasaulyje, bet ir Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, per pastarąjį mėnesį „OSS Networks“ įsigijo tarptautinė telekomunikacijų bendrovė „Enreach“, o „Primeks“ vadovybė, pasinaudodami „Altum Capital Fund“ lėšomis išpirko akcijas iš finansinių investuotojų.
„Capitalia“ valdomos verslo pardavimo operacijos taip pat susilaukė didelio užsienio investuotojų susidomėjimo, ypač įsigyjant verslą Lietuvoje. Didelis pirkėjų susidomėjimas didina galimybę gauti patrauklią kainą už savo verslo pardavimą. Tačiau nepamirškite, kad verslo pardavimas yra subtilus ir sudėtingas procesas ir prieš tai svarstydami turite atidžiai pasiruošti. Nemokamą konsultaciją apie jūsų verslo pardavimo galimybes, galimą kainą ir reikiamą pasiruošimą mielai suteiks „Capitalia“ specialistai, prie kurių neseniai prisijungė Anna Gaile, turinti patirties valdant daugelį tarptautinių verslo pirkimo ir pardavimo sandorių. Norėdami gauti daugiau informacijos, rašykite advisory@capitalia.com arba skambinkite +370 6168 0880.
„Capitalia“ valdomos verslo pardavimo operacijos taip pat susilaukė didelio užsienio investuotojų susidomėjimo, ypač įsigyjant verslą Lietuvoje. Didelis pirkėjų susidomėjimas didina galimybę gauti patrauklią kainą už savo verslo pardavimą. Tačiau nepamirškite, kad verslo pardavimas yra subtilus ir sudėtingas procesas ir prieš tai svarstydami turite atidžiai pasiruošti. Nemokamą konsultaciją apie jūsų verslo pardavimo galimybes, galimą kainą ir reikiamą pasiruošimą mielai suteiks „Capitalia“ specialistai, prie kurių neseniai prisijungė Anna Gaile, turinti patirties valdant daugelį tarptautinių verslo pirkimo ir pardavimo sandorių. Norėdami gauti daugiau informacijos, rašykite advisory@capitalia.com arba skambinkite +370 6168 0880.
Paskelbė
Capitalia
14.10.2021 laiku. 11:20
Lizingo sprendimas B2B pardavėjams
Nuo šių metų „Capitalia“ savo klientams taip pat siūlo išperkamosios nuomos/lizingo finansavimą gamybos įrangai ir transporto priemonėms įsigyti, kurių suma viršija 10 000 eurų. Šiuo finansavimu, kuris yra puikus sprendimas situacijose, kai banko lizingas neprieinamas, aktyviausiai naudojasi žemės ūkio ir pramonės įmonės.
Taip pat lizingo finansavimas leidžia įmonėms, parduodančioms prekes kitoms įmonėms (B2B), lengviau ir didesne apimtimi parduoti savo produktus. Kartu su „Capitalia“ įmonės gali pasiūlyti savo klientams paprastą atsiskaitymo sprendimą su mėnesinėmis įmokomis ir be pradinio įnašo reikalavimų. Tokiu būdu mes bendradarbiaujame tiek su kompiuterine įranga prekiaujančia bendrove „Capital“, tiek su daugeliu žemės ūkio įrangos, virtuvės įrangos ir statybinės technikos prekiautojų visose Baltijos šalyse. Sužinokite, kaip jūsų įmonė gali parduoti daugiau su „Capitalia“, rašydami į finansavimas@capitalia.com arba paskambinę +370 6168 0880.
Taip pat lizingo finansavimas leidžia įmonėms, parduodančioms prekes kitoms įmonėms (B2B), lengviau ir didesne apimtimi parduoti savo produktus. Kartu su „Capitalia“ įmonės gali pasiūlyti savo klientams paprastą atsiskaitymo sprendimą su mėnesinėmis įmokomis ir be pradinio įnašo reikalavimų. Tokiu būdu mes bendradarbiaujame tiek su kompiuterine įranga prekiaujančia bendrove „Capital“, tiek su daugeliu žemės ūkio įrangos, virtuvės įrangos ir statybinės technikos prekiautojų visose Baltijos šalyse. Sužinokite, kaip jūsų įmonė gali parduoti daugiau su „Capitalia“, rašydami į finansavimas@capitalia.com arba paskambinę +370 6168 0880.
Paskelbė
Capitalia
16.09.2021 laiku. 17:05
Plėtros finansavimas verslo pajamoms auginti
Kartais atrodo, kad įmonė pasiekė maksimalų potencialą ir išnaudojo visas dabartinės gamyklos, įrangos ar darbuotojų teikiamas galimybes. Tokiu atveju patartina pagalvoti, kaip padėtumėte savo įmonei siekti dar aukštesnių tikslų, jei finansinių išteklių aspektas nebūtų kliūtis. Galbūt išplėsti savo gamybines patalpas, atidaryti kitą verslą ar įgyvendinti savo ilgai lauktą svajonę užkariauti užsienio rinkas? Ne visada patogu investuoti turimas apyvartines lėšas į įmonės plėtrą - jas geriau skirti kasdienėms išlaidoms, o dėl papildomo finansavimo verslo plėtrai kreiptis į finansų įstaigas. „Panamir“, kakavos produktų gamintojas ir didmenininkas, pasinaudojo „Capitalia“ plėtros finansavimu, kad įsigytų dar vieną kakavos pupelių skrudinimo krosnį ir padidintų gamybos pajėgumus. Tokios didesnės investicijos ilgainiui didina įmonės apyvartą ir mažina gamybos sąnaudas. Jūs taip pat apgalvokite savo įmonės plėtros galimybes ir kreipkitės dėl plėtros finansavimo rašydami į finansavimas@capitalia.com arba paskambinę +370 6168 0880!
Paskelbė
Capitalia
16.09.2021 laiku. 16:51
Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų
Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais duomenimis, investuojant į indeksų fondus ilgalaikė grąža siekia nuo 8% iki 10% per metus. Nuo ko pradėti ir kur nepaslysti?
Pirmasis žingsnis – pasirengimas
Norint įsigyti indeksų fondų vienetų, reikalinga vertybinių popierių sąskaita. Vertybinių popierių sąskaita naudojama saugoti vertybinius popierius bei atlikti su tuo susijusius veiksmus – pirkti, parduoti ar net įkeisti.
Kitas pasiruošimo etapas – brokeris per kurį investuosite. Jį renkantis atkreipkite dėmesį ne tik į brokerio finansinę padėtį, bet ir priežiūros bei vertybinių popierių pirkimo/pardavimo komisinius.
Tarpininkų yra daug, o tarp jų praktiškai ir visi bankai. Investuojant į indeksų fondus reikia laikytis ilgalaikio investavimo principų ir turėti galimybę laikyti investiciją bent 10 metų. Tai reiškia, kad vertybinių popierių pirkimo / pardavimo sandorių skaičius bus santykinai mažas ir tarpininkavimo komisinių suma nevaidina lemiamo vaidmens. Svarbu atkreipti dėmesį į minimalius bei procentinius tarpininkavimo komisinių dydžius. Pavyzdžiui, dėl komisinių skirtumų naudojantis „Swedbank“ nupirkti 1 tūkst. eurų fondo vienetų būtų pigiau nei „Luminor“, o investuojant 10 tūkst. eurų mažesnius komisinius priskaičiuotų „Luminor“.
Antras žingsnis – tyrimai ir atranka
Indeksų fondų yra daug ir juos renkantis nesunku pasiklysti. Todėl labai naudinga susikurti savo taktiką, kurią naudosite fondų filtravimui. Indeksų fondus yra įsteigę daugelis investicinių bendrovių ir daugelis šių fondų yra praktiškai vienodi. Didžiausi indeksų fondų (ETF) teikėjai pasaulyje yra „Blackrock“ („iShares“), „Vanguard“ ir „State Street“. Tiek „Vanguard“, tiek „Blackrock“ asortimentas yra toks platus, kad mano rekomendacija yra pasirinkti vieną iš jų. Dviejų šių investicinių bendrovių indeksų fondų komisiniai mokesčiai taip pat yra labai panašūs.
Susiaurinę pasirinkimo spektrą iki vienos bendrovės fondo asortimento, galite sutelkti dėmesį į pačią investavimo strategiją. Idėja yra paprasta ir tuo pačiu sudėtinga – investavimo strategija turi būti paremta jūsų matymu, kuria kryptimi ilgainiui eis pasaulio ekonomika, turite galvoti 10 metų į priekį. Kokios pramonės šakos, kurie regionai ir šalys galėtų vystytis greičiau ir sėkmingiau nei kiti. Beveik visiems investuotojams patarčiau per daug nesukti galvos ir pasirinkti vieną ar du bazinius indeksų fondus, kurie investuoja į akcijas visame pasaulyje, pavyzdžiui, „iShares MSCI World“. Įsigijus tokio indeksų fondo vienetų, jūsų akcijų portfelyje iš karto bus „Apple“, „Tesla“, „Micrsoft“, „Alibaba“, „Tencent“ ir kiti pasauliniai gigantai. Tačiau net ir toks pasaulinis akcijų indeksų fondas turi savo geografinį niuansą, nes apie 65% investicijų bus skiriama JAV akcijoms. Nors, žinoma, JAV yra didelė ekonomika, ji nė iš tolo neprilygsta pasaulio dydžiui. Siekiant sumažinti JAV įtaką bendram investicijų portfeliui, galima įsigyti papildomų kitų šalių ir regionų indeksų fondų, tokių kaip „iShares India“ fondas ar „Core Dax“ (Vokietija) fondas. Be regioninio dėmesio, taip pat yra indeksų fondų, akcentuojančių įvairius sektorius ir tendencijas. Pavyzdžiui, „iShares Digital Security“, turinti kibernetinio saugumo pramonėje veikiančių įmonių arba „iShares Aging Population“, turinti įmones, kurios specializuojasi pagyvenusių žmonių paslaugų ir produktų srityje. Indeksų fondų galima rasti praktiškai bet kuriai pramonės ir investicijų klasei, įskaitant auksą, kriptovaliutą, naftą.
Mūsų požiūriu didžiausias ekonominis augimas laukia Azijos regione, todėl rekomenduojame „atskiesti“ JAV įtaką pasauliniame akcijų indeksų fonde. Jei jūsų investuojama suma viršija 100 tūkst. eurų, tuomet, du pagrindinius indeksų fondus, pavyzdžiui, „iShares MSCI World“ ir „iShares MSCI Emerging Markets“, rekomenduojame papildyti keliomis konkretesnėmis šalių ir pramonės šakų investicijomis, tokiomis kaip Indijos akcijų fondas ir „iShares World Health Care Sector Fund“, kuris orientuotas į sveikatos priežiūros pramonę. Tačiau jei investicijų portfelis nesiekia 100 tūkst. eurų, rekomenduojama investuoti į ne daugiau kaip du ar tris bazinius fondus, nesiimant eksperimentuoti su specializuotais fondais iki kol pradėsite investuoti didesnes sumas.
Norint palyginti skirtingus indeksų fondus, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus. Pirma, fondo valdymo išlaidos (išlaidų santykis). Populiariausių ir didžiausių fondų atveju šios išlaidos turėtų būti nuo 0,15% iki 0,25% per metus. Įvairiems labiau specializuotiems fondams šios išlaidos gali svyruoti nuo 0,4% iki 0,6% per metus. Taip pat verta rinktis tuos fondus, kuriuos galima įsigyti ta pačia valiuta kaip ir jūsų turimos santaupos. Be to, kiekviename fonde yra skirtingų niuansų, pavyzdžiui, ar dividendai yra mokami, ar kaupiami. Mes paprastai rekomenduojame rinktis kaupiamuosius indeksų fondus, kad nereikėtų galvoti, kur reinvestuoti dividendus.
Trečias žingsnis – pirkimas
Niekas negali pasakyti, kada geriausia investuoti didelę fiksuotą sumą į indeksų fondus. Todėl patartina indeksų fondų investicijų portfelio sudarymą išskaidyti – investuojant kiekvieną mėnesį / ketvirtį / metus sukauptas santaupas. Ką tai duos? Akcijos bus perkamos tiek santykinai aukštesnėmis, tiek žemesnėmis kainomis. Ilgainiui visa tai bus subalansuota. Jei pasirinktas brokeris nedirba su labai mažais komisiniais (arba jų išvis nėra), mūsų rekomendacija būtų kiekvieną indeksų fondo pirkimą atlikti bent už 1 tūkst. eurų ar net 5 tūkst. eurų sumą, taip sutaupant komisinių išlaidas.
Apibendrinant, indeksų fondai yra paprastas ir prieinamas būdas bet kuriam investuotojui pradėti investuoti į akcijas. Pagrindinė kliūtis investicijoms gali būti tarpininkavimo komisinių dydis, dėl kurio santykinai nedideli įsigijimai būtų nuostolingi. Jei norimos reguliarios investicijos suma yra palyginti maža (tarkime, mažesnė nei 1 000 eurų), tai paprasta alternatyva tokioje situacijoje yra investuoti į trečiąją pensijų pakopą – nors pensijų fondo valdytojui reikia sumokėti papildomą valdymo mokestį. Dalį šių valdymo mokesčio išlaidų pavyks susigrąžinti pasinaudojant valstybės suteikiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri suteikia galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus.
Taip pat skaitykite vz.lt ->> https://www.vz.lt/izvalgos/2021/07/28/g-matuzas-kaip-susikurti-investiciju-portfeli-is-indeksu-fondu
Pirmasis žingsnis – pasirengimas
Norint įsigyti indeksų fondų vienetų, reikalinga vertybinių popierių sąskaita. Vertybinių popierių sąskaita naudojama saugoti vertybinius popierius bei atlikti su tuo susijusius veiksmus – pirkti, parduoti ar net įkeisti.
Kitas pasiruošimo etapas – brokeris per kurį investuosite. Jį renkantis atkreipkite dėmesį ne tik į brokerio finansinę padėtį, bet ir priežiūros bei vertybinių popierių pirkimo/pardavimo komisinius.
Tarpininkų yra daug, o tarp jų praktiškai ir visi bankai. Investuojant į indeksų fondus reikia laikytis ilgalaikio investavimo principų ir turėti galimybę laikyti investiciją bent 10 metų. Tai reiškia, kad vertybinių popierių pirkimo / pardavimo sandorių skaičius bus santykinai mažas ir tarpininkavimo komisinių suma nevaidina lemiamo vaidmens. Svarbu atkreipti dėmesį į minimalius bei procentinius tarpininkavimo komisinių dydžius. Pavyzdžiui, dėl komisinių skirtumų naudojantis „Swedbank“ nupirkti 1 tūkst. eurų fondo vienetų būtų pigiau nei „Luminor“, o investuojant 10 tūkst. eurų mažesnius komisinius priskaičiuotų „Luminor“.
Antras žingsnis – tyrimai ir atranka
Indeksų fondų yra daug ir juos renkantis nesunku pasiklysti. Todėl labai naudinga susikurti savo taktiką, kurią naudosite fondų filtravimui. Indeksų fondus yra įsteigę daugelis investicinių bendrovių ir daugelis šių fondų yra praktiškai vienodi. Didžiausi indeksų fondų (ETF) teikėjai pasaulyje yra „Blackrock“ („iShares“), „Vanguard“ ir „State Street“. Tiek „Vanguard“, tiek „Blackrock“ asortimentas yra toks platus, kad mano rekomendacija yra pasirinkti vieną iš jų. Dviejų šių investicinių bendrovių indeksų fondų komisiniai mokesčiai taip pat yra labai panašūs.
Susiaurinę pasirinkimo spektrą iki vienos bendrovės fondo asortimento, galite sutelkti dėmesį į pačią investavimo strategiją. Idėja yra paprasta ir tuo pačiu sudėtinga – investavimo strategija turi būti paremta jūsų matymu, kuria kryptimi ilgainiui eis pasaulio ekonomika, turite galvoti 10 metų į priekį. Kokios pramonės šakos, kurie regionai ir šalys galėtų vystytis greičiau ir sėkmingiau nei kiti. Beveik visiems investuotojams patarčiau per daug nesukti galvos ir pasirinkti vieną ar du bazinius indeksų fondus, kurie investuoja į akcijas visame pasaulyje, pavyzdžiui, „iShares MSCI World“. Įsigijus tokio indeksų fondo vienetų, jūsų akcijų portfelyje iš karto bus „Apple“, „Tesla“, „Micrsoft“, „Alibaba“, „Tencent“ ir kiti pasauliniai gigantai. Tačiau net ir toks pasaulinis akcijų indeksų fondas turi savo geografinį niuansą, nes apie 65% investicijų bus skiriama JAV akcijoms. Nors, žinoma, JAV yra didelė ekonomika, ji nė iš tolo neprilygsta pasaulio dydžiui. Siekiant sumažinti JAV įtaką bendram investicijų portfeliui, galima įsigyti papildomų kitų šalių ir regionų indeksų fondų, tokių kaip „iShares India“ fondas ar „Core Dax“ (Vokietija) fondas. Be regioninio dėmesio, taip pat yra indeksų fondų, akcentuojančių įvairius sektorius ir tendencijas. Pavyzdžiui, „iShares Digital Security“, turinti kibernetinio saugumo pramonėje veikiančių įmonių arba „iShares Aging Population“, turinti įmones, kurios specializuojasi pagyvenusių žmonių paslaugų ir produktų srityje. Indeksų fondų galima rasti praktiškai bet kuriai pramonės ir investicijų klasei, įskaitant auksą, kriptovaliutą, naftą.
Mūsų požiūriu didžiausias ekonominis augimas laukia Azijos regione, todėl rekomenduojame „atskiesti“ JAV įtaką pasauliniame akcijų indeksų fonde. Jei jūsų investuojama suma viršija 100 tūkst. eurų, tuomet, du pagrindinius indeksų fondus, pavyzdžiui, „iShares MSCI World“ ir „iShares MSCI Emerging Markets“, rekomenduojame papildyti keliomis konkretesnėmis šalių ir pramonės šakų investicijomis, tokiomis kaip Indijos akcijų fondas ir „iShares World Health Care Sector Fund“, kuris orientuotas į sveikatos priežiūros pramonę. Tačiau jei investicijų portfelis nesiekia 100 tūkst. eurų, rekomenduojama investuoti į ne daugiau kaip du ar tris bazinius fondus, nesiimant eksperimentuoti su specializuotais fondais iki kol pradėsite investuoti didesnes sumas.
Norint palyginti skirtingus indeksų fondus, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus. Pirma, fondo valdymo išlaidos (išlaidų santykis). Populiariausių ir didžiausių fondų atveju šios išlaidos turėtų būti nuo 0,15% iki 0,25% per metus. Įvairiems labiau specializuotiems fondams šios išlaidos gali svyruoti nuo 0,4% iki 0,6% per metus. Taip pat verta rinktis tuos fondus, kuriuos galima įsigyti ta pačia valiuta kaip ir jūsų turimos santaupos. Be to, kiekviename fonde yra skirtingų niuansų, pavyzdžiui, ar dividendai yra mokami, ar kaupiami. Mes paprastai rekomenduojame rinktis kaupiamuosius indeksų fondus, kad nereikėtų galvoti, kur reinvestuoti dividendus.
Trečias žingsnis – pirkimas
Niekas negali pasakyti, kada geriausia investuoti didelę fiksuotą sumą į indeksų fondus. Todėl patartina indeksų fondų investicijų portfelio sudarymą išskaidyti – investuojant kiekvieną mėnesį / ketvirtį / metus sukauptas santaupas. Ką tai duos? Akcijos bus perkamos tiek santykinai aukštesnėmis, tiek žemesnėmis kainomis. Ilgainiui visa tai bus subalansuota. Jei pasirinktas brokeris nedirba su labai mažais komisiniais (arba jų išvis nėra), mūsų rekomendacija būtų kiekvieną indeksų fondo pirkimą atlikti bent už 1 tūkst. eurų ar net 5 tūkst. eurų sumą, taip sutaupant komisinių išlaidas.
Apibendrinant, indeksų fondai yra paprastas ir prieinamas būdas bet kuriam investuotojui pradėti investuoti į akcijas. Pagrindinė kliūtis investicijoms gali būti tarpininkavimo komisinių dydis, dėl kurio santykinai nedideli įsigijimai būtų nuostolingi. Jei norimos reguliarios investicijos suma yra palyginti maža (tarkime, mažesnė nei 1 000 eurų), tai paprasta alternatyva tokioje situacijoje yra investuoti į trečiąją pensijų pakopą – nors pensijų fondo valdytojui reikia sumokėti papildomą valdymo mokestį. Dalį šių valdymo mokesčio išlaidų pavyks susigrąžinti pasinaudojant valstybės suteikiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri suteikia galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus.
Taip pat skaitykite vz.lt ->> https://www.vz.lt/izvalgos/2021/07/28/g-matuzas-kaip-susikurti-investiciju-portfeli-is-indeksu-fondu
Paskelbė
Capitalia
28.07.2021 laiku. 11:43
Rekomenduokite draugui pasinaudoti Capitalia finansavimu ir uždirbkite 400 EUR!
Per praėjusius metus padėjome daugybei įmonių ne tik išgyventi ir atsigauti po „Covid-19“ sukeltų padarinių, bet ir išnaudoti naujas galimybes bei iišsiplėsti į naujas rinkas. Siekiame ir toliau aktyviai finansuoti verslus ir su jūsų pagalba galime padaryti dar daugiau!
Mes norime pristatyti jums savo naują rekomendacijų programą - uždirbkite 400 EUR už labai paprastą ir naudingą rekomendaciją visoms šalims. Rekomenduokite savo draugui, partneriui ar bet kuriam verslui, su kuriuo dirbate, augti pasinaudojant Capitalia finansinėmis paslaugomis, o jei jis tai padarys, mes atsilyginsime jums 400 eurų premija.
Ką turite padaryti:
Kreiptis dėl Capitalia finansavimo galima telefonu +370 6168 0880 arba rašydami adresu finansavimas@capitalia.com.
Mes norime pristatyti jums savo naują rekomendacijų programą - uždirbkite 400 EUR už labai paprastą ir naudingą rekomendaciją visoms šalims. Rekomenduokite savo draugui, partneriui ar bet kuriam verslui, su kuriuo dirbate, augti pasinaudojant Capitalia finansinėmis paslaugomis, o jei jis tai padarys, mes atsilyginsime jums 400 eurų premija.
Ką turite padaryti:
- Informuokite savo draugus ar verslo partnerius apie galimybę kreiptis dėl Capitalia finansinių paslaugų, ir paprašykite jo paminėti jus kaip šaltinį, iš kurio jis sužinojo apie Capitalia ARBA pateikite Capitalia jo kontaktinius duomenis ir mes patys susisieksime su potencialiu klientu.
- Palaukite, kol jūsų rekomenduojamas verslas gaus norimą finansavimą ar finansines paslaugas.
- Pateikite Capitalia sąskaitą faktūrą ir gaukite 400 EUR dydžio premiją.
- Rekomenduojamas klientas turi paminėti jus kaip informacijos šaltinį ARBA turite pateikti mums įmonės kontaktinius duomenis, kuri galėtų pasinaudoti mūsų paslaugomis.
- Rekomenduota įmonė turi pasinaudoti Capitalia finansavimu ar finansinėmis paslaugomis, kad gautumėte atlygį už rekomendaciją.
Kreiptis dėl Capitalia finansavimo galima telefonu +370 6168 0880 arba rašydami adresu finansavimas@capitalia.com.
Paskelbė
Capitalia
23.07.2021 laiku. 14:30
Capitalia steigia rizikos kapitalo fondą ir finansuoja rizikos paskolas
Rugpjūtį Capitalia planuoja pirmąjį rizikos kapitalo fondo uždarymą. Planuojamas 5 mln. eurų dydžio fondas kartu su kitais rizikos kapitalo fondais regione investuos į sparčiai augančias įmones Baltijos šalyse. Į vieną įmonę Capitalia planuoja investuoti 100–300 tūkst eurų. Iki 2023 m. pabaigos fondas planuoja investuoti į 20–30 verslų.
Be rizikos kapitalo investicijų, Capitalia yra pirmoji vietinė įmonė, siūlanti rizikos paskolas. Tokios paskolos siūlomos be amortizacijos grafiko ir su kintama palūkanų norma, kuri priklauso nuo verslo sėkmės. Augančios įmonės dažnai naudojasi tokia paskola tarp nuosavo kapitalo finansavimo etapų.
Be rizikos kapitalo investicijų, Capitalia yra pirmoji vietinė įmonė, siūlanti rizikos paskolas. Tokios paskolos siūlomos be amortizacijos grafiko ir su kintama palūkanų norma, kuri priklauso nuo verslo sėkmės. Augančios įmonės dažnai naudojasi tokia paskola tarp nuosavo kapitalo finansavimo etapų.
Paskelbė
Capitalia
22.07.2021 laiku. 13:25
Konsultacijos dėl banko paskolų pritraukimo
Tais atvejais, kai įmonei reikalingos lėšos verslo plėtrai, pirmoji stotelė paprastai yra bankas. Kredito linijos pratęsimo, faktoringo limitų keitimo ar mažesnių papildomų paskolų sumų situacijas paprastai lengva išspręsti. Bankai gali reikalauti veiklos finansinių duomenų ir galbūt papildomų paaiškinimų. Tačiau, norėdamas finansuoti didesnes operacijas, pritraukiant naujas ar papildomas paskolas, bankas gali paprašyti daug išsamesnės dokumentacijos, įskaitant finansines prognozes, sąmatas, verslo planus ir kitą medžiagą. Esant tokiai situacijai, įmonės vadovybė gali pati paruošti reikiamą medžiagą arba pasinaudoti patyrusiais konsultantais, kurie gali atlikti visą banko finansavimo operaciją ir patarti, kaip geriausiai pasiekti norimą rezultatą. Be projekto valdymo, konsultantas gali padėti derėtis dėl palankesnių paskolos sąlygų, taip pat gauti ir palyginti kitų bankų pasiūlymus. Skolinimosi patarimus taip pat teikia patyrusi Capitalia finansininkų komanda. Jei prireikia, Capitalia taip pat gali pasiūlyti įmonėms savo finansines priemones (investicijas, lizingą ir paskolas) ir papildyti banko paskolą.
Paskelbė
Capitalia
22.07.2021 laiku. 13:05
Plėtros įgyvendinimui – kito verslo įsigijimas
Capitalia siūlo ne tik verslo finansavimo produktus, tokius kaip paskolos, lizingas ir investicijos, bet vykdo konsultacijas, padedančias įmonėms rasti savo finansavimo ir verslo sprendimus. Kartais ypač naudinga pasitarti dėl verslo pirkimo ar pardavimo.
Kito verslo įsigijimas gali būti sėkmingas žingsnis gerinant įmonės padėtį rinkoje ir mažinant konkurenciją. Savo ruožtu verslo pardavimas yra patogus būdas perkelti savo verslą į kitas patyrusias rankas ir sutelkti dėmesį į naujus sprendimus ar rinkas. Galima parduoti tiek įmonės dalis, tiek konkrečias turto grupes, tokias kaip gautinos sumos ar atsargos.
Mūsų klientas Finto Capital SIA, siūlantis lizingo paslaugas, su Capitalia pagalba įsigijo gautinų sumų portfelį iš kitos lizingo bendrovės, kuri nusprendė trauktis iš Latvijos rinkos. Capitalia konsultacijos ne tik padėjo pirkėjui ir pardavėjui susitarti, bet ir finansavo patį portfelio įsigijimą, kuris iškart padidino Finto Capital SIA dalį lizingo rinkoje.
Kreipkitės į Capitalia dėl verslo pardavimo ir įsigijimo konsultacijos paskambinę telefonu +370 6168 0880 arba parašę finansavimas@capitalia.com!
Kito verslo įsigijimas gali būti sėkmingas žingsnis gerinant įmonės padėtį rinkoje ir mažinant konkurenciją. Savo ruožtu verslo pardavimas yra patogus būdas perkelti savo verslą į kitas patyrusias rankas ir sutelkti dėmesį į naujus sprendimus ar rinkas. Galima parduoti tiek įmonės dalis, tiek konkrečias turto grupes, tokias kaip gautinos sumos ar atsargos.
Mūsų klientas Finto Capital SIA, siūlantis lizingo paslaugas, su Capitalia pagalba įsigijo gautinų sumų portfelį iš kitos lizingo bendrovės, kuri nusprendė trauktis iš Latvijos rinkos. Capitalia konsultacijos ne tik padėjo pirkėjui ir pardavėjui susitarti, bet ir finansavo patį portfelio įsigijimą, kuris iškart padidino Finto Capital SIA dalį lizingo rinkoje.
Kreipkitės į Capitalia dėl verslo pardavimo ir įsigijimo konsultacijos paskambinę telefonu +370 6168 0880 arba parašę finansavimas@capitalia.com!
Paskelbė
Capitalia
22.07.2021 laiku. 12:42
Proveržis startuolių ekosistemoje: „Rocketo“ gavo pirmąją vietinių finansuotojų paskolą
Sparčiai augantis lietuviškas startuolis „Rocketo“, gaminantis ir prekiaujantis ekologišku šunų maistu, gavo 200 tūkst. eurų rizikos paskolą. Tai yra pirmas tokio tipo sandoris, kai rizikos paskolą startuoliui suteikė vietinis Baltijos šalyse veikiantis finansuotojas. Ekspertų teigimu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos startuolių ekosistemai tai yra reikšmingas įvykis, kuris sparčiai augantiems startuoliams atveria naujas finansavimo galimybes, o tuo pačiu suteikia ir didesnį konkurencinį pranašumą.
Gautą rizikos paskolą „Rocketo“ planuoja panaudoti produkcijos gamybai – bus didinamas atsargų kiekis, kuris reikalingas patenkinti sparčiai augančius pardavimus visoje Europoje, dalis paskolos bus skirta rinkodarai.
„Startuoliai, ypač augantys sparčiai ir su ambicija plėstis į visą pasaulį, įprastai ilgus metus dirba nuostolingai. Komercinių bankų paskolos mums neprieinamos. Todėl tradiciškai startuoliai finansuoja veiklą parduodami akcijas rizikos kapitalo fondams finansavimo raunduose. Tuo tarpu rizikos paskola – tai yra papildomas finansavimas, kuris leidžia augti nesumažinant esamų investuotojų ir steigėjų akcijų dalies“, – sako „Rocketo“ įkūrėjas ir vadovas Arūnas Matačius.
Iki šiol rizikos paskolas Baltijos šalių startuoliams yra suteikę tik tarptautiniai fondai, kurių sandoriai paprastai siekia daugiau kaip 2 mln. eurų.
Įvertinusi „Rocketo“ gaminamą produktą, augančią jo paklausą ir kas mėnesį didėjančią apyvartą, rizikos paskolą lietuviškam startuoliui suteikė verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“.
„Esame vietinis finansuotojas, kuris pirmasis patikėjo lietuvišku startuoliu, suteikdamas jam rizikos paskolą, bet netrukus šioje rinkoje turėtume pamatyti proveržį. Ir to paaiškinimas paprastas – startuolių Baltijos šalyse atsiranda vis daugiau, o rizikos kapitalo fondų valdytojai jau turi nemažai patirties bei nuojautą, kurie startuoliai turi potencialo stipriai šauti į viršų“, – sako Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
Anot jo, nors įprastai tarptautinių fondų teikiamos rizikos paskolos yra ne mažesnės kaip 2 mln. eurų, tačiau „Capitalia“ veikdama vietinėje rinkoje gali pasiūlyti ir mažesnę rizikos paskolą. Sparčiai augantiems startuoliams, kuriems pinigų reikia ne produkto sukūrimui, bet plėtrai, dažniausiai aktualiausia paskolos suma būna nuo 200 tūkst. iki 2 mln. eurų.
„Yra daugybė situacijų, kai rizikos paskolos gali būti geras pasirinkimas startuoliams. Pavyzdžiui, tai gali padėti įmonėms, kurios jau yra pritraukusios rizikos kapitalo investicijas, paspartinti jų augimą, pasiekti svarbius vertės kūrimo etapus, tuo pačiu išvengiant papildomo tiltinio finansavimo raundo. Atsižvelgiant į su pandemija susijusį neapibrėžtumą, tikėtina, kad rizikos paskolos galimybė įgaus pagreitį startuolių ekosistemoje“, – teigia Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos generalinė direktorė Gerda Sakalauskaitė.
Rizikos paskolomis naudojasi ir labai gerai žinomi startuoliai, tokie kaip „Spotify“, „Airbnb“ ir „Uber“, toks finansavimo būdas padeda jiems išvysti didelį augimo pagreitį.
Apie „Capitalia“:
„Capitalia“ yra pirmaujanti finansavimo ir finansinių konsultacijų teikėja įmonėms Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 85 milijonus eurų. Be paskolų ir rizikos kapitalo, „Capitalia“ taip pat siūlo įmonėms profesionalias konsultacijas perkant, parduodant verslą ir
Paskelbė
Capitalia
02.06.2021 laiku. 11:34
„Tilto“ finansavimas projekto įgyvendinimui
„Tilto“ finansavimas (Bridge financing), dar vadinamas tarpine paskola, yra kapitalo pritraukimo būdas įmonėms, suteikiantis trumpalaikį finansavimą konkrečiam poreikiui patenkinti. Dėl trumpo laikotarpio „tilto“ finansavimas yra ypač tinkamas, kad būtų užtikrintos trūkstamos lėšos konkretaus projekto įgyvendinimui.
Didesnės įmonės plėtros atveju bankas gali atsisakyti suteikti paskolą įmonei tol, kol įmonė pasieks kitą projekto etapą. Tokiu atveju „tilto“ finansavimas gali užtikrinti, kad projektas nesustos, o vėliau bus galima gauti norimą banko finansavimą, kuriuo būtų galima grąžinti šį „tilto“ finansavimą. „Tilto“ finansavimas taip pat gali būti naudingas įmonėms, įgyvendinančioms projektus iš Europos Sąjungos fondų paramos - finansavimas gali padengti išlaidas, kol nebus gauti projekto paramos pinigai. Mūsų patirtis rodo, kad „tilto“ finansavimą dažniausiai naudoja gamintojai, nekilnojamojo turto projektų vystytojai, statybų įmonės, taip pat kitų pramonės šakų atstovai.
Neseniai finansavome klientą „Nākotne“, SIA, kuris su mūsų pagalba įsigijo gamybos pastatą ir įrangą iš kitos įmonės. Įmonė „Nākotne“, SIA neseniai pakeitė įmonės savininką, tad bankai finansavimą įmonei siūlyti vengė. Bankai dažnai reikalauja, kad įmonė bent vienerius metus dirbtų vadovaujant esamiems darbuotojams. Todėl bendrovė iš Capitalia 12 mėnesių laikotarpiui gavo 800 000 eurų „tilto“ paskolą. Iki paskolos termino pabaigos įmonė bus pakankamai išvystyta, kad gautų finansavimą iš banko ir grąžintų Capitalia suteiktą tarpinį finansavimą.
Bankai daugiau dėmesio skiria ilgalaikių finansinių paslaugų siūlymui, todėl „tilto“ arba tarpinis finansavimas nėra pagrindinis jų produktas. Tai leidžia alternatyvių finansinių paslaugų teikėjams, kurių lyderis Baltijos šalyse yra Capitalia, užpildyti šią nišą. Nebankinių kreditorių pranašumas yra sprendimo priėmimo ir lėšų gavimo greitis, taip pat grąžinimo sąlygų lankstumas bei prisitaikymas prie konkrečios kiekvienos įmonės situacijos.
Didesnės įmonės plėtros atveju bankas gali atsisakyti suteikti paskolą įmonei tol, kol įmonė pasieks kitą projekto etapą. Tokiu atveju „tilto“ finansavimas gali užtikrinti, kad projektas nesustos, o vėliau bus galima gauti norimą banko finansavimą, kuriuo būtų galima grąžinti šį „tilto“ finansavimą. „Tilto“ finansavimas taip pat gali būti naudingas įmonėms, įgyvendinančioms projektus iš Europos Sąjungos fondų paramos - finansavimas gali padengti išlaidas, kol nebus gauti projekto paramos pinigai. Mūsų patirtis rodo, kad „tilto“ finansavimą dažniausiai naudoja gamintojai, nekilnojamojo turto projektų vystytojai, statybų įmonės, taip pat kitų pramonės šakų atstovai.
Neseniai finansavome klientą „Nākotne“, SIA, kuris su mūsų pagalba įsigijo gamybos pastatą ir įrangą iš kitos įmonės. Įmonė „Nākotne“, SIA neseniai pakeitė įmonės savininką, tad bankai finansavimą įmonei siūlyti vengė. Bankai dažnai reikalauja, kad įmonė bent vienerius metus dirbtų vadovaujant esamiems darbuotojams. Todėl bendrovė iš Capitalia 12 mėnesių laikotarpiui gavo 800 000 eurų „tilto“ paskolą. Iki paskolos termino pabaigos įmonė bus pakankamai išvystyta, kad gautų finansavimą iš banko ir grąžintų Capitalia suteiktą tarpinį finansavimą.
Bankai daugiau dėmesio skiria ilgalaikių finansinių paslaugų siūlymui, todėl „tilto“ arba tarpinis finansavimas nėra pagrindinis jų produktas. Tai leidžia alternatyvių finansinių paslaugų teikėjams, kurių lyderis Baltijos šalyse yra Capitalia, užpildyti šią nišą. Nebankinių kreditorių pranašumas yra sprendimo priėmimo ir lėšų gavimo greitis, taip pat grąžinimo sąlygų lankstumas bei prisitaikymas prie konkrečios kiekvienos įmonės situacijos.
Paskelbė
Capitalia
19.05.2021 laiku. 17:16
Iki birželio pabaigos dar galite gauti 50,000 EUR finansavimą su Europos investicijų fondo garantija
Jau trečius metus iš eilės siūlome finansavimą įmonėms su Europos investicijų fondo (EIF) garantija, kuri garantuoja klientams finansavimą su mažesnėmis palūkanomis ir mažesniais įkeitimo reikalavimais. Finansavimas pagal EIF garantiją ypač tinka mažoms įmonėms, kurių apyvarta ir balansas yra mažesni nei 2 mln. EUR.
Siekdamas paremti įmones „Covid-19“ krizės sąlygomis, EIF padidino įprastą programos garantuojamą paskolų sumą nuo 25 000 iki 50 000 eurų vienai įmonei. Pagal dabar galiojančias sąlygas padidintos paskolos gali būti suteikiamos tik iki birželio 30 d. EIF ir turi būti finansuojamos be papildomo užstato.
Norėdami gauti paskolą su EIF garantija, įmonė turi laikytis „Capitalia“ finansavimo gairių, joje neturi būti daugiau kaip devynių darbuotojų, o apyvarta ir balansinis turtas neturi viršyti 2 milijonų eurų. Finansavimą galima gauti terminui nuo trijų mėnesių iki trejų metų, o vienintelė reikalinga užtikrinimo priemonė yra asmeninė akcininko garantija.
Sužinokite daugiau ir kreipkitės dėl EIF finansavimo rašydami finansavimas@capitalia.com, skambindami telefonu +370 6168 0880 arba pildydami paraišką „Capitalia“ svetainėje.
Siekdamas paremti įmones „Covid-19“ krizės sąlygomis, EIF padidino įprastą programos garantuojamą paskolų sumą nuo 25 000 iki 50 000 eurų vienai įmonei. Pagal dabar galiojančias sąlygas padidintos paskolos gali būti suteikiamos tik iki birželio 30 d. EIF ir turi būti finansuojamos be papildomo užstato.
Norėdami gauti paskolą su EIF garantija, įmonė turi laikytis „Capitalia“ finansavimo gairių, joje neturi būti daugiau kaip devynių darbuotojų, o apyvarta ir balansinis turtas neturi viršyti 2 milijonų eurų. Finansavimą galima gauti terminui nuo trijų mėnesių iki trejų metų, o vienintelė reikalinga užtikrinimo priemonė yra asmeninė akcininko garantija.
Sužinokite daugiau ir kreipkitės dėl EIF finansavimo rašydami finansavimas@capitalia.com, skambindami telefonu +370 6168 0880 arba pildydami paraišką „Capitalia“ svetainėje.
Paskelbė
Capitalia
19.05.2021 laiku. 16:38
3 žingsniai, kad jūsų investicijos į akcijas būtų sėkmingos
Praėjusį pavasarį, prasidėjus pasaulinei pandemijai, pasaulio ir Baltijos šalių akcijų rinkose kainos smarkiai krito. Tuo pačiu metu sparčiai didėjo ir naujai atidarytų vertybinių popierių sąskaitų skaičius. Mūsų komandos nariai, dirbantys visose trijuose Baltijos šalyse, šį laikotarpį pabandė išnaudoti galimybei geriau pažinti Baltijos šalių akcijų rinką. Iki šiol daugelis mūsų turėjome apie ją daug išankstinių nusistatymų. Na, pavyzdžiui, kad mūsų vertybinių popierių birža yra nelikvidi ir joje nėra daug gerai valdomų bendrovių. Bet taip nėra. Savo visų patirtis sudėjome į tris konkrečius patarimus.
Pasirinkite brokerį
Kalbant apie pasirengimą investuoti, pirmiausia reikia susikurti investicinę sąskaitą. Latvijoje ir Estijoje investicinės sąskaitos, palyginti su standartine vertybinių popierių sąskaita, turi pranašumą mokestiniu aspektu. Atitinkamai, mokestis už investicinį pelną mokamas tik tada, kai iš investicinės sąskaitos išskaičiuojama didesnė pinigų suma nei įskaityta. Todėl galite „atidėti“ mokesčių mokėjimą tol, kol norėsite atsiimti savo pinigus vartojimui. Deja, Lietuvoje tokia mokesčių lengvata investicinėms sąskaitoms tik pradėta diskutuoti šiemet.
Galvojant apie brokerį, kurį naudosite prekybai Baltijos akcijomis, manau, kad pasirinkimas yra labai paprastas. „Swedbank“ yra vienintelis bankas Lietuvoje, kuris siūlo prekybą Baltijos šalių biržose nemokamai ir netaiko portfelio priežiūros mokesčio už sumas iki 30 000 eurų. Be to, investicinę sąskaitą galima atidaryti ir valdyti per internetinę bankininkystę. Banko akcijų prekybos sąsaja, lyginant su tuo, ką siūlo užsienio šalio brokeriai, yra gana paprasta, tačiau pakankama.
Investuokite į tai, ką suprantate
Aš, kaip ir daugelis mano kolegų, esu konservatyvus investuotojas ir laikausi vertybinio investuotojo filosofijos. Ši metodika pagrįsta prielaida, kad finansų rinkos nėra racionalios, o daugiausia emocinės, jose reguliariai iš naujo vertinamas gerų ir blogų žinių poveikis. Dėl šios priežasties įmonės gali prekiauti vertybinių popierių biržoje tiek žemiau, tiek viršijant jų tikrąją vertę. Remdamiesi įmonių finansinių duomenų ir rinkos analize, vertės investuotojai bando rasti tokias nuvertintas bendroves. Taip pat nepalaikau spekuliacinių trumpalaikių investicijų. Mano nuomone, reikia pirkti bendrovių akcijas, kurias esate pasirengęs laikyti bent 10 metų.
Sėkmingas rizikos kapitalo investuotojas yra tas, kuris sugeba sėkmingai įvertinti ir numatyti aplinkines tendencijas. Tas pats pasakytina ir apie investavimą į akcijas – reikia galvoti apie ilgalaikį terminą ir mokėti įsivaizduoti, ar tam tikra pramonė ir įmonė gali sėkmingai augti. Kaip atsirinkti į ką investuoti? Investuokite į jums suprantamas pramonės šakas ar įmones. Pavyzdžiui, aš pats sunkiai perprantu, ką gamina Latvijos bendrovė „SAF Tehnika“, nes nesu pakankamai kompetentingas technologijų srityje. Štai kodėl „SAF Tehnika“ (nepaisant puikaus naujo „Aranet“ produkto, kurį pats naudoju) nėra akcija, kurią svarstyčiau pirkti. Kita vertus, kiti investuotojai tikriausiai gerai išmano „SAF Tehnika“ sritį, ir tai yra puiki akcija jų portfelyje.
Išanalizuokite finansinius duomenis
Rekomenduoju visiems pradėti investicinius tyrimus analizuojant finansinius duomenis. Baltijos šalyse yra palyginti nedaug vertybinių popierių, todėl juos palyginti lengva analizuoti ir susidaryti savo nuomonę apie kiekvieną iš šių akcijų. Pavyzdžiui, eksportuoju visą akcijų sąrašą iš „NASDAQ Baltic“ biržos puslapio į „Google Sheets“ darbalapį, kuriame naudodamas „GoogleFinance“ funkcijas galiu sukurti įrankį, kuris leistų stebėti tiek akcijų kainos pokyčius, tiek jų sandorių apimtis. Pirmas žingsnis – išbraukti iš savo sąrašo visas akcijas, kurių vidutinis dienos pirkimas / pardavimas yra mažesnis nei 1 000 eurų. Jei kasdieninių sandorių skaičius yra mažas, tuomet sunku pirkti šias akcijas už norimą kainą, ir jas parduoti. Mažo likvidumo akcijos taip pat turi didelę „bid / ask“ skirtumą arba skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo kainų.
Toliau, aš pradėjau tyrinėti pramonės įmones, kurios man atrodo perspektyvios iš pirmo žvilgsnio arba kurias, manau, suprantu lengviau. Atsižvelgiant į mano veiklos sritį, į šią kategoriją įeina, pavyzdžiui, bankų akcijos – „LHV Group“, „Coop Pank“, Šiaulių bankas. Kiekvienos įmonės analizę pradėjau skaitydamas paskutinę metinę ataskaitą. Taip, žinau, kad tai nėra patraukliausia skaitymo medžiaga, tačiau ji teikia vertingos informacijos. Metinėje ataskaitoje rekomenduoju atkreipti dėmesį į vadovybės pastabas apie praėjusius metus ir prognozes, apyvartos ir pelno pokyčius per pastaruosius penkerius metus, balanso straipsnius ir reikšmingas pajamas.
Kai vieni investuotojai panikuoja, kiti – šį momentą laiko galimybe. Garsus investuotojas Warrenas Buffettas yra pasakęs: „Būk bailus, kai kiti yra godūs ir godus, kai kiti yra bailūs“. Pasakyti yra daug lengviau nei įgyvendinti. Bet pabandyti verta.
Skaitykite daugiau: delfi.lt
Paskelbė
Capitalia
13.04.2021 laiku. 13:50
„Capitalia“ plečia savo finansavimo produktų asortimentą, pradeda siūlyti sunkiosios technikos ir įrangos lizingą
„Capitalia“ plečia savo finansavimo produktų spektrą ir pradeda teikti sunkiosios technikos ir įrangos lizingą žemės ūkio, gamybos ir pramonės sektoriaus įmonėms. Siekiame klientams pasiūlyti vis daugiau paslaugų, o prie verslo paskolų, faktoringo ir investicijų, mūsų lizingas verslui yra dar vienas naudingas įrankis verslui finansuoti plėtrą ir veiklą. Norėdami pasiekti potencialius sunkiosios technikos pirkėjus, mes sudarėme bendradarbiavimo sutartį su Mascus - greičiausiai Baltijos šalyse augančia svetaine, skirta pirkti ir parduoti sunkiąją techniką.
Lizingas suma gali siekti iki 500,000 EUR, o finansavimo terminas iki 36 mėnesių. „Capitalia“ taip pat gali finansuoti visą 100 proc. įrangos vertės. Vykdydami supaprastintą vertinimo procesą, mes galime pateikti finansavimo pasiūlymą per 1-3 dienas. Norėdami sužinoti daugiau, susisiekite su mumis mums paskambinę arba siųsdami el. laišką adresu finansavimas@capitalia.com.
Lizingas suma gali siekti iki 500,000 EUR, o finansavimo terminas iki 36 mėnesių. „Capitalia“ taip pat gali finansuoti visą 100 proc. įrangos vertės. Vykdydami supaprastintą vertinimo procesą, mes galime pateikti finansavimo pasiūlymą per 1-3 dienas. Norėdami sužinoti daugiau, susisiekite su mumis mums paskambinę arba siųsdami el. laišką adresu finansavimas@capitalia.com.
Paskelbė
Capitalia
08.04.2021 laiku. 15:12
Ar investuoti į DelfinGroup obligacijas?
DelfinGroup, SIA (anksčiau - ExpressCredit, SIA) buvo įkurta 2009 m. ir yra licencijuota nebankinė skolinimo įmonė Latvijoje. Per dukterines įmones Banknote, SIA ir Vizia, SIA, bendrovė siūlo įvairias trumpalaikio finansavimo galimybes asmenims: paskolas, lombardą ir pinigų pervedimo paslaugas. Bendrovė turi 87 filialus Latvijoje. DelfinGroup, SIA, yra Latvijos rinkos lyderė finansinio tarpininkavimo paslaugų srityje. Pastaraisiais metais įmonė taip pat pradėjo siūlyti vartojimo kredito ir pinigų pervedimo paslaugas.
Capitalia atliko bendrovės išleistų obligacijų analizę - išsamią informaciją ir mūsų nuomonę, ar investuoti, Capitalia investuotojai gali gauti nemokamai.
Capitalia atliko bendrovės išleistų obligacijų analizę - išsamią informaciją ir mūsų nuomonę, ar investuoti, Capitalia investuotojai gali gauti nemokamai.
Paskelbė
Capitalia
26.03.2021 laiku. 16:41
Žymos: Obligacijos, Kur Investuoti
Capitalia stabdo paskolų finansavimą per Mintos platformą
Nors „Capitalia“ yra viena pirmųjų finansavimo įmonių, pradėjusių bendradarbiauti su „Mintos“ 2015 m., Capitalia veiklos dėmesys per šiuos metus pasikeitė. Pastaruoju metu Capitalia savo veiklą sutelkė į didesnių įmonių finansavimą, todėl dažniau paskolos prasideda nuo 100 000 EUR. Mintos platforma puikiai tinka mažų paskolų prekybai investuotojams, tačiau platformoje nėra didesnių projektų, tokių kaip Capitalia. Per pastaruosius trejus metus Capitalia gerokai sumažino paskolų, siūlomų per Mintos platformą, kiekį, o dabar naujų produktų prekyba oficialiai visiškai sustabdyta. Vietoj to, visos įmonių finansavimo operacijos bus vykdomos per Capitalia uždarą investuotojų platformą svetainėje capitalia.com. Ši platforma skirta patyrusiems investuotojams, kurie patys gali atlikti įmonių rizikos ir finansinę analizę.
Paskelbė
Capitalia
26.03.2021 laiku. 16:38
„Capitalia“ plečia savo veiklą – imasi investicinių fondų valdymo
Siekdama skatinti investicijas į Baltijos šalių įmones, verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“ steigia du uždaro tipo alternatyvių investicijų fondus. Pirmasis fondas bus skirtas instituciniams investuotojams, antrasis – investuos į sparčiai augančius startuolius Baltijos šalyse. Planuojama, kad abu fondai savo veiklą pradės dar iki šių metų pabaigos.
„Mūsų sprendimas imtis fondų valdymo veiklos susijęs su tuo, jog kiekvienais metais dirbame su vis didesniais klientais. Atitintamai auga ir finansavimo mastai. Tais atvejais, kai vienam projektui finansuoti prašoma suma perkopia 1 mln. eurų, kur kas patogiau turėti fondą ir iškart pasiekiamas lėšas. Poreikis pasiskolinti ateityje tik didės – vis daugiau įmonių atranda sėkmingas veiklas, sukaupia patirties ir rimtam augimui ieško papildomo finansavimo“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas
Vienas iš steigiamų fondų bus privačios skolos fondas, planuojamas jo dydis – 20 milijonų eurų. Fondas teiks trumpalaikį ir vidutinės trukmės finansavimą Baltijos šalių įmonėms ir bus skirtas instituciniams investuotojams, pavyzdžiui, pensijų fondams.
Antrasis fondas kartu su pirmaujančiais regiono rizikos kapitalo fondais investuos į sparčiai augančius startuolius Baltijos šalyse. Privatiems investuotojams bus pasiūlyta paprasta ir nebrangi investicinė priemonė, skirta investuoti į įmones, turinčias didelį augimo potencialą.
„Poreikį investuoti į startuolius pirmiausiai jaučiame iš investuotojų, kurie tikisi, kad vienas ar keli iš jų ateityje taps „vienaragiais“. Kartu su fondais į startuolius esame investavę ir anksčiau, tačiau tai buvo pavieniai sandoriai. Sukūrus instrumentą, investicijos bus gerokai dažnesnės. Investuotojai vienu metu galės dalyvauti ne vieno rizikos kapitalo fondo investicijose, o iškart kelių fondų, taip dar geriau diversifikuojant sėkmės galimybę“, – teigia G. Matuzas.
Abu fondai steigiami per dukterinę „Capitalia“ įmonę „Capitalia Fund Management AIFP“. Latvijos Finansų ir kapitalo ir rinkos komisija (FKTK) jau patvirtino finansų bendrovės „Capitalia“, kaip alternatyvaus investicinio fondo valdytojo, paraišką.
Apie „Capitalia“
„Capitalia“ yra pirmaujanti finansavimo ir finansinių konsultacijų teikėja įmonėms Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 85 milijonus eurų. Be paskolų ir rizikos kapitalo, „Capitalia“ taip pat siūlo įmonėms profesionalias konsultacijas perkant, parduodant verslą ir pritraukiant kapitalą.
Taip pat skaitykite Verslo Žiniose -->> https://www.vz.lt/rinkos/2021/03/10/latviu-investuotojai-nusitaike-i-pinigu-ieskancius-lietuvos-verslininkus
„Mūsų sprendimas imtis fondų valdymo veiklos susijęs su tuo, jog kiekvienais metais dirbame su vis didesniais klientais. Atitintamai auga ir finansavimo mastai. Tais atvejais, kai vienam projektui finansuoti prašoma suma perkopia 1 mln. eurų, kur kas patogiau turėti fondą ir iškart pasiekiamas lėšas. Poreikis pasiskolinti ateityje tik didės – vis daugiau įmonių atranda sėkmingas veiklas, sukaupia patirties ir rimtam augimui ieško papildomo finansavimo“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas
Vienas iš steigiamų fondų bus privačios skolos fondas, planuojamas jo dydis – 20 milijonų eurų. Fondas teiks trumpalaikį ir vidutinės trukmės finansavimą Baltijos šalių įmonėms ir bus skirtas instituciniams investuotojams, pavyzdžiui, pensijų fondams.
Antrasis fondas kartu su pirmaujančiais regiono rizikos kapitalo fondais investuos į sparčiai augančius startuolius Baltijos šalyse. Privatiems investuotojams bus pasiūlyta paprasta ir nebrangi investicinė priemonė, skirta investuoti į įmones, turinčias didelį augimo potencialą.
„Poreikį investuoti į startuolius pirmiausiai jaučiame iš investuotojų, kurie tikisi, kad vienas ar keli iš jų ateityje taps „vienaragiais“. Kartu su fondais į startuolius esame investavę ir anksčiau, tačiau tai buvo pavieniai sandoriai. Sukūrus instrumentą, investicijos bus gerokai dažnesnės. Investuotojai vienu metu galės dalyvauti ne vieno rizikos kapitalo fondo investicijose, o iškart kelių fondų, taip dar geriau diversifikuojant sėkmės galimybę“, – teigia G. Matuzas.
Abu fondai steigiami per dukterinę „Capitalia“ įmonę „Capitalia Fund Management AIFP“. Latvijos Finansų ir kapitalo ir rinkos komisija (FKTK) jau patvirtino finansų bendrovės „Capitalia“, kaip alternatyvaus investicinio fondo valdytojo, paraišką.
Apie „Capitalia“
„Capitalia“ yra pirmaujanti finansavimo ir finansinių konsultacijų teikėja įmonėms Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo apyvartinį kapitalą ir kapitalo investicijas daugiau nei 5000 įmonių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 85 milijonus eurų. Be paskolų ir rizikos kapitalo, „Capitalia“ taip pat siūlo įmonėms profesionalias konsultacijas perkant, parduodant verslą ir pritraukiant kapitalą.
Taip pat skaitykite Verslo Žiniose -->> https://www.vz.lt/rinkos/2021/03/10/latviu-investuotojai-nusitaike-i-pinigu-ieskancius-lietuvos-verslininkus
Paskelbė
Capitalia
12.03.2021 laiku. 14:26
„Capitalia“ investicija į „Indexo“ buvo pripažinta sėkmingiausiu metų pardavimu
Latvijos rizikos kapitalo asociacijos ir „Latban“ organizuotame „Metų investuotojų“ renginyje „Capitalia“ akcininkų investicijos į pensijų fondų valdytoją „Indexo“ buvo pripažintos sėkmingiausiu metų pardavimu. „Mums malonu perduoti estafetę kitam investuotojų ratui, kad vėl ieškotume investavimo galimybių į naujus, šokiruojančius ir galingus projektus, panašius į „Indexo“, - komentuoja „Capitalia“ direktorius Juris Grišins.
„Capitalia“ nuo 2010 metų siūlo Baltijos įmonėms paskolas, finansavimo konsultacijas ir investicijas į kapitalą.
„Capitalia“ nuo 2010 metų siūlo Baltijos įmonėms paskolas, finansavimo konsultacijas ir investicijas į kapitalą.
Paskelbė
Capitalia
26.02.2021 laiku. 15:09
Žymos: investicijos, Kur Investuoti
Pandemija ragina investuotojus atsisakyti iliuzijos apie didelę ir saugią grąžą tarpusavio skolinimo platformose
Mažiau nei prieš metus, kai Covid-19 poveikis dar nebuvo pastebimas, tarpusavio skolinimo platformos patyrė augantį susidomėjimą ir investuotojų antplūdį. Kadangi tarpusavio skolinimo platformos suteikia galimybę užsidirbti daugiau pinigų greičiau nei bankuose, ten buvo pradėta kaupti daug santaupų.
Tačiau pavasarį prasidėjus pandemijai Covid-19, tarpusavio skolinimo platformos turėjo priešingą poveikį. Neaiškumas dėl platformos, taip pat dėl paskolas gavusių įmonių ateities, lėmė investicijų sumažinimą siekiant išvengti galimų nuostolių. Pavyzdžiui, kovo mėnesį, kai Covid-19 panika pasiekė ir Baltijos šalių rinką, rinkos lyderio „Mintos“ investicijos sumažėjo 15%, palyginti su 2020 metų vasario vidurkiu. Po staigaus nuosmukio, kelias atgal nebuvo toks greitas. Vien pastaraisiais mėnesiais naujos investicijos atsigavo iki maždaug 30% metų pradžioje stebėto lygio. Tačiau tai netaikoma visoms tarpusavio skolinimo platformoms. Platformoms, siūlančioms palyginti saugesnes investicijas, pavyzdžiui, paskoloms, užtikrintoms nekilnojamuoju turtu, buvo lengviau pasiekti ankstesnį investicijų lygį. Toms platformoms, kurių reputacijai anksčiau grėsė įtariamas sukčiavimas, Covid-19 krizė buvo geras pretekstas visiškai uždaryti.
Kadangi pirmoji banga daugelį tarpusavio skolinimo platformų užtiko nepasiruošusias ir išryškino įvairius jų veikimo ir taisyklių trūkumus, kyla klausimas, ar platformos yra pakankamai pasirengusios potencialių investuotojų panikai ir skolininkų nemokumui. Pirmoji banga išryškino esminę tarpusavio skolinimo platformų problemą: investuotojai ne iki galo žino apie realią investavimo riziką arba apie ją turi klaidingą įspūdį. Daugelis investuotojų neturi būtinų išankstinių žinių, jog galėtų įvertinti investicijų riziką, ir dažnu atveju platformos nesiūlo papildomos informacijos, kad investuotojai suprastų ir žinotų apie investavimo riziką. Užuot patys atlikę išsamų tyrimą, investuotojai linkę pasikliauti tinklaraštininkų patarimais. Šie investicijų tinklaraštininkai skelbia platformos tyrimus ir palyginimus už atitinkamą mokestį iš platformos, taip viliodami potencialų investuotoją ne į teisingiausią ir skaidriausią platformą, bet tą, kuri už teigiamą reklamą sumokėjo daugiau pačiam tinklaraštininkui.
Pandemija aiškiai pabrėžė poreikį reguliuoti tarpusavio skolinimą šalyse, kur tai dar nedaroma, siekiant apsaugoti investuotojus ir pateikti jiems standartizuotą, reguliuojamą ir naujausią informaciją apie investavimo riziką ir numatomą grąžą.
Tačiau pavasarį prasidėjus pandemijai Covid-19, tarpusavio skolinimo platformos turėjo priešingą poveikį. Neaiškumas dėl platformos, taip pat dėl paskolas gavusių įmonių ateities, lėmė investicijų sumažinimą siekiant išvengti galimų nuostolių. Pavyzdžiui, kovo mėnesį, kai Covid-19 panika pasiekė ir Baltijos šalių rinką, rinkos lyderio „Mintos“ investicijos sumažėjo 15%, palyginti su 2020 metų vasario vidurkiu. Po staigaus nuosmukio, kelias atgal nebuvo toks greitas. Vien pastaraisiais mėnesiais naujos investicijos atsigavo iki maždaug 30% metų pradžioje stebėto lygio. Tačiau tai netaikoma visoms tarpusavio skolinimo platformoms. Platformoms, siūlančioms palyginti saugesnes investicijas, pavyzdžiui, paskoloms, užtikrintoms nekilnojamuoju turtu, buvo lengviau pasiekti ankstesnį investicijų lygį. Toms platformoms, kurių reputacijai anksčiau grėsė įtariamas sukčiavimas, Covid-19 krizė buvo geras pretekstas visiškai uždaryti.
Kadangi pirmoji banga daugelį tarpusavio skolinimo platformų užtiko nepasiruošusias ir išryškino įvairius jų veikimo ir taisyklių trūkumus, kyla klausimas, ar platformos yra pakankamai pasirengusios potencialių investuotojų panikai ir skolininkų nemokumui. Pirmoji banga išryškino esminę tarpusavio skolinimo platformų problemą: investuotojai ne iki galo žino apie realią investavimo riziką arba apie ją turi klaidingą įspūdį. Daugelis investuotojų neturi būtinų išankstinių žinių, jog galėtų įvertinti investicijų riziką, ir dažnu atveju platformos nesiūlo papildomos informacijos, kad investuotojai suprastų ir žinotų apie investavimo riziką. Užuot patys atlikę išsamų tyrimą, investuotojai linkę pasikliauti tinklaraštininkų patarimais. Šie investicijų tinklaraštininkai skelbia platformos tyrimus ir palyginimus už atitinkamą mokestį iš platformos, taip viliodami potencialų investuotoją ne į teisingiausią ir skaidriausią platformą, bet tą, kuri už teigiamą reklamą sumokėjo daugiau pačiam tinklaraštininkui.
Pandemija aiškiai pabrėžė poreikį reguliuoti tarpusavio skolinimą šalyse, kur tai dar nedaroma, siekiant apsaugoti investuotojus ir pateikti jiems standartizuotą, reguliuojamą ir naujausią informaciją apie investavimo riziką ir numatomą grąžą.
Paskelbė
Capitalia
25.02.2021 laiku. 10:29
Ar investuoti į „IuteCredit“ obligacijas?
IuteCredit Europe AS teikia vartojimo kreditus. Įmonių grupė buvo įkurta 2008 m. Estijoje, kurioje yra ir pagrindinė būstinė. Bendrovės paslaugos teikiamos penkiose Balkanų šalyse: Moldovoje, Albanijoje, Šiaurės Makedonijoje, Bulgarijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Grupė išduoda automobilių paskolas su ir be įkeičiamo turto. Vidutinė paskolos trukmė yra 18 mėnesių, vidutinė paskolos suma yra 450 EUR. Pagrindinė įmonės kompetencija yra teikti savo paslaugas mažiau suskaitmenintose ir geografiškai susiskaldžiusiose rinkose.
„Capitalia“ atliko bendrovės išleistų obligacijų analizę - išsamią informaciją ir mūsų nuomonę, ar investuoti, „Capitalia“ investuotojai gali gauti nemokamai.
„Capitalia“ atliko bendrovės išleistų obligacijų analizę - išsamią informaciją ir mūsų nuomonę, ar investuoti, „Capitalia“ investuotojai gali gauti nemokamai.
Paskelbė
Capitalia
24.02.2021 laiku. 17:58
Žymos: Obligacijos, Kur Investuoti
Capitalia tampa Latban bendradarbiavimo partnere
Capitalia tapo Latvijos verslo angelų tinklo (www.latban.lv), kuris yra didžiausia privačių investuotojų asociacija Latvijoje, bendradarbiavimo partnere. „Mes esame vienas iš šios asociacijos įkūrėjų 2014 m. ir dabar esame pagerbti galėdami tapti bendradarbiavimo partneriais“, - komentuoja Capitalia vadovas Juris Grišins. Bendradarbiaudama Capitalia pasiūlys „Latban“ investuotojų tinklo nariams bendrą paskolų finansavimą ir nuosavo kapitalo investicijas į Baltijos šalių įmones. Capitalia taip pat suteiks įžvalgų apie savo siūlomų investicinių sandorių spektrą kitoje Latban investicijų sesijoje vasario 25 d.
Paskelbė
Capitalia
24.02.2021 laiku. 16:44
Atsiprašymo laiškai – asistentas bendraujant su klientu, ne Covid-19 pralaimėjimo pripažinimas
Dabar, kai pasaulį apėmusi antroji pandemijos banga, kartu prasideda antroji įmonių atsiprašymo banga dėl neprieinamų paslaugų, uždarytų parduotuvių ar lėtesnio reagavimo į užklausas. Dauguma įmonių tai daro sakydamos „Mes pervertinome savo jėgas“ arba „Mes nepagalvojome apie tokią įvykių eigą“, akcentuodamos tik savo klaidas, tačiau neminėdamos, ką jos reiškia klientams.
Keli tyrimai parodė, jog įmonės turėtų tobulinti savo atsiprašymo įgūdžius. „Atsiprašome už nepatogumus“ nereiškia, kad bendrovė žino ar bent jau pagalvojo apie „nepatogumus“, kuriuos klientams gali sukelti uždelstas užsakymas, atšauktas skrydis ar laikinai uždarytas restoranas. Todėl įmonė klientui nepaaiškina, dėl ko ji atsiprašo, suteikdama klientui jausmą, jog kažkas turėjo būti įžeistas, net jei klientas dar nėra apie tai pagalvojęs. Be to, ši banali frazė neapima kompensacijos ar dėkingumo klientui už supratimą, kas taip pat leistų klientui geriau suprasti nemalonią situaciją. Tokios nudėvėtos atsiprašymo frazės dažnai klientui sukelia jausmą, kad įmonei paprasčiausiai nerūpi klientas ir jo problemos.
Kaip parašyti atsiprašymo laišką, kuris leidžia klientui jaustis vertinamu ir skatina vėl naudotis įmonės paslaugomis? Įkvėpta „Bloomberg Business Week“ straipsnio, Capitalia išplėtė savo patarimų sąrašą, kaip pagerinti bendravimą su klientais, išlaikant teigiamą įvaizdį jo akyse!
Nekaltinkite Covid-19
Taip, tiek jūsų įmonė, tiek jūsų klientai visame pasaulyje žino apie pandemiją ir nereikia dar kartą visiems apie tai priminti. Jei jūsų paslaugos jau metus vėluoja dėl Covid-19, klientai gali pagrįstai susimastyti, kodėl įmonė dar neišmoko veikti krizės akivaizdoje. Užuot pasiteisinus, kaip pandemija paveikė įmonės veiklą, būtina pabrėžti, kaip atsakingai reaguojama į esamą situaciją šalyje.
NETEISINGA: Dėl Covid-19 krizės sutrumpėjo mūsų parduotuvių darbo laikas.
TEISINGA: Mes rūpinamės darbuotojų saugumu, dirbdami trumpesnėmis pamainomis.
Parodykite emocijas ir problemos supratimą
Roboto paplekšnojimas per petį neatrodo veiksminga paguoda, ar ne? Tas pats pasakytina ir apie sausas bei klišiškas atsiprašymo frazes – joms trūksta asmenybės ir žmogiškumo. Jos nepaaiškina situacijos ir neparodo, kaip iš tikrųjų įmonė jaučią šią problemą. Atsiprašymo laiškas turėtų pasiekti labiau nei įprastas „Zoom“ skambutis. Laiškas turėtų sukurti jausmą, jog klientas yra suprastas ir vertinamas.
NETEISINGA: Norime jums pranešti, jog restoranas uždaromas dėl naujų vyriausybės nustatytų apribojimų.
TEISINGA: Aš esu Ilona, parduotuvės vadovė, ir didžiuojuosi, kad nusprendėme laikytis vyriausybės pasiūlymo pasirūpinti darbuotojų saugumu bei laikinai uždaryti restoraną. Mes taip pat rekomenduojame laikytis saugos taisyklių, tuomet susitiksime greičiau!
Žinokite, dėl ko atsiprašote
Įprastai, tai dažniausia priežastis dėl ko įmonės suklumpa. Be konkretaus atsiprašymo galima supykdyti klientą ir sukurti prastą įvaizdį. Klientas nesidomi, kas nutiko įmonei, jam įdomu kaip tai paveiks jį patį. Jei klientas atvyko į parduotuvę ir rado uždarytas duris, jis iššvaistė savo laiką. Atsiprašau, jog atkreipiau dėmesį į tai, o ne į tai, jog parduotuvė uždaryta!
NETEISINGA: Dėmesio, klientai: nuo lapkričio 9 d. trumpiname darbo laiką. Dirbsime nuo...
TEISINGA: Mes būtume jums paskambinę iš anksto ir apie tai pranešę, tačiau neturime jūsų telefono numerio. Mums labai gaila, jog daugeliui iš jūsų teko nueiti iki parduotuvės ir sužinoti, jog ji uždaryta. Atsiprašome už šį nesusipratimą – parašykite mums el.laišką ir informuokite, ką norėjote įsigyti. Mūsų darbuotojai pasirūpins nemokamu pristatymu!
Nustokite viešai kaltinti vyriausybę ar klientus
Pandemijos metu, kai kurios įmonės imasi kaltinti vyriausybę dėl priimtų sprendimų ir klientus dėl naudojimosi konkurentų produkcija. Žinoma, atsiras klientų, kurie išgirs šių sprendimų neteisingumą ir galbūt kitą kartą pirks įmonės produkciją internete, tačiau dauguma klientų dėl tokio gesto supyksta. Tačiau visi šiuo metu gyvename pandemijos laikais ir esame “vienoje valtyje”. Geriau pasakykime “ačiū” lojaliems klientams, kurie yra kartu su jūsų įmone net ir šiais sunkiais laikais!
NETEISINGA: Dėl nesąžiningų vyriausybės sprendimų, parduotuvė uždaryta neribotam laikui. Tikimės, jog šiuo metu mus paremsite ir įsigysite mūsų produktus nuotoliniu būdu, vietoj to, jog pirktumėte juos kitose parduotuvėse!
TEISINGA: Siekdami užtikrinti darbuotojų ir klientų saugumą, parduotuvę uždarėme neribotam laikui. Ačiū visiems atvykusiems mus aplankyti paskutinėmis darbo dienomis! Dabar mūsų gaminius bus galima įsigyti tik su pristatymu – nerizikuokite savo sveikata ir užsisakykite mūsų gaminius į namus!
Apsvarstykite papildomą kompensaciją
Tai gali skambėti kaip neištikimo vyro atsiprašymas su deimantų karoliais, tačiau tam tikra materiali, apčiuopiama paguoda padeda greičiau pamiršti problemas. Nors kvaila siūlyti nuolaidos kodą, šokoladą prie kito pirkimo ar galimybę dalyvauti loterijoje dėl kiekvienos smulkmenos, tačiau tai suteikia klientui jausmą, jog įmonei iš tiesų vadovauja gyvas žmogus, besidomintis kliento patirtimi ir emocijomis.
NETEISINGA: Užsiėmimai atšaukiami neribotam laikui. Sekite naujienas el.paštu, jog sužinotumėte, kada veikla bus atnaujinta.
TEISINGA: Nekantraujame, kada vėl galėsime susitikti! Kaip padėką už palaikymą šiais sunkiais laikais, laiške rasite dviejų nemokamų užsiėmimų kuponus.
Informuokite apie ateities planus
Žinoma, Covid-19 metu sunku tiksliai numatyti, kas nutiks po savaitės ar mėnesio, tačiau nepamirškite, kad šią informaciją rašote savo klientams ir partneriams. Todėl būtina nurodyti, kada ir kaip bus išspręsta problema ir verslas bus atnaujintas. Daugelis tiesiog rašo „Stebėkite naujienas mūsų svetainėje!“, bet iš esmės tai nieko nepasako. Turėdami konkretų planą gausite daug daugiau.
NETEISINGA: Atsiprašome už nepatogumus, uždarius mūsų parduotuvę.
TEISINGA: Siųskite žinutę 1357 ir mes jums papasakosime apie pristatymo galimybes bei suteiksime informaciją, kada vėl galėsite pas mus apsilankyti!
Straipsnio idėja pasiskolinta iš Bloomberg Business Week.
Paskelbė
Capitalia
08.02.2021 laiku. 20:46
Žymos: nemokami įrankiai
Rizikos paskolos: alternatyvus finansavimas įmonėms
Rizikos paskolos (anglų k. Venture debt) yra gana naujas įmonių finansavimo produktas. Šis produktas tinka verslui, kuris jau yra pritraukęs rizikos kapitalo investicijas. Rizikos paskolas tokios įmonės gali naudoti finansuodamos verslo plėtrą tarp rizikos kapitalo pritraukimo etapų. Šioms įmonėms patrauklu naudotis rizikos paskolomis, nes jos leidžia įkūrėjams išsaugoti daugiau nuosavo kapitalo sau, išlaikyti didesnę verslo kontrolę, o taip pat sėkmės atveju uždirbti daugiau.
Rizikos paskolos šiek tiek skiriasi nuo įprastų paskolų įmonėms. Pirma, rizikos paskolų kainą sudaro du komponentai: (1) fiksuota palūkanų norma ir (2) galimybė įsigyti bendrovės akcijų. Fiksuota metinė palūkanų norma paprastai yra 8–12%. Savo ruožtu galimybė pirkti įmonės akcijas (anglų k. Warrants) suteikia paskolos davėjui papildomą pelną tuo atveju, jei įmonė sugebėjo sėkmingai toliau augti ir rodyti gerus rezultatus. Paprastai paskolos davėjui suteikiama teisė pirkti bendrovės akcijas 5–15% apimtimi nuo išduotos paskolos sumos už iš anksto sutartą kainą. Dažniausiai ši kaina nustatoma remiantis įmonės vertinimu priimtu per paskutinį rizikos kapitalo sandorį iki gaunant paskolą. Rizikos paskolas įmonė grąžina pagal 2–4 metų amortizacijos grafiką arba pritraukdama kitą rizikos kapitalo finansavimo etapą.
Rizikos paskolos tinka greitai augančioms įmonėms, kurių apyvarta jau yra didelė (pageidautina mažiausiai 500 tūkst. eurų per metus) ir gali būti ypač patraukli verslui, kurio augimui reikia didelių investicijų į įrangą arba apyvartinį kapitalą. Rizikos paskola yra labai lanksti finansavimo priemonė, suteikianti daug lankstumo grąžinimo sąlygose, finansavimo gavimo sąlygose ir papildomuose paskolos reikalavimuose. Tuo pačiu metu ji tikrai bus brangesnė nei banko paskola, kredito linija ar lizingo produktai, todėl jei jie yra verslui prieinami pirmiausia reikėtų išnaudoti juos.
Rizikos paskolos Baltijos šalyse yra palyginti naujas produktas. Šiuo metu jį siūlo pora tarptautiniu mastu veikiančių specializuotų rizikos paskolų fondų ir „Capitalia“. Vakarų Europoje ir JAV nišiniai bankai taip pat siūlo rizikos paskolas. Norėdami sužinoti daugiau apie rizikos paskolos produktą ir šio finansavimo tinkamumą savo įmonei, susisiekite su mumis paskambinę telefonu +370 6168 0880 arba parašę finansavimas@capitalia.com.
Paskelbė
Capitalia
05.02.2021 laiku. 15:10
Kur investuoti pandemijos laikotarpiu
Nepaisant įvairių apribojimų gyventojams ir verslams, pandemijos metu investuotojų aktyvumas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra ypač didelis. Ypatingas dėmesys yra skiriamas investicijoms į technologijų įmones. Būtent pandemijos metu NASDAQ akcijų indeksas susietas su technologijų bendrovėmis pasiekė savo aukščiausią tašką. Tuo tarpu, Baltijos šalyse (ir ypač Estijoje) technologijų įmonės ir toliau aktyviai rinko rizikos kapitalo fondų investicijas. Konservatyvesni investuotojai siekia investuoti į fiksuotų pajamų finansinius produktus, įskaitant obligacijas ir įmonių paskolas.
Reaguodama į klientų ir investuotojų pageidavimus, „Capitalia“ pradėjo vertinti Baltijos šalių įmonių išleidžiamų obligacijų emisijas, pateikdama profesionalią ir nepriklausomą analizę bei nuomonę apie investavimą į tokias obligacijas. Mes taip pat ir toliau siūlome galimybę bendrai finansuoti įvairios rizikos ir grąžos tiesiogines paskolas Baltijos šalių įmonėms, kurių paskolų grąžinimo terminai yra nuo 2 iki 36 mėnesių. Jei Jūs taip pat norėtumėte uždirbti palūkanas sau ar savo įmonei, mielai supažindinsime jus su mūsų investavimo galimybėmis.
Paskelbė
Capitalia
04.02.2021 laiku. 16:34
Auga verslininkų susidomėjimas parduoti savo įmones
Pandemija daugeliui verslininkų suteikė papildomą impulsą strategiškai permąstyti savo verslo tikslus. Dėl tokių apmąstymų mes vis labiau jaučiame klientų susidomėjimą verslo pardavimo paslauga. Tai gali būti situacijos, kai verslininkai nusprendė sutelkti dėmesį į savo pagrindinę veiklą ir nori realizuoti kitas savo investicijas į kapitalą įmonėse, kuriose aktyviai nedalyvauja ar nebenori dalyvauti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai verslininkai nusprendė parduoti verslą ir išeiti į pensiją.
„Capitalia“ gali suteikti įmonėms profesionalų verslo pardavimo proceso valdymą. Remdamiesi savo patirtimi įmonių finansų srityje, galime pateikti unikalias įžvalgas apie įmonę, kurios leistų mums kuo geriau paruošti įmonę sėkmingam pardavimui. Be konsultavimo, mes galime pasiūlyti pirkėjams (pvz., vadovų komandai) reikiamą verslo finansavimą įsigijimui įgyvendinti. Artimiausiu metu mes taip pat pradėsime teikti individualias konsultacijas, kur investuoti tiek į vertybinius popierius, tiek ir į alternatyvias investicijas.
Paskelbė
Capitalia
04.02.2021 laiku. 15:46
Capitalia pritraukė finansavimą "Pure Chocolate"
„Pure Chocolate“ Latvijoje gaminami saldumynai yra gerai žinomi tiek Latvijos, tiek užsienio rinkose. „Capitalia“ pritraukto finansavimo pagalba „Pure Chocolate“ ir pandemijos metu sugebėjo įgyvendinti keletą didelės apimties eksporto sandorių.
Paskelbė
Capitalia
04.02.2021 laiku. 15:36
Neaudituota 2020 m. finansinė atskaitomybė
2020 m. „Capitalia“ apyvarta siekė 978 tūkst. EUR, o pelnas - 30 tūkst. EUR. Apyvartos sumažėjimas (apyvarta susitraukė 22%, lyginant su praėjusiais metais) rodo mažesnę mūsų finansuotų sandorių apimtį. Pelningumas sumažėjo ženkliai (pelnas susitraukė 80%, lyginant su praėjusiais metais), nes esant mažesnei išduoto finansavimo sumai, fiksuotų sąnaudų bazė išliko gana nepakitusi. Likvidumo ir balanso padėtis išliko stipri su dideliu turimu grynųjų pinigų rezervu.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį „Capitalia“ suteikė - 4,38 mln. Eurų naujų paskol įmonėms (ketvirtį prieš tai - 4,59 mln. eurų). Tarp finansuotų verslų šiuo laikotarpiu buvo tokios įmonės kaip „Panamir“ (kavos pupelių platinimas), „Longo Group“ (naudotų transporto priemonių prekyba), „Prosport.lt“ (prekyba sporto inventoriumi) ir „Aerodium Technologies“ (vėjo tunelių gamyba).
Užbaigėme perėjimą prie visų sandorių ko-finansavimo per savo platformą, sumažindami priklausomybę nuo „Mintos“. Ilgainiui tai suteiks mums pelno maržos augimą ir sumažins priklausomybę nuo išorinių paslaugų teikėjų. Paskutinį metų ketvirtį finansavome keletą didesnių trumpalaikių sandorių, kas įtakojo mažesnes nei įprastai komisinių pajamas. Todėl, nepaisant palyginti didelės išduotų paskolų apimties, mūsų pelningumas sumažėjo. Tam įtakos turėjo ir keletas kitų veiksnių, įskaitant neįprastai dideles išieškojimo išlaidas, atidėjinių abejotinoms skoloms padidėjimą ir metinio audito išlaidas.
Įmonės Baltijos šalyse ir toliau atsargiai prisiima naujas paskolas bei finansavimą, nes laukia kol paaiškės, kaip pandemijos poveikis įtakos regiono ekonomiką. Dėl to mes ir toliau orientuojamės į kitų paslaugų plėtrą. Tarp tokių yra kapitalo pritraukimo, verslo pardavimo ir verslo įsigijimo paslaugų konsultacijos ir įgyvendinimas.
Išsamią finansinę ataskaitą galima rasti mūsų puslapyje „Ryšiai su investuotojais“ (prieinama tik prie paskyros prisijungusiems investuotojams).
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį „Capitalia“ suteikė - 4,38 mln. Eurų naujų paskol įmonėms (ketvirtį prieš tai - 4,59 mln. eurų). Tarp finansuotų verslų šiuo laikotarpiu buvo tokios įmonės kaip „Panamir“ (kavos pupelių platinimas), „Longo Group“ (naudotų transporto priemonių prekyba), „Prosport.lt“ (prekyba sporto inventoriumi) ir „Aerodium Technologies“ (vėjo tunelių gamyba).
Užbaigėme perėjimą prie visų sandorių ko-finansavimo per savo platformą, sumažindami priklausomybę nuo „Mintos“. Ilgainiui tai suteiks mums pelno maržos augimą ir sumažins priklausomybę nuo išorinių paslaugų teikėjų. Paskutinį metų ketvirtį finansavome keletą didesnių trumpalaikių sandorių, kas įtakojo mažesnes nei įprastai komisinių pajamas. Todėl, nepaisant palyginti didelės išduotų paskolų apimties, mūsų pelningumas sumažėjo. Tam įtakos turėjo ir keletas kitų veiksnių, įskaitant neįprastai dideles išieškojimo išlaidas, atidėjinių abejotinoms skoloms padidėjimą ir metinio audito išlaidas.
Įmonės Baltijos šalyse ir toliau atsargiai prisiima naujas paskolas bei finansavimą, nes laukia kol paaiškės, kaip pandemijos poveikis įtakos regiono ekonomiką. Dėl to mes ir toliau orientuojamės į kitų paslaugų plėtrą. Tarp tokių yra kapitalo pritraukimo, verslo pardavimo ir verslo įsigijimo paslaugų konsultacijos ir įgyvendinimas.
Išsamią finansinę ataskaitą galima rasti mūsų puslapyje „Ryšiai su investuotojais“ (prieinama tik prie paskyros prisijungusiems investuotojams).
Paskelbė
Capitalia
28.01.2021 laiku. 17:37
„Capitalia“ pardavė savo investiciją į pensijų fondų valdytoją „Indexo“
2020 m. pabaigoje „Capitalia“ pardavė pensijų fondų valdytojo „Indexo“ akcijas. Investicija buvo atlikta dar 2017 m. kartu su 38 kitais privačiais investuotojais. Investuotojų bendras tikslas buvo sukurti alternatyvų pensijų fondų turto valdytoją, kuris nebūtų kontroliuojamas komercinių bankų. Po sėkmingos pradžios ir kelerių metų sėkmingo augimo „Capitalia“ nusprendė realizuoti savo investiciją ir nukreipti lėšas naujoms rizikos kapitalo investicijoms į kitas sparčiai augančias įmonės Baltijos šalyse. „Indexo“ taryboje darbą baigė ir mūsų atstovas Pāvels Šnejersons. Norime padėkoti bendrovės steigėjams, valdybai, tarybos nariams ir kitiems akcininkams už sėkmingą bendradarbiavimą.
Paskelbė
Capitalia
28.01.2021 laiku. 15:15
Ar investuoti į AUGA grupės obligacijas?
„AUGA Group“, AB buvo įkurta 2003 m. (tuo metu ji vadinosi „Baltic Champs Group“, UAB). Iš pradžių įmonė užsiėmė tradiciniu ūkininkavimu, tačiau 2014 m. įmonė susijungė su „Agrowill Group, AB“, o netrukus po to abi įmonės kreipėsi dėl būtinų sertifikatų ekologiškiems produktams gaminti. Šiuo metu grupė valdo beveik 40 tūkstančių hektarų žemės. Grupė veikia keturiuose verslo sektoriuose - augalininkystėje, pienininkystėje, grybų auginime bei paruoštų valgyti produktų pardavime galutiniam klientui. Marinuoti grybai, daržovės, sriubos ir kiti maisto produktai parduodami galutiniams vartotojams. Eksporto pajamos sudaro beveik 70% visos apyvartos - įmonė eksportuoja į daugiau nei 30 šalių, įskaitant Europos Sąjungą, JAV, Kanadą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Japoniją.
„Capitalia“ atliko bendrovės išleistų obligacijų analizę - išsamią informaciją ir mūsų nuomonę, ar verta investuoti, „Capitalia“ investuotojai gali gauti nemokamai.
Paskelbė
Capitalia
18.01.2021 laiku. 17:44
Kaip lūpų dažų pardavimai susiję su šalies ekonomika?
Tiek lūpų dažų, tiek vyriškų apatinių pardavimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai nereikšmingi duomenys. Tačiau duomenų ekspertai seniai yra pastebėję, kad padidėję lūpdažių pardavimai yra ženklas, jog ekonomikos kreivė pradėjo leistis žemyn. Ir to paaiškinimas labai paprastas – sumažėjus pajamoms, didesnių prabangos prekių pirkimas, tokių kaip, pavyzdžiui, kvepalai, pakeičiamas mažesniais malonumais. Vyrų pasaulyje taip pat yra gana egzotiškas rodiklis, leidžiantis pamatuoti ekonomikos „temperatūrą“. Pastebėta, jog mažėjant pajamoms, vyrai atideda naujų apatinių pirkimą.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad lūpdažių ir vyriškų apatinių pardavimų rodiklius analizuoja tik didesnių valstybių analitikai.
Pandemijos sukelta krizė įnešė daug nerimo ir sumaišties. Jei dar visai neseniai bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis buvo puikus būdas pamatuoti ir nuspėti rinkos nuotaikas, tai šiandien jau šis rodiklis tarsi galinio vaizdo veidrodis, leidžiantis konstatuoti, tai, ką jau „pravažiavome“. Prisiminkime, kaip pradėjome metus – ekonomistai drąsiai prognozavo 2,2 proc. BVP augimą, tačiau baigiantis metams, vis garsiau kalbama apie tai, kad šalies ekonomika šiemet susitraukė maždaug 2 proc. Šiame kontekste įmonėms vertėtų prisiminti ir kitų duomenų stebėjimą, kurie greičiau ir galbūt net tiksliau leidžia užčiuopti, į kurią pusę juda šalies ekonomikos kreivė.
Ciklinė krizė, o kartu ir ekonomikos nuosmukis įvyksta tada, kai verslininkai pesimistiškai vertina ateities perspektyvas. Pesimizmas turi labai aiškias pasekmes – verslas nebesamdo naujų darbuotojų, sustabdo investicijas, maža to – mažina veiklos išlaidas ir gyvena laukimo režimu. Todėl optimizmo (pesimizmo) rodiklis yra geras indikatorius, parodantys ko galima tikėtis iš BVP duomenų po 3-6 mėnesių. Tokius lūkesčių indekso duomenis Lietuvoje renka ir pristato Lietuvos pramonininkų konfederacija, deja, pastaruoju metu naujų ataskaitų pateikta nėra. Todėl galime žvilgtelėti į kaimyninę Latviją, kur Latvijos prekybos ir pramonės rūmai šiuos duomenis renka bei skelbia kas ketvirtį. Naujausi duomenys rodo, kad verslininkai pesimistiškai nusiteikę visų ekonomikos sričių atžvilgiu. „Capitalia“ duomenys taip pat rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės, kurias labiausiai paveikė pastaroji COVID-19 krizė, dabar yra labiau laukimo etape ir neplanuoja jokių naujų investicijų į plėtrą.
Dar vienas būdas „matuoti“ nuotaikas – analizuoti komercinių bankų mokėjimo kortelių apyvartos informaciją, kurią kas ketvirtį skelbia Lietuvos bankų asociacija. Pavyzdžiui, Lietuvos bankų mokėjimų kortelėmis statistika rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį atsiskaitymas negrynaisiais pinigais sumažėjo 0,92 proc., o išleidžiama suma – 0,2 proc. Tai reiškia, kad žmonės yra atsargūs ir neskuba išleisti daugiau.
Visuomet verta pasižiūrėti ir į naujų automobilių registracijos skaičių – jis parodo, ar optimistiškai savo netolimą ateitį vertina tiek gyventojai, tiek verslas. Sprendimas įsigyti naują automobilį priimamas tik tuomet, kai jautiesi saugiai dabar ir esi garantuotas, kad taip jausiesi ir artimiausią pusmetį. Visgi, jei optimizmo nėra daug, paprastai naujo automobilio pirkimas dažniausiai atidedamas arba senas automobilis pakeičiamas naudotu automobiliu. Ką kalba pastarųjų 9 mėnesių skaičiai? Naujų automobilių registracija Lietuvoje, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 26 proc.
Dar vienas rodiklis, įmonėms parodantis, kuria kryptimi juda šalies ekonomika yra elektros energijos suvartojimas. Vartojimo sumažėjimas gali reikšti mažesnį gamyklų pajėgumą ir vangesnę bendrą ekonominę veiklą, kuri vėliau atsispindi BVP duomenyse. Tokia statistika pateikiama kasdien, o joje matome, kad Lietuvoje elektros vartojimas nuo pandemijos pradžios beveik visas savaites buvo mažesnis, lyginant su 2019 metais.
Vertindami įvairius informacijos ir duomenų šaltinius, matome, kad atsargumas ir neapibrėžtumas niekur nedingo. Jau per pirmąją pandemijos bangą pasaulis patyrė didžiausią ekonominį sukrėtimą nuo Antrojo pasaulinio karo, nepaisant precedento neturinčio šalies centrinių bankų įsikišimo į finansų rinkas ir biudžeto deficito padidėjimo ko ne iki karo laiko lygio. Anksčiau ar vėliau ekonomika po patirto šoko atsigaus, tačiau verslui labai svarbu nepramiegoti to esminio momento, kai jau bus matyti pirmieji optimizmo ženklai. O tam stebėti būdų yra pačių įvairiausių – nuo lūpdažių pardavimų iki šalyje suvartojamo elektros kiekio.
Taip pat skaitykite Delfi
Paskelbė
Gintaras Matuzas
12.11.2020 laiku. 09:35
Žymos: investicijos, įmonių finansai
Kaip nuo pandemijos pradžios keitėsi pinigų kaina?
Baimė, trumpalaikė panika, susitaikymas ir atsargus sambūvis – tai etapai, kuriuos prasidėjus pandemijai išgyveno ne tik gyventojai, bet ir visa ekonomika. Lietuvos įmonės, kurios norėjo šiemet pasiskolinti, perėjo tuos pačius etapus – pavasarį pinigai buvo pigesni, tačiau nelabai kas norėjo skolinti. Vasaros pabaigoje situacija stabilizavosi.
Taigi kas nutiko per pastaruosius šešis mėnesius finansų rinkoje ir iš ko verslui šiandien labiausiai apsimoka skolintis?
Pradėkime nuo bankų siūlomo finansavimo. Nuo kovo mėnesio mažėjęs įmonių paskolų portfelis liepą pasiekė grindis, bet rugpjūčio mėnesį vėl pradėjo augti. Iš viso per šį laikotarpį įmonių paskolų portfelis susitraukė nuo 8,4 mlrd. iki 7,8 mlrd. eurų. Bankai jungėsi į „Invegos“ pagalbos programas, kurios leido pratęsti esamas sutartis, bet visumoje naujų pinigų į rinką neišleido. Per šį laikotarpį nebuvo užfiksuota, kad bankai reikšmingai koreguotų paskolų kainas. Lietuvos banko sudaryta statistika rodo, kad „Covid-19“ metu vidutinė bankų paskolų įmonėms palūkanų norma sumažėjo nuo 3,23 proc. vasario mėnesį iki 2,31 proc. gegužę, o rugpjūčio mėnesį ji jau buvo vėl padidėjusi iki 2,80 proc. Tokie statistiniai svyravimai yra normalus reiškinys ir jie vyksta reguliariai, todėl daryti išvadas iš šių duomenų būtų per anksti. Palūkanų normos pastovumas ir mažėjantis paskolų portfelis parodo, kad iš esmės bankai nesiryžo prisiimti padidėjusių rizikų ir tai leido jiems skolinti mažesne apimtimi, bet tokia pačia kaina.
Alternatyvaus finansavimo sektoriuje buvo matomi kur kas didesni svyravimai. Prasidėjus pandemijai, investuotojai greitai pradėjo teikti pirmenybę saugioms investicijoms. Todėl alternatyvios investicijos, tokios kaip obligacijos, greitai prarado patrauklumą investuotojams. Geriausiai situaciją iliustruoja Baltijos šalių įmonių išleistos obligacijos, kurių vertė smarkiai smuko ir jomis buvo prekiaujama gerokai mažesne kaina nei jų nominali vertė. Pavyzdžiui, finansinių įmonių „Mogo“ , „IuteCredit“ ir „4Finance“ obligacijomis buvo prekiaujama net iki 60 proc. jų nominalios vertės. Tai reiškia, kad investuotojai buvo labai susirūpinę dėl šių bendrovių galimybės padengti savo finansinius įsipareigojimus ir buvo pasirengę parduoti savo vertybinius popierius su didele nuolaida. Obligacijų emitentai, kurie pandemijos metu bandė pritraukti naują finansavimą, siūlė iki 20 proc. didesnes palūkanas, nei prieš pandemiją. Tačiau antroje vasaros pusėje situacija santykinai stabilizavosi ir dabar alternatyvių paskolų bei obligacijų pinigų kaina beveik grįžo į ankstesnį lygį.
Lietuvoje Rizikos kapitalo fondai prasidėjus pandemijai skubotų veiksmų nesiėmė, atsargiai pervertino planuojamas investicijas, peržiūrėjo turimas portfelio įmones, buvo sudaromi nauji sandoriai. Palyginimui, Latvijoje fondai pandemijos laikotarpiu nesudarė jokių reikšmingų sandorių.
Sutelktinio finansavimo platformos, kurios aktyviai veikė įmonių finansavimo srityje, taip pat žymiai sulėtino savo veiklą. Matydami tokių platformų kaip „Groupeer“ žlugimą, investuotojai tapo daug atsargesni investuodami į sutelktinio finansavimo projektus. Kaip žinia, ši paskolų birža, kurios portfelis siekė 47 mln. eurų, dar kovo pabaigoje nutraukė mokėjimus investuotojams, motyvuodami tuo, kad pandemija turėjo reikšmingos įtakos skolintojų mokumui. Galima sakyti, kad Covid-19 pasitarnavo kaip išorinis šokas platformų veiklai ir investuotojams davė suprasti realias rizikas investuojant į tokias priemones. Tai palietė tiek paskolų projektų, tiek ir kapitalo investicijų platformas. Kalbant apie palūkanas, kurias turėjo mokėti besiskolinantys per sutelktinio finansavimo platformas, buvo aiškiai matyti, kad tik prasidėjus suirutei, pinigų kaina kilo, tačiau jau dabar grįžo į prieškrizinį lygį.
Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad „Covid-19“ gerokai pakoregavo finansavimo rinką – skolintojai tapo kur kas atsargesni, tačiau patys pinigai nėra pastebimai brangesni.
Taip pat skaitykite vž.lt - https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/10/21/kaip-nuo-pandemijos-pradzios-keitesi-pinigu-kaina
Paskelbė
Gintaras Matuzas
21.10.2020 laiku. 14:48
Investicijų pritraukimas kaip saugesnė alternatyva paskolai
Po pandemijos daugelis įmonių išgyveno sunkius laikus dėl staigaus apyvartos kritimo. Tai paskatino verslą mažinti išlaidas ir ieškoti papildomo apyvartinio kapitalo, kad stabilizuotų veiklą net esant ir labai sunkioms aplinkybėms. Dažnai iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad paskola gali būti greičiausias ir ekonomiškiausias būdas garantuoti stabilumą, tačiau nereikia pamiršti ir rizikos, kuri gali kilti įmonės veiklai ateityje, kai Covid-19 poveikis atslūgs.
Paskola visada yra papildomas įsipareigojimas, kuris, nors ir garantuoja greitą piniginių lėšų papildymą, vėliau turi būti grąžinta. Priimant per didelę skolinimosi naštą, įmonės balansas tampa vis rizikingesnis, o ateities išlaidos skolos aptarnavimui auga. Pandemijos metu sunku tiksliai numatyti, kada apyvarta grįš į ankstesnį lygi ir ar įmonė bus pajėgi grąžinti paskolą. Per didelis įsipareigojimų kiekis balanse ateityje taip pat gali lemti net ir bankrotą.
Saugesnė alternatyva paskolai yra pritraukti investuotojus ir taip padidinti nuosavą kapitalą. Tokiu atveju įmonė remiasi ne skolintomis lėšomis, o nuosavais ištekliais, o tai suteikia ir daugiau laisvės nenumatytoms išlaidoms ar plėtros planams. Tačiau reikia nepamiršti, kad ne kiekviena įmonė gali pretenduoti į investuotojų kapitalo pritraukimą - finansiniai duomenys ir ateities planai turi būti pakankamai skaidrūs ir perspektyvūs, kad investuotojams būtų patrauklu suteikti kapitalą. Ruošiantis pritraukti investuotojus, rekomenduojame pasikalbėti su finansų konsultantais, kurie padėtų įmonę padaryti patrauklesne investuotojams. Nors šiuo atveju finansavimo gavimo procesas užtruks daugiau laiko, ateityje jis tikrai sumažins įmonės riziką.
Plačiau skaitykite vz.lt - https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/07/10/trys-soko-etapai-kuriame-is-ju-yra-lietuvos-imones
Paskelbė
Gintaras Matuzas
24.09.2020 laiku. 13:53
Įvairios finansavimo galimybės bendradarbiaujant su „Capitalia“
Nors paskola yra vienas žinomiausių finansavimo būdų, finansavimo galimybės yra tokios plačios, kad galime pasiūlyti kiekvienam klientui tinkamiausią sprendimą. Per šią vasarą mes ne tik padėjome žemės ūkio įmonėms ir mažmenininkams palengvinti sezoniškumą, teikdami mažesnes paskolas su ES garantijomis, bet ir sudarėme faktoringo sutarčių bei finansavome rekordiškai didelę sumą – 800,000 eurų planavimo užrašinių gamintojui. Be to, mes taip pat suteikėme galimybę savo klientams kreiptis dėl Invega palūkanų kompensavimo paramos, o kelioms įmonėms padėjome pritraukti didesnes kapitalo investicijas. Kreipkitės siųsdami el. laišką adresu finansavimas@capitalia.com arba paskambinę telefonu +370 6168 0880 ir pasiekite savo įmonės tikslus!
Paskelbė
Capitalia
21.09.2020 laiku. 17:17
Trys šoko etapai: kuriame iš jų yra Lietuvos įmonės?
Įvedus karantiną, daugelis Lietuvos įmonių patyrė ekonominį šoką. Šoko metu įmonės paprastai pereina tris etapus – išgąsčio, stabilizacijos ir atkūrimo. Toms, kurioms pasiseka, krizės laikotarpiu atranda naujų augimo galimybių, tačiau dauguma tiesiog stengiasi išlikti ir tam paprastai panaudoja įmonės sukauptą kapitalą. Tačiau norint užtikrinti tolesnį ilgalaikį stabilumą, išnaudotą kapitalą neišvengiamai reikės atkurti. Klausimas – su paskola ar investicija?
Baimė buvo pirma emocija, kurią bendrovės patyrė prasidėjus pandemijai. Šioje fazėje yra daug neapibrėžtumo ir pesimizmo. Įmonės įjungia taupymo ir išgyvenimo režimą. Pinigai įmonės sąskaitoje yra taupomi atidedant sąskaitų apmokėjimą ar iškart derantis dėl nuolaidų. Daugelis Lietuvos kompanijų išgyveno šį baimės etapą per keletą savaičių, o kai kurios, deja, vis dar yra jame užstrigusios. Kai įmonė sugeba subalansuoti savo pajamas ir išlaidas naujoje realybėje, tik tada gali pereiti į kitą etapą.
Stabilumo stadijoje neapibrėžtumas dėl ateities išlieka, tačiau jis nebeakcentuojamas taip stipriai. Įmonės pradeda susitaikyti su nauja realybe ir išmoksta dirbti esamomis sąlygomis. Svarstomos naujų produktų ir paslaugų idėjos, ieškoma naujų pardavimo būdų ir galimybių padidinti veiklos efektyvumą. Šiame etape dabar yra dauguma Lietuvos įmonių.
Kai pardavimo ir finansiniai duomenys tampa stabilūs, ateina laikas paskutiniam – atkūrimo etapui – verslininkams grįžta optimizmas ir vėl pradedami kurti ateities planai. Verslas galvoja apie tai, kaip atsigauti po krizės, o gal net atsigriebti didesnę ar naują rinkos dalį. Džiugina, jog prie šio etapo artėja vis daugiau Lietuvos bendrovių.
Prieš žengiant į paskutinį – atkūrimo etapą, vienas iš pasiruošimo darbų yra įsitikinti, kad ateities augimui pakanka visų rūšių resursų. Pandemijos metu daugelis įmonių neišvengiamai buvo priverstos valgyti sukauptus „riebalus” ar naudoti nuosavą kapitalą. Valstybės pagalbos priemonėmis galima atkurti grynųjų pinigų deficitą, tačiau reikia nepamiršti, kad valstybė dažniausiai siūlo paskolas ar mokesčių mokėjimo atidėjimą, kuriuos neišvengiamai reikia grąžinti. Reikėtų vengti žymiai padidinti paskolų santykį įmonės balanse, nes tai padidina riziką įmonei, o kartais ir pačiam verslo savininkui. Pavyzdžiui, kai kurioms paramos priemonėms yra reikalinga asmeninė garantija.
Tvarus nuosavo kapitalo ir paskolų santykis suteikia įmonei papildomos laisvės investuoti į plėtrą, taip pat į naujus projektus ir darbuotojus, nesijaudinant dėl reguliarių paskolų įmokų ir paskolos sutarčių sąlygų vykdymo. Nuosavas kapitalas yra liberalus. Štai, pavyzdžiui, kaimynė Latvija teikia paramą „airBaltic“ ne paskolos forma, o investuodama lėšas jos nuosavam kapitalui didinti. Tokia investicija turi didesnį pranašumą užtikrinant ilgalaikį stabilumą nei paskolą
Nuosavas kapitalas per nustatytą laikotarpį gali būti atkurtas arba sukauptas, arba investuojamas iš nuosavų ar naujų investuotojų lėšų. Esant žemiausiame krizės taške pritraukti naują investuotoją gali būti ne pats geriausias laikas. Krizės metu pinigai visada brangsta, o investuotojai būna atsargesni. Tuo pačiu reikia nepamiršti, kad investiciniai sandoriai neįvyksta per savaitę – tai procesas, kuris paprastai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Pradėję tuo domėtis jau dabar, įgysite pranašumą prieš tuos, kurie pradės apie tai galvoti tik tada, kai pandemijos pasekmės jau bus praeityje.
Žinoma, prieš imantis žingsnio pritraukti investuotojus, būtina pasidaryti namų darbus, visų pirma turite įsitikinti, ar įmonė yra patraukli investuotojams. Skaidrūs finansiniai duomenys, aiškus verslo planas, supaprastinti vidaus procesai ir valdymo komanda – viso to iš jūsų reikalaus investuotojai. Pritraukti kapitalo investuotojus yra daug lengviau didesnėms įmonėms, kurių apyvarta viršija 5 milijonus eurų, arba greitai augančioms įmonėms.
Nepaisant to, net jei ir nepatenkate į investuotojų akiratį, šiuos namų darbus svarbu pasidaryti kiekvienai įmonei.
Taip pat skaitykite vz.lt - https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/07/10/trys-soko-etapai-kuriame-is-ju-yra-lietuvos-imones
Paskelbė
Gintaras Matuzas
04.08.2020 laiku. 15:36
„Capitalia“: finansinės pagalbos dabar labiausiai ieško didesnės įmonės
Verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“ savaitei pristabdžiusi paskolų teikimą, visiškai atnaujina įmonių finansavimą. Alternatyviais finansavimo šaltiniais šiuo metu labiausiai domisi didesnės nei įprastai įmonės, kurios ieško greitų sprendimų. Su sunkumais laiku grąžinti pasiimtas paskolas Lietuvoje susidūrė dešimtadalis įmonės klientų, jiems siūloma galimybė atidėti paskolų grąžinimą.
„Susisiekėme su visais savo klientais Baltijos šalyse, kad galėtume įvertinti pandemijos poveikį verslui. Didžiausia paveiktų įmonių dalis yra Latvijoje – apie 17 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – po 10 proc. Šiems klientams mes siūlome supaprastintą atidėto mokėjimo tvarką ir netaikome jokių mokesčių už pakeitimus. Užklausų skaičius mums rodo, kad yra nemažai įmonių, kurioms šiuo metu reikalingas papildomas finansavimas, nes reikia keisti tiekimo grandines, prisitaikyti prie apribojimų ar perkelti pardavimus į virtualią erdvę. Todėl įvertinę ekonomikos ir atskirų verslo sričių poveikį, mes atnaujiname ir tęsiame verslo finansavimą“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Įmonėms siūlomas ne tik ilgesnio termino, bet ir trumpalaikės paskolos įmonių apyvartinio kapitalo poreikiams, įskaitant ir faktoringą. Trumpiausias paskolos terminas – 1 mėnuo. Be standartinių finansavimo produktų, „Capitalia“ siūlo įvertinti ir įvairias restruktūrizavimo galimybes bei teikti konsultacijas krizės paveiktiems verslams.
„Mes visiškai palaikome valstybės politiką taikyti paramos priemones visiems sektoriams. Kaip matome iš savo klientų, vienodai nukentėjo ir restoranų, ir gamybos, ir transportavimo paslaugų sektoriai. Taip pat skatiname įmones aktyviai reaguoti į mažėjančias pajamas, nedelsiant peržiūrėti išlaidų mažinimo galimybes, atidėtų mokėjimų galimybes ir imtis kitų likvidumą didinančių bei išlaidas mažinančių veiklų“, – pataria G. Matuzas.
Verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“ aktyviai bendrauja su valstybinėmis paramos institucijomis, tokiomis kaip „Invega“ Lietuvoje ir „Altum“ Latvijoje, siekiant bendrų sprendimų, kaip padėti įmonėms kritiniu laikotarpiu.
„Lietuvoje „Invega“ jau formuoja specialią paskolų garantijų programą, skirtą finansinei pagalbai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, šiuo atžvilgiu ji yra pati stipriausia Baltijos šalyse. Pagal šią programą bankai, kredito unijos ir alternatyvūs finansuotojai, įskaitant ir „Capitalia“, teiktų valstybės garantuotas verslo paskolas. Tikimės panašių paramos mechanizmų Latvijoje ir Estijoje“, – teigia „Capitalia“ atstovas.
„Capitalia“ sudarė kiekvienos šalies paramos priemonių sąrašą, kuris prieinamas visiems www.capitalia.com ir aktyviai pataria įmonėms, kaip jomis naudotis.
„Susisiekėme su visais savo klientais Baltijos šalyse, kad galėtume įvertinti pandemijos poveikį verslui. Didžiausia paveiktų įmonių dalis yra Latvijoje – apie 17 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – po 10 proc. Šiems klientams mes siūlome supaprastintą atidėto mokėjimo tvarką ir netaikome jokių mokesčių už pakeitimus. Užklausų skaičius mums rodo, kad yra nemažai įmonių, kurioms šiuo metu reikalingas papildomas finansavimas, nes reikia keisti tiekimo grandines, prisitaikyti prie apribojimų ar perkelti pardavimus į virtualią erdvę. Todėl įvertinę ekonomikos ir atskirų verslo sričių poveikį, mes atnaujiname ir tęsiame verslo finansavimą“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Įmonėms siūlomas ne tik ilgesnio termino, bet ir trumpalaikės paskolos įmonių apyvartinio kapitalo poreikiams, įskaitant ir faktoringą. Trumpiausias paskolos terminas – 1 mėnuo. Be standartinių finansavimo produktų, „Capitalia“ siūlo įvertinti ir įvairias restruktūrizavimo galimybes bei teikti konsultacijas krizės paveiktiems verslams.
„Mes visiškai palaikome valstybės politiką taikyti paramos priemones visiems sektoriams. Kaip matome iš savo klientų, vienodai nukentėjo ir restoranų, ir gamybos, ir transportavimo paslaugų sektoriai. Taip pat skatiname įmones aktyviai reaguoti į mažėjančias pajamas, nedelsiant peržiūrėti išlaidų mažinimo galimybes, atidėtų mokėjimų galimybes ir imtis kitų likvidumą didinančių bei išlaidas mažinančių veiklų“, – pataria G. Matuzas.
Verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“ aktyviai bendrauja su valstybinėmis paramos institucijomis, tokiomis kaip „Invega“ Lietuvoje ir „Altum“ Latvijoje, siekiant bendrų sprendimų, kaip padėti įmonėms kritiniu laikotarpiu.
„Lietuvoje „Invega“ jau formuoja specialią paskolų garantijų programą, skirtą finansinei pagalbai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, šiuo atžvilgiu ji yra pati stipriausia Baltijos šalyse. Pagal šią programą bankai, kredito unijos ir alternatyvūs finansuotojai, įskaitant ir „Capitalia“, teiktų valstybės garantuotas verslo paskolas. Tikimės panašių paramos mechanizmų Latvijoje ir Estijoje“, – teigia „Capitalia“ atstovas.
„Capitalia“ sudarė kiekvienos šalies paramos priemonių sąrašą, kuris prieinamas visiems www.capitalia.com ir aktyviai pataria įmonėms, kaip jomis naudotis.
Paskelbė
Capitalia
31.03.2020 laiku. 09:34
Valstybės parama ir lengvatos verslui
Norime Jus informuoti, kad esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms, kviečiame drąsiai į mus kreiptis ir pranešti, ar galėtume Jums kaip nors padėti. Įmonėms, paveiktoms pandemijos ir karantino sąlygų, mes galime pratęsti paskolos terminą be jokių komisinių mokesčių. Taip pat, aktyviai stebime valstybės teikiamą informaciją dėl paramos ir lengvatų verslui, kad būtume pasiruošę patarti savo klientams. Informaciją apie paramą rasite čia - https://www.capitalia.com/upload/files/Parama%20verslui%2C%20LT.pdf
Deja, remiantis mūsų pastebėjimais ir analizėmis, ekonominė veikla artimiausioje ateityje lėtės. Dėl šios priežasties, savo klientams rekomenduojame laikytis strategijos: „Tikėkitės geriausio, pasiruoškite blogiausiam“. Taip pat, raginame įmones iš naujo kritiškai įvertinti visas patiriamas fiksuotas išlaidas ir jų mažinimo būdus. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad nuomotojai dažnai patys pirmi pasiūlo dalinį arba visišką nuomos mokesčio sumažinimą.
Dėl bet kokių klausimų ar rekomendacijų, skambinkite mums +370 616 80 880 arba rašykite el. p. info@capitalia.com.
Deja, remiantis mūsų pastebėjimais ir analizėmis, ekonominė veikla artimiausioje ateityje lėtės. Dėl šios priežasties, savo klientams rekomenduojame laikytis strategijos: „Tikėkitės geriausio, pasiruoškite blogiausiam“. Taip pat, raginame įmones iš naujo kritiškai įvertinti visas patiriamas fiksuotas išlaidas ir jų mažinimo būdus. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad nuomotojai dažnai patys pirmi pasiūlo dalinį arba visišką nuomos mokesčio sumažinimą.
Dėl bet kokių klausimų ar rekomendacijų, skambinkite mums +370 616 80 880 arba rašykite el. p. info@capitalia.com.
Paskelbė
Capitalia
30.03.2020 laiku. 09:32
Žymos: Verslo Finansavimas
Svarbi informacija Capitalia klientams
Mieli klientai,
Dėl „Covid-19“ paplitimo ir paskelbtos ekstremalios situacijos Baltijos šalyse informuojame jus apie „Capitalia“ klientų aptarnavimo ir finansavimo politikos pokyčius.
Esamiems „Capitalia“ klientams, kurių veiklai šiuo metu kyla sunkumų dėl „Covid-19“ paplitimo, operatyviai sukūrėme paramos mechanizmą ir keičiame paskolų grąžinimo grafikus. Mes susisieksime su kiekvienu klientu atskirai, kad išsiaiškintume pagalbos poreikį. Norėdami susisiekti su mumis skambinkite +370 6168 0880 arba rašykite el. Paštu finansavimas@capitalia.com.
Nuo 2020 m. kovo 16 d. atsargumo sumetimais laikinai sustabdytos naujos finansavimo operacijos ir naujų paskolų išdavimas. Stebime situaciją šalyje ir finansų rinkose ir informuosime klientus, kai tik bus atnaujintas finansavimas.
Taip pat ruošiame informacija klientams ir apie kuriamas valstybės paramos priemones verslui, kad būtų pašalintos „Covid-19“ sukeltos pasekmės.
Paskelbė
Capitalia
18.03.2020 laiku. 13:39
Žymos: apyvartinės lėšos, Verslo Finansavimas
„Pure chocolate“ apyvartinių lėšų finansavimui pritraukė mezanino finansavimą iš Capitalia
„Pure Chocolate“ gaminami triufeliai yra eksportuojami į daugiau nei 20 pasaulio šalių, o pajamos iš eksporto klientų sudaro iki 60% visos bendrovės apyvartos. Tolesnei plėtrai ir augimui 2015 m. bendrovė sėkmingai pritraukė investiciją iš rizikos kapitalo fondo „BaltCap“. Neseniai „Capitalia“, bendradarbiaudama su „BaltCap“ ir SEB banku, suteikė mezanino finansavimą skirtą padidinti gamybos apimtis sezono metu.
Paskelbė
Capitalia
28.02.2020 laiku. 10:38
20 milijonų kapitalo plėtrai verslui Baltijos šalyse
2019 metai „Capitalia“ buvo itin dinamiški. Suteikto finansavimo apimtis buvo rekordinė ir pasiekė net 20 milijonų eurų – paskolų ir rizikos kapitalo investicijų mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse. Be to, esame pirmieji alternatyvaus finansavimo teikėjai regione, gavę Europos Komisijos Gero Elgesio Kodekso skolinimo praktikos atitikties sertifikatą. Taigi, prieš pradėdami įgyvendinti ambicingus 2020 m. planus, pažvelkime, kaip praėję metai atrodo skaičiais.
Per pastaruosius metus stebėjome labai aktyvų Baltijos šalių įmonių susidomėjimą alternatyviu finansavimu. Tokį susidomėjimą skatino ir didėjantis bankų pasyvumas, nepaisant nuolat augančių ekonominių sąlygų. Bendrovės vis labiau priima ir išmoksta naudotis alternatyvios skolos ir rizikos kapitalo produktais savo versle.
2019 metais finansavimą suteikėme net 342 įmonėms, o bendra finansuota suma siekė 20 milijonų eurų. Suteikto finansavimo suma 34% didesnė nei per 2018 metus. Iš finansuotų įmonių 60% buvo Latvijoje, 30% Lietuvoje ir 10% Estijoje. Per praėjusius metus didžiausias mūsų finansuotas sandoris buvo 580 tūkst. eurų. Šis apyvartinis kapitalas gamybos apimties didinimui buvo suteiktas dažų ir lakų gamybos regioniniam lyderiui - „Eskaro“, įsikūrusiam Estijoje.
Tarp kitų įmonių pasinaudojusių mūsų finansavimu buvo „EPDM sistemos” (plokščių stogų profesionalai), „Oksalis” (aktyvaus laisvalaikio ir medžioklės prekės), „Elmo technologijos” (apšvietimo specialistai) ir „Aerodium“ (vėjo tunelių gamyba). Kartu su gerai žinomu Lietuvos rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“ suteikėme plėtros kapitalą sparčiai augančiai Latvijos švietimo technologijų įmonei „Edurio“. Daugeliu atvejų alternatyvus „Capitalia“ finansavimas buvo naudojamas kartu su bankų paskolų produktais. Finansavimas įprastai naudojamas didelių sutarčių ar užsakymų įgyvendinimui, naujos gamybinės įrangos įsigijimui ar pinigų srautų balansavimui.
Mes nuoširdžiai dėkojame savo investuotojams ir klientams už dar vienus sėkmingus metus ir laukiame naujų iššūkių 2020 metais!
Per pastaruosius metus stebėjome labai aktyvų Baltijos šalių įmonių susidomėjimą alternatyviu finansavimu. Tokį susidomėjimą skatino ir didėjantis bankų pasyvumas, nepaisant nuolat augančių ekonominių sąlygų. Bendrovės vis labiau priima ir išmoksta naudotis alternatyvios skolos ir rizikos kapitalo produktais savo versle.
2019 metais finansavimą suteikėme net 342 įmonėms, o bendra finansuota suma siekė 20 milijonų eurų. Suteikto finansavimo suma 34% didesnė nei per 2018 metus. Iš finansuotų įmonių 60% buvo Latvijoje, 30% Lietuvoje ir 10% Estijoje. Per praėjusius metus didžiausias mūsų finansuotas sandoris buvo 580 tūkst. eurų. Šis apyvartinis kapitalas gamybos apimties didinimui buvo suteiktas dažų ir lakų gamybos regioniniam lyderiui - „Eskaro“, įsikūrusiam Estijoje.
Tarp kitų įmonių pasinaudojusių mūsų finansavimu buvo „EPDM sistemos” (plokščių stogų profesionalai), „Oksalis” (aktyvaus laisvalaikio ir medžioklės prekės), „Elmo technologijos” (apšvietimo specialistai) ir „Aerodium“ (vėjo tunelių gamyba). Kartu su gerai žinomu Lietuvos rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“ suteikėme plėtros kapitalą sparčiai augančiai Latvijos švietimo technologijų įmonei „Edurio“. Daugeliu atvejų alternatyvus „Capitalia“ finansavimas buvo naudojamas kartu su bankų paskolų produktais. Finansavimas įprastai naudojamas didelių sutarčių ar užsakymų įgyvendinimui, naujos gamybinės įrangos įsigijimui ar pinigų srautų balansavimui.
Mes nuoširdžiai dėkojame savo investuotojams ir klientams už dar vienus sėkmingus metus ir laukiame naujų iššūkių 2020 metais!
Paskelbė
Capitalia
31.01.2020 laiku. 16:41
Oksalis plėtrai į užsienį pasitelkė Capitalia finansavimą
Oksalis, tai gerai žinomas aktyvaus laisvalaikio prekių ir medžioklės reikmenų pardavėjas. Įmonė įgyvendino plėtrą ir atidarė pirmąją parduotuvę Latvijoje. Su Capitalia verslo finansavimo pagalba, įmonė įsigijo reikalingų prekių naujos parduotuvės atidarymui.
Paskelbė
Capitalia
13.01.2020 laiku. 12:42
„Capitalia“ neaudituotos 2019 m. III ketvirčio finansinės ataskaitos
Trečiąjį 2019 m. ketvirtį „Capitalia“ pasiekė 956 tūkst. EUR apyvartą ir 132 tūkst. EUR pelną. Rezultatai gerai atspindi mūsų strategijos pokyčius, kurie buvo įgyvendinti per praėjusius metus. Bendrovė telkia dėmesį į didesnių verslų finansavimą kartu su kitais investuotojais.
Trečiasis metų ketvirtis buvo netikėtai aktyvus ir „Capitalia“ suteikė 5,65 mln. eurų finansavimo verslui (ankstesniame ketvirtyje - 4,69 mln. eurų). Tarp šiuo laikotarpiu finansuotų verslų yra tokios įmonės kaip „Kleintech“ (IT plėtra), „Peruza“ (pramoninės įrangos gamyba), PTC (pakavimo įrangos ir medžiagų didmeninė prekyba) ir „Volas“ (stogų dengimo paslaugos). Be to, mes atlikome ir rizikos kapitalo investiciją į sparčiai augančią ir ambicingą Latvijos įmonę dirbančią švietimo sektoriuje. Taip pat toliau teikėme paskolas su Europos investicijų fondo garantijų priemone ir nuo šios programos starto šių metų pradžioje finansavimą su EIF parama jau gavo 51 įmonė.
Ketvirtąjį metų ketvirtį tikimės sutelkti dėmesį į finansavimo portfelio augimą, ypač išplėsti savo dalį Estijos rinkoje.
Trečiasis metų ketvirtis buvo netikėtai aktyvus ir „Capitalia“ suteikė 5,65 mln. eurų finansavimo verslui (ankstesniame ketvirtyje - 4,69 mln. eurų). Tarp šiuo laikotarpiu finansuotų verslų yra tokios įmonės kaip „Kleintech“ (IT plėtra), „Peruza“ (pramoninės įrangos gamyba), PTC (pakavimo įrangos ir medžiagų didmeninė prekyba) ir „Volas“ (stogų dengimo paslaugos). Be to, mes atlikome ir rizikos kapitalo investiciją į sparčiai augančią ir ambicingą Latvijos įmonę dirbančią švietimo sektoriuje. Taip pat toliau teikėme paskolas su Europos investicijų fondo garantijų priemone ir nuo šios programos starto šių metų pradžioje finansavimą su EIF parama jau gavo 51 įmonė.
Ketvirtąjį metų ketvirtį tikimės sutelkti dėmesį į finansavimo portfelio augimą, ypač išplėsti savo dalį Estijos rinkoje.
Paskelbė
Capitalia
18.11.2019 laiku. 11:04
Žymos: rizikos kapitalas, Verslo Finansavimas
Capitalia įstojo į Lietuvos Rizikos ir Privataus Kapitalo Asociaciją
Praėjusį mėnesį Capitalia buvo priimta į Lietuvos Rizikos ir Privataus Kapitalo asociaciją tikruoju nariu. Investavimas į įmonių kapitalą visuomet buvo vienas iš Capitalia įrankių finansuojant verslą. Viso Capitalia yra investavusi į penkias įmones ir per ateinančius kelis metus planuoja šį skaičių papildyti dar 2-4 naujomis investicijomis. Ieškodama naujų investicijų Capitalia ir toliau aktyviai tęsia ir plečia savo pagrindinę veiklą - verslo finansavimą paskolų, faktoringo, mezanino ir "venture debt" produktais.
Šiuo metu turime 3-is aktyvias investicijas – pernai investavome į Latvijos pensijų fondų valdytoją „Indexo“, šiemet į Latvijos vizualizacijos paslaugų startuolį „Giraffe360“, o iki šių metų pabaigos tikimės užbaigti investicijas į Latvijos ir Jungtinės Karalystės švietimo technologijų įmonę „Edurio“ kartu su „Practica Capital“ rizikos kapitalo fondu.
„2009 m. buvome investavę į darbo skelbimų portalą „Visidarbi.lv“, investiciją 2012 m. pardavėme įmonei „CV Online“. 2016 m. buvome investavę į sutelktinio finansavimo bendrovę „Loanstream“, šią investiciją šiemet taip pat pardavėme. Beje, mūsų atsigręžimas į privatų ir rizikos kapitalą neabejotinai susijęs ir su tuo, kad „Capitalia“ vadovas Juris Grišin buvo vieno pirmųjų Latvijoje rizikos kapitalo fondų „Eko Investors“, kuris 9 mln. Eur investavo į 16 įmonių, valdytojas“, – sako G. Matuzas.
Taip pat skaitykite ir vž.lt
Paskelbė
Capitalia
15.11.2019 laiku. 09:16
„Capitalia“ šiemet paskolino jau 12 mln. eurų
Atsargi bankų skolinimo politika augina verslo susidomėjimą alternatyviais finansavimo šaltiniais. Per šių metų 9 mėnesius verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“ paskolino jau 12 mln. eurų, tai yra 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Dažniausiai įmonės skolinosi investicijoms į verslo plėtrą, gautas finansavimas taip pat buvo naudojamas didelių užsakymų vykdymui bei pinigų srautų ir sezoniškumo valdymui.
„Capitalia“ finansavimą šiemet gavo jau 162 bendrovės, veikiančios visose trijose Baltijos šalyse. Vidutinė paskolos suma šiais metais siekia 45 tūkst. eurų, o vidutinė grąžinimo trukmė – 11 mėnesių. Palyginimui – pernai ši suma siekė 25 tūkst. eurų ir vidutinė grąžinimo trukmė buvo mėnesiu ilgesnė. Didžiausia – 610 tūkst. eurų – paskola šiemet buvo suteikta nekilnojamojo turto plėtros įmonei Latvijoje. Dažniausiai įmonės naudojasi „Capitalia“ teikiamomis finansavimo paslaugomis greta jau turimų ilgalaikių paskolų iš komercinių bankų.
„Verslai skundžiasi, kad bankai ir kiti tradiciniai investuotojai yra pernelyg suvaržę jiems galimybes gauti lėšų. Akivaizdžiai matome to pasekmes – įmonės ieško kitų būdų pasiskolinti. Vidutinėms įmonėms dažnai reikia papildomo „paskatinimo“ prie turimų ilgalaikių bankų paskolų, kad galėtų vykdyti projektus, kurie duoda gerą ir greitą grąžą. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su komerciniais bankais ir unijomis, kad galėtume įvertinti įmonių kreditingumą ir išsiaiškinti, ar dar viena paskola įmonei netaps našta. Įmonės galimybė laiku grąžinti paskolą yra pagrindinis kriterijus, kurį vertina alternatyvūs verslo finansuotojai“, – sako Gintaras Matuzas Capitalia filialo vadovas.
Šiemet tarp „Capitalia“ klientų buvo tokios įmonės kaip plokščių stogų ekspertai „EPDM sistemos“ bei gatvės mados rūbų, batų bei aksesuarų parduotuvė „Sour kick“. Pastaroji bendrovė „Capitalia“ finansavimu pasinaudojo sezoniškumui suvaldyti. „EPDM sistemos“ gautą finansavimą naudojo įrangai įsigyti bei didelio užsakymo įgyvendinimui.
2018 metų pabaigoje „Capitalia“ pasirašė garantijų sutartį su Europos investicijų fondu (EIF), todėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos mažos įmonės paskolą gali gauti mažesnėmis palūkanomis ir be užstato. Maksimali paskolos suma – 25 tūkst. eurai. Šia galimybe jau pasinaudojo daugiau kaip 50 bendrovių, pasiskolindamos 643 tūkst. eurų. Per penkerius metus „Capitalia“ planuoja suteikti 10 mln. eurų lengvatinių paskolų.
Šie metai taip pat buvo sėkmingi ir „Capitalia“ rizikos kapitalo investicijoms. Bendrovė investavo į pensijų fondų valdytoją „Indexo“, taip pat teikė rizikos kapitalą vizualizacijos paslaugų startuoliui „Giraffe360“ ir tikimasi iki metų pabaigos užbaigti investicijas į švietimo technologijų įmonę kartu su „Practica“ rizikos kapitalo fondu. „Capitalia“ šiemet buvo priimta į Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija tikruoju nariu.
Apie „Capitalia“
„Capitalia“ yra pirmaujanti alternatyvaus finansavimo teikėja mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse. „Capitalia“ finansavo apyvartines lėšas ir nuosavo kapitalo investicijas daugiau nei 5000 bendrovių, į jų plėtrą investuodama daugiau nei 60 mln. EUR. Be paskolų, „Capitalia“ taip pat siūlo rizikos kapitalo investicijas ir, pavyzdžiui, investavo į tokias bendroves kaip „Indexo“ ir „Giraffe360“.
Kontaktai informacijai:
info@capitalia.com; +370 6700 7061
Paskelbė
Gintaras Matuzas
30.10.2019 laiku. 09:17
Nemokamas įrankis padės verslui rasti finansuotojus
Finansavimo bendrovė „Capitalia“ sukūrė nemokamą interaktyvų įrankį, kuris, gavus neigiamą atsakymą iš vieno finansuotojo, padės rasti kitą variantą. Ekspertų teigimu, Lietuvoje vis dar per mažai naudojami tokie šaltiniai kaip verslo angelai, rizikos ir privataus kapitalo fondai, obligacijų rinka bei alternatyvūs finansuotojai.
Pagrindinis sukurto įrankio tikslas – padėti verslininkams rasti realiausius finansavimo šaltinius, į kuriuos verta bandyti kreiptis atsidūrus konkrečioje situacijoje. Norint gauti atsakymą, sukurtoje platformoje reikės atsakyti nuo 3 iki 10 klausimų.
„Didžiausias įmonių finansavimo galimybių spektras yra tose situacijose, kai verslui reikalingi pinigai investicijoms į augimą ir apyvartinį kapitalą. Čia į pagalbą noriai ateina ir bankai, ir gana ilgas sąrašas nebankinių kredituotojų. Mažiausias pasirinkimas yra tuomet, kai tenka spręsti problemines situacijas, o ypač, kai be papildomo finansavimo įmonės tolimesnė veikla yra nebeįmanoma“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Prieš pateikdamas pasiūlymą, sukurtas interaktyvus įrankis įvertina tokius kriterijus kaip įmonės amžius, reikalinga finansavimo suma, finansavimo tikslas, prašomas grąžinimo terminas, įmonės metinė apyvarta ir ar ji dirba pelningai. Šiuo įrankiu pasinaudoti gali ir tie, kurie turi dar tik verslo idėją ir ieško jai tinkamo finansavimo šaltinio.
„Lietuvos banko 2019 m. kovo mėn. atlikta įmonių apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė įmonių prašymų finansuoti jų veiklą buvo atmestos be jokio paaiškinimo. Tai reiškia, kad kredito įstaigos, o dažniausiai bankai, nesistengia edukuoti įmonių ir teikti joms aiškius atsakymus, ko reikia, norint ateityje gauti teigiamą atsakymą. Todėl sukurtas įrankis atliks ir edukacinį vaidmenį – leis susipažinti su visais šaltiniais, kurie tikėtina galėtų tapti finansuotojais. Dažnu atveju tai yra tokie alternatyvūs finansavimo šaltiniai kaip rizikos ar privataus kapitalo fondai, kiti smulkiam ir vidutiniam verslui pasirengę padėti rinkos dalyviai“, – sako Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Skaistė Budbergytė – Zabielaitė.
Pasak G. Matuzo, finansavimo šaltinį pirmiausia reikia rinktis pagal tai, kam bus naudojamos pasiskolintos lėšos. Pavyzdžiui, jei lėšos reikalingos ilgalaikio turto įsigijimui, tuomet kredito linijos ar faktoringo lėšos nėra tinkamos. Šiai paskirčiai reikalingas ilgalaikis finansavimas ir pirmiausia reikėtų kreiptis į bankus, kredito unijas dėl ilgalaikės paskolos. Jei trūksta apyvartinių lėšų, sprendimų daugiau – čia tinka ir trumpalaikės paskolos iš alternatyvių finansuotojų, faktoringas, kredito linijos, prekybos finansavimas.
Renkantis geriausią finansavimo pasiūlymą, siūloma atkreipti dėmesį ne tik į metines palūkanų normas.
„Visos įstaigos turi skirtingus mokesčius ir reikalavimus. Reikėtų įsivertinti draudimo, įkeitimo, išankstinio grąžinimo, įvairių laiškų siuntimo, sutarties sudarymo ir visus kitus kaštus. Taip pat labai svarbu ir finansavimo greitis, ypač kai finansavimas reikalingas einamosioms sutartims įgyvendinti. Tokiu atveju pigesnio sprendimo laukimas galiausiai gali kainuoti brangiau dėl prarastų klientų ar jų pasitikėjimo, sutartinių nuostolių pradelsus pristatymo terminus ar dėl kitų priežasčių“, – pataria interaktyvų įrankį sukūrusios bendrovės „Capitalia“ atstovas.
LB apklausos duomenimis net 43 proc. Lietuvos įmonių nurodo, jog pagrindinis finansavimo šaltinis yra vidaus ištekliai, tuo tarpu ES vidaus ištekliai nesiekia 30 proc. Iš išorinių finansavimo šaltinių tiek Lietuvoje, tiek ir ES populiariausi yra bankai, nes daugelis verslininkų per mažai žino apie alternatyvius jų verslo finansavimo šaltinius.
Sukurtą nemokamą interaktyvų įrankį įmonės gali išbandyti šiuo adresu https://www.capitalia.com/lt/irankiai/kur-ieskoti-finansavimo/
Paskelbė
Capitalia
11.09.2019 laiku. 08:18
Dažnos įmonių balanso „ligos“ arba kas trukdo gauti finansavimą
Įmonės balanso ataskaita yra kaip žmogaus širdies kardiograma. Paprastai ji būna įdomi ne tik verslo savininkui, bet ir bankams ar alternatyviems finansuotojams, kai pasibeldi į jų duris prašyti papildomo finansavimo. Įvardinsiu 6 „ligas“, kurios dažniausiai kiša koją ir užtrenkia duris verslo plėtros finansavimui.
Skaitykite ir Delfi : https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/gintaras-matuzas-daznos-imoniu-balanso-ligos-arba-kas-trukdo-gauti-finansavima.d?id=81833859
Per dideli įsiskolinimai
Pirmoji ir pagrindinė priežastis, kas trukdo gauti finansavimą yra per dideli esami įsiskolinimai. Jie tiesiogiai susiję su didelėmis mėnesinėmis įmokomis, o tai reiškia, kad įmonė visuomet privalo palaikyti stabilias pajamas. Didelės paskolų įmokos gali sutrikdyti pinigų srautus, jei netikėtai ir ženkliai sumažėja pajamos. Remiantis Deutche Bank atliktu tyrimu, Europoje paskolos vidutiniškai sudaro 23 proc. mažų ir vidutinių įmonių balanso. Kiekviena įmonė turėtų siekti, kad kreditų suma neviršytų nuosavo kapitalo sumos. Žinoma, skirtingų sektorių vidurkiai gali labai skirtis. Pavyzdžiui, maži įsiskolinimai būdingi programavimo įmonėms, o gamybos įmonėms reikalingos didelės paskolos.
Neteisingai pasirinkti finansiniai instrumentai
Kalbant apie finansinius instrumentus, įmonėms reikėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad finansavimas atitiktų veiklos specifiką. Jei pajamos yra nereguliarios, taip pat jaučiamas ir stiprus sezoniškumas, rekomenduojama naudotis kredito linija. Jei vykdomi didelės apimties sandoriai su kitais juridiniais asmenimis, tuomet reikėtų rinktis faktoringą. Ilgalaikės investicijos, tokios kaip gamybinės įrangos įsigijimas, turėtų būti finansuojamos ilgalaikėmis paskolomis, lizingu arba rizikos kapitalo lėšomis. Alternatyvių finansuotojų suteiktos paskolos būtų tinkamos trumpos ir vidutinės trukmės projektams ir investicijoms. Jei įmonės pajamos dar nėra stabilios ar įmonė labai sparčiai auga, verta pagalvoti apie rizikos kapitalo ar verslo angelų finansavimą.
Kalbant apie finansinius instrumentus, įmonėms reikėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad finansavimas atitiktų veiklos specifiką. Jei pajamos yra nereguliarios, taip pat jaučiamas ir stiprus sezoniškumas, rekomenduojama naudotis kredito linija. Jei vykdomi didelės apimties sandoriai su kitais juridiniais asmenimis, tuomet reikėtų rinktis faktoringą. Ilgalaikės investicijos, tokios kaip gamybinės įrangos įsigijimas, turėtų būti finansuojamos ilgalaikėmis paskolomis, lizingu arba rizikos kapitalo lėšomis. Alternatyvių finansuotojų suteiktos paskolos būtų tinkamos trumpos ir vidutinės trukmės projektams ir investicijoms. Jei įmonės pajamos dar nėra stabilios ar įmonė labai sparčiai auga, verta pagalvoti apie rizikos kapitalo ar verslo angelų finansavimą.
Likvidumo problemos
Bendrovės pajamų ir sąnaudų disbalansas gali sukelti vadinamą likvidumo riziką, kai įmonė negali laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui ar klientams, nors dirba ir pelningai. Siekiant išvengti tokios situacijos, būtina užtikrinti, kad trumpalaikis turtas (atsargos, gautinos sumos, žaliavos ir kt.) būtų didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus (per metus mokėtinos sumos). Taip pat svarbu atidžiai elgtis ir su turima kredito linija artėjant sutarties termino pabaigai. Rekomenduojame daryti prielaidą, kad bankas nebūtinai pratęs sutartį ir tam reiktų būti pasiruošus.
Laiku neatsiskaitantys klientai
Dar vienas svarbus finansinis rodiklis – gautinų sumų ir skolų tiekėjams apyvartumas. Šie rodikliai parodo kaip greitai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais ir kaip greitai su įmone atsiskaito jos pirkėjai. Jei naudojate 30 dienų atsiskaitymo terminą, o apskaičiavę apyvartumo rodiklius gaunate didesnius skaičius – vienas ar keli pirkėjai vėluoja mokėti arba įmonė vėluoja sumokėti savo tiekėjams. Stebina tai, kad šiandien dar ne visos įmonės turi aiškią skolininkų kontrolės politiką. Tokiame dokumente reikėtų apibrėžti kokių veiksmų reikia imtis pavėluoto mokėjimo atveju ir kaip bei kokiems klientams suteikiami ilgesni atsiskaitymo terminai. Dažnai apsisprendimui pratęsti mokėjimo terminą turi įtakos rinkos reputacija, asmeniniai ryšiai ir istorinė mokėjimo disciplina. Šie veiksniai svarbūs, bet jie turėtų tik papildyti kruopščią klientų finansinės padėties analizę. Dar geriau ir paprasčiau yra apdrausti savo gautinas sumas ir taip užsitikrinti, kad šias finansines analizes atliktų draudimo bendrovės.
Pervertintos atsargos
Vadovas taip pat atidžiai turi sekti ir atsargų kiekį balanse. Atsargos sensta ir praranda vertę, o kaip greit tai vyksta priklauso nuo verslo šakos. Atsargų inventorizacija ir perkainojimas turi būti viena iš reguliarių vidaus kontrolės procedūrų, nes kitu atveju balanse rodoma netiksli atsargų vertė. Gera praktika būtų bent kartą per metus, ypač prieš finansinių metų pabaigą, atlikti pilną atsargų inventorizaciją. Finansuotojams didesnį pasitikėjimą kelia, kai inventorizaciją daro nepriklausomos įmonės, o ne vidaus darbuotojai.
Su įmonės veikla nesusijęs turtas
Dar vienas patarimas, kuris leis pagerinti jūsų finansinius duomenis – iš balanso pašalinkite turtą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su ekonominę veikla. Į bendrovės balansą turėtų būti įtrauktas tik tiesiogiai su verslu susijęs turtas.
Siekis išlaikyti sveiką įmonės balansą yra svarbus galvojant tiek apie papildomų lėšų pritraukimą, tiek planuojant ateityje parduoti verslą. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad rūpinantis savo įmonės finansine sveikata bei mažinant riziką, bus lengviau atlaikyti įvairias krizes ar nesėkmes, kurių pasitaiko versle.
Paskelbė
Capitalia
01.08.2019 laiku. 07:59
„Capitalia“ neaudituotos 2019 m. II ketvirčio finansinės ataskaitos
Pirmąjį 2019 m. pusmetį „Capitalia“ pasiekė 607 tūkst. eurų apyvartą ir 116 tūkst. eurų pelną. Rezultatai atspindi sėkmingai pakeistą strategiją praėjusių metų pabaigoje, dėl kurios bendrovė sutelkė dėmesį į didesnių paskolų teikimą ko-finansavimo principu.
Antrasis ketvirtis ir toliau buvo labai aktyvus ir iš viso „Capitalia“ suteikė 4,69 mln. EUR paskolų įmonėms (palyginti su 5,36 mln. EUR ankstesniame ketvirtyje). Tarp šiuo laikotarpiu finansuotų bendrovių buvo tokios įmonės kaip „MoonCom“ (didmeninė prekyba elektronika), „Peruza“ (pramoninės įrangos gamyba), „AgroCredit Latvia“ (ūkininkų finansavimas) ir „Švaros broliai“ (biurų ir automobilių švaros paslaugos). Taip pat susitarėme dėl sekančios rizikos kapitalo investicijos į ambicingą ir sparčiai augančią Latvijos įmonę, dirbančią švietimo srityje. Įgyvendindami garantijų programą su Europos investicijų fondu, mes jau suteikėme 32 paskolas mažosioms įmonėms, kurių bendra suma viršija 400 tūkst. EUR.
Trečiąjį metų ketvirtį planuojame toliau aktyviai auginti savo finansavimo portfelį, taip pat plėsti ir aktyvinti savo veiklą Estijos rinkoje.
Antrasis ketvirtis ir toliau buvo labai aktyvus ir iš viso „Capitalia“ suteikė 4,69 mln. EUR paskolų įmonėms (palyginti su 5,36 mln. EUR ankstesniame ketvirtyje). Tarp šiuo laikotarpiu finansuotų bendrovių buvo tokios įmonės kaip „MoonCom“ (didmeninė prekyba elektronika), „Peruza“ (pramoninės įrangos gamyba), „AgroCredit Latvia“ (ūkininkų finansavimas) ir „Švaros broliai“ (biurų ir automobilių švaros paslaugos). Taip pat susitarėme dėl sekančios rizikos kapitalo investicijos į ambicingą ir sparčiai augančią Latvijos įmonę, dirbančią švietimo srityje. Įgyvendindami garantijų programą su Europos investicijų fondu, mes jau suteikėme 32 paskolas mažosioms įmonėms, kurių bendra suma viršija 400 tūkst. EUR.
Trečiąjį metų ketvirtį planuojame toliau aktyviai auginti savo finansavimo portfelį, taip pat plėsti ir aktyvinti savo veiklą Estijos rinkoje.
Paskelbė
Capitalia
23.07.2019 laiku. 14:01
Žymos: rizikos kapitalas, Verslo Finansavimas
Įrankis, padedantis įmonėms nustatyti tinkamiausią finansavimo šaltinį
„Capitalia“ sukūrė interaktyvų įrankį įmonėms, kuris padeda nustatyti tinkamiausią finansavimą pagal įmonės augimo etapą ir tikslus. Šis įrankis apima visus bendrovėms prieinamus finansavimo šaltinius, pradedant valstybės pagalba bankams ir alternatyviems finansuotojams, įskaitant rizikos kapitalą ir vertybinių popierių biržas. Šis įrankis yra nemokamas visiems, o jį rasite šiame „Capitalia.com“ tinklalapyje.
Įrankis pagrįstas pagrindiniais klausimais, susijusiais su bendrovės veikla, norimu finansavimo dydžiu ir finansavimo panaudojimo tikslu. Vertinant atitinkamus parametrus, bendrovei rekomenduojama naudoti vieną iš šių finansavimo šaltinių - „Invega“, akceleravimo fondus, pradinį kapitalą, rizikos kapitalą, alternatyvius skolintojus, investicinius fondus, biržą, obligacijas ir banką. Kiekvienas finansavimo šaltinis taip pat turi trumpą aprašymą ir kontaktus. Didžiausias įmonių finansavimo galimybių spektras yra tose situacijose, kai verslui reikalingi pinigai investicijoms į augimą ir apyvartinį kapitalą.
Paskelbė
Capitalia
03.07.2019 laiku. 11:52
Ką reikia žinoti prieš investuojant į sutelktinio finansavimo platformą
Šiandien, kai bankų siūlomos indėlių palūkanos yra artimos nuliui, o gyventojų pajamos auga, iškyla klausimas – kaip išmintingai investuoti uždirbtus pinigus? Viena iš patrauklių alternatyvų yra investuoti į sutelktinio finansavimo platformas, nes pradėti labai paprasta, o investuoti galima ir mažomis sumomis, pradedant 10 eurų, ir didelėmis, pavyzdžiui – penkiaženklėmis.
Baltijos šalyse veikiančios platformos dažniausiai siūlo didesnę nei 10 proc. grąžą per metus, tačiau, jei nežinote pagrindinių investavimo principų, investavimas į jas gali būti toks pat rizikingas kaip ir pasivaikščiojimas minų lauke. Siūlau „kompasą“ ir „žemėlapį“, o tada jau spręskite patys, ar šios džiunglės jums įveikiamos, ar žengiant į jas geriau pasitikėti patyrusiu vedliu.
Dviejų tipų platformos. Pirmiausia reikėtų žinoti, jog rinkoje egzistuoja dviejų tipų platformos. Pirmoji (klasikinė versija) skelbia informaciją apie paskolų gavėjus investuotojams, o šie vertina ir renkasi, ar investuoti į konkretų projektą, ar ne. Projektas finansuojamas tik tuo atveju, jei surenkama visa reikalinga suma. Antrojo tipo platformos parduoda reikalavimo teises į jau išduotas paskolas. Paprastai šiose platformose pateikiama gerokai mažiau informacijos apie paskolos gavėją, tačiau dažnu atveju siūloma išpirkimo (angl. buy-back) garantija. Išpirkimo garantija reiškia, kad paskolos gavėjui vėluojant mokėti 60 dienų, paskolos davėjas išpirks paskolą iš investuotojų. Tokios platformos pavyzdys galėtų būti „Mintos“ platforma.
Finansinių duomenų vertinimas. Gebėjimas suprasti ir vertinti įmonių finansinius duomenis yra svarbiausias įgūdis, kurio jums reikės, kai nuspręsite investuoti į sutelktinio finansavimo platformas. Šis įgūdis svarbus investuojant tiek į įmonėms, tiek į žmonėms per platformas teikiamas paskolas. Finansuojant paskolas žmonėms su „išpirkimo“ (angl. buy back) garantija, turėtumėte atidžiai išanalizuoti įmonės, kuri šią garantiją teikia, finansinę būklę. Kodėl tai svarbu? Tokia garantija reiškia, kad investuotojas tampa tos įmonės neapsaugotu (trečios eilės) kreditoriumi. Taigi investuotojas turi suprasti, ar tokia garantija yra ko nors verta ir ypač, ar ji būtų ko nors verta įvykus ekonomikos nuosmukiui.
Didelės palūkanos? Įjunkite saugiklius. Investuodami prisiminkite paprastą taisyklę – aukštos palūkanos visuomet reiškia didelę riziką. Ši taisyklė veikia be išimčių, o dažniausiai rizikos lygis kyla sparčiau nei siūlomų palūkanų dydis. Jei uždirbote nemažai pelno, priimkite tai kaip kvietimą dar atsargiau pasirinkti investicijas, o ne kvietimą investuoti dar daugiau ir greičiau. Investicijos į sutelktinio finansavimo platformas turėtų sudaryti tik dalį, maždaug 10-25 proc. jūsų investicijų portfelio.
Ką reikia žinoti apie grąžos rodiklius? Atsargumas ir išmanymas jums bus itin reikalingi ir vertinant platformų pateikiamus grąžos rodiklius. Dažnai nurodoma grąža nėra tikslus pelno indikatorius, nes įprastai platformos nurodo rodiklį vadinamą XIRR (išplėstinė vidinė grąžos norma). Šio rodiklio trūkumas yra tas, kad jis neįvertina atidėjinių nuostoliams, kai paskolos grąžinimas vėluoja. Be to, reikėtų turėti omeny, jog skirtingai nuo indėlio banke, pinigai investuoti į platformą grįžta dažnai ir dalimis, todėl neišvengiamai bus situacijų, kai lėšos „stovės“ platformos sąskaitoje neuždirbdamos palūkanų. Platformų grąžos rodiklis taip pat neįvertina ir jūsų skiriamo laiko analizuojant, renkantis ir valdant savo investicijas. Renkantis platformą taip pat būtina išanalizuoti, ar jos valdytojas turi patikimą kreditavimo patirtį ir, ar teikia patikimą statistiką.
Išsirinkite vieną platformą. Geriau pasirinkite vieną platformą, kurią išsamiai ir kruopščiai išanalizavote, nei daug platformų, kurias įvertinate atmestinai. Investuojant jums neužteks vien finansinio raštingumo žinių, čia itin svarbu suprasti ir teisinius klausimus arba dėl jų pasikonsultuoti su teisininku. Renkantis platformą labai svarbu išsiaiškinti, kokiu principu platforma veikia, kokie įgaliojimai yra patikėti platformos valdytojui paskolų nemokumo atveju, kas nutinka platformos nemokumo atveju, pagal kurios šalies teisę platforma veikia ir ar ji yra reguliuojama toje šalyje. Turite suprasti, kokios teisinės priemonės jums bus prieinamos, jei kils problemų dėl finansuotos paskolos grąžinimo ar pačios platformos veiklos.
Supraskite platformos veiklos modelį ir motyvaciją. Daugeliu atveju platformos veikia kaip skelbimų portalas, palikdamos visą riziką ir atsakomybę už sprendimų priėmimą investuotojams. Tačiau yra platformų, įskaitant ir „Capitalia“, kurios investuoja savo pinigus kartu su investuotojais į kiekvieną projektą, taip užtikrindamos vienodus platformos ir investuotojų interesus. Taip pat reikėtų įvertinti platformos gyvybingumą. Nors sutartyse gali būti apibrėžti scenarijai, kurie vyktų platformai nustojus egzistuoti, geriau jų praktikoje neišbandyti ir pasirinkti platformas su tvirtais finansiniais duomenimis ir istoriniais rezultatais. Jei tokie duomenys yra paslėpti ar sunkiai pasiekiami, tai yra įspėjamasis ženklas. Reikia suprasti ir tai, ar platforma bus gyvybinga, kai ekonomikos nuosmukio metu naujų paskolų išdavimas sumažės (taip pat sumažės ir platformos gaunami komisiniai mokesčiai), o darbo su esamų paskolų priežiūra ir vykdymu padaugės.
Venkite refinansavimo projektų. Mano patirtis finansuojant verslą rodo, kad paskolinti yra labai paprasta, bet tam, kad atgautum pinigus kartais turi pasitelkti aukščiausius sugebėjimus. Projektai su paskolos grąžinimu termino pabaigoje (angl. bullet loan) grindžiami prielaida, kad ateityje privatus asmuo ar įmonė gaus visas suplanuotas lėšas vienu metu ir laiku, kurios leis grąžinti paskolą. Jei prielaida neįgyvendinama, siekiant išvengti išieškojimo, platformos dažnai siūlo investuotojams refinansuoti tuos pačius projektus. Teko matyt atvejų, kai toks projekto refinansavimas vyko net aštuonis kartus. Bet kas nutiks, jei devintą kartą refinansuoti nepavyks?
Jei po šių įspėjimų apie tykančius pavojus vis dar norisi pačiam žengti į investavimo „džiungles“, tuomet pirmyn! Įjunkite visus reikalingus saugiklius ir drąsiai ženkite. Jei vis tik supratote, kad jums šiek tiek trūksta finansinių ir teisinių žinių, pradžioje į šias „džiungles“ galite keliauti lydimi patyrusių vedlių.
Taip pat skaitykite ir Verslo žiniose - spauskite čia
Paskelbė
Capitalia
06.05.2019 laiku. 09:47
Capitalia sudarė 10 mln. EUR sutartį su Europos investicijų fondu
Capitalia ir Europos investicijų fondas (EIF) pasirašė 10 mln. EUR vertės sutartį dėl garantijų priemonės, skirtos remti mažas įmones Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Dėka šios garantijos mažos įmonės turės didesnes galimybes gauti finansavimą. Šią sutartį remia Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) įsteigtas pagal Investicijų planą Europai, ir Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI).
„Vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų yra padėti mažiems verslininkams įdarbinti savo talentą suteikiant geresnes galimybes gauti finansavimą. Taip mes kuriame sąžiningesnę ir labiau integruotą Europos Sąjungą”, sakė užimtumo, socialinių reikalų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo Europos Komisijos narė Marianne Thyssen
“Su EaSI programos pagalba Capitalia galės išplėsti savo mikroįmonių ir smulkaus verslo finansavimo veiklą ir išlaikyti unikalią alternatyvaus finansavimo teikėjo poziciją Baltijos šalyse. Tikimasi, kad šis veiklos išplėtimas turės didelį poveikį finansinei ir socialinei integracijai visose trijose Baltijos šalyse ir EIF džiaugiasi galėdamas paremti šį tikslą”, sakė Per-Erik Eriksson, EIF inkliuzinių finansų vadovas.
„Labai džiaugiamės, kad Capitalia yra pirmoji privati alternatyvaus finansavimo institucija Baltijos šalyse, turinti teisę į šią patikimą garantijų programą. Šio sandorio sudarymas su EIF reiškia, kad galėsime teikti paskolas įmonėms palankesnėmis palūkanomis ir be užstato. Pagal šią programą įmonės galės gauti finansavimą iki 25 000 EUR“, - aiškina Capitalia vadovas Juris Grišins.
Norint gauti EaSI garantiją, bendrovės apyvarta turi būti mažesnė nei 2 mln. EUR ir joje turi dirbti ne daugiau kaip 9 darbuotojai. Finansavimas įmonėms bus teikiamas nuo 3 mėnesių iki 5 metų laikotarpiui. Capitalia tinklalapyje www.capitalia.com įmonės gali kreiptis dėl paskolos ir sužinoti daugiau apie tinkamumo kriterijus. EaSI garantijai įgyvendinti Europos Komisija pasirinko Europos investicijų fondą.
Apie Capitalia
Capitalia yra pirmaujanti alternatyvi mažų ir vidutinių įmonių finansuotoja Baltijos šalyse. Nuo 2007 m. bendrovė finansavo daugiau nei 5000 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o bendra investicijų vertė viršija 50 mln. eurų. Be paskolų Capitalia taip pat teikia rizikos kapitalą, o taip pat lėšų pritraukimo bei kitas investicinės bankininkystės paslaugas.
Apie užimtumo ir socialinių inovacijų programą
Pagal Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) Europos Komisija remia mikrofinansų ir socialinio verslumo finansavimą, kurio bendra suma yra 193 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiui. Pagrindinis tikslas yra padidinti galimybes gauti mikrofinansavimą, tai yra paskolas iki 25 000 EUR, ypač, pažeidžiamiems asmenims ir labai mažoms įmonėms. Be to, pirmą kartą Europos Komisija taip pat remia socialines įmones investuodama iki 500 000 EUR. Mikrofinansų ir socialinio verslumo parama pirmiausia yra įgyvendinama per EaSI garantiją, kuri leidžia mikrokreditų teikėjams ir socialinio verslo investuotojams pasiekti verslininkus, kuriems kitaip finansavimo nebūtų galėję suteikti rizikos sumetimais. EaSI garantijai įgyvendinti Europos Komisija pasirinko EIF.
Apie Investicijų planą Europai
Investicijų planas Europai, dar vadinamas „Junckerio Planu“, yra vienas iš svarbiausių Europos Komisijos prioritetų. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas investicijoms į darbo vietų kūrimą ir augimą efektyviau naudojant naujus ir esamus finansinius išteklius, šalinant kliūtis investicijoms ir teikiant matomumą ir techninę pagalbą investiciniams projektams.
Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) yra pagrindinis „Junckerio Plano“ ramstis ir suteikia pirmųjų nuostolių garantijas, leidžiančias EIB investuoti į daugiau projektų, kuriems dažnai kyla didesnė rizika. ESIF jau davė apčiuopiamų rezultatų. Tikimasi, kad projektai ir sutartys, patvirtinti finansuoti pagal ESIF, mobilizuos beveik 380 milijardų eurų investicijų ir rems 842 000 MVĮ 28 valstybėse narėse. Daugiau informacijos apie Europos investicijų plano rezultatus rasite čia.
Paskelbė
Capitalia
22.02.2019 laiku. 17:41
2018 metais Capitalia suteikė 15 milijonų eurų finansavimą įmonėms Baltijos šalyse
Pernai alternatyvaus finansavimo bendrovė Capitalia finansavo 878 įmones Baltijos šalyse, o finansavimo suma siekė daugiau nei 15 milijonų eurų. Pusė visos sumos suteikta Lietuvoje įsikūrusioms mažoms ir vidutinėms įmonėms, 40% Latvijoje ir 10% Estijoje. Lyginant su 2017 m., įmonėms suteiktų paskolų ir investicijų apimtys išaugo beveik tris kartus, o tai patvirtina didėjantį įmonių pasirengimą pritraukti lėšas už tradicinių bankų ribų.
„Praėjusiais metais įgyvendinome nemažai darbų, skirtų skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros finansavimą Baltijos šalyse. Taip pat dar labiau automatizavome ir supaprastinome paraiškų vertinimo procesą, o mūsų klientams tai reiškia dar patogesnį lėšų pritraukimą. Teikėme ne tik verslo paskolas, bet ir aktyviai ieškojome įmonių, kurioms reikalingos investicijos į kapitalą. Investavome į Latvijoje sukurtą „Giraffe360“, o taip pat „Indexo“, „Visidarbi“ ir „Loanstream“. Šiemet, mūsų tikslas yra didinti verslo finansavimo portfelį ne mažiau nei 50%", sako Gintaras Matuzas, Capitalia filialo Lietuvoje vadovas.
Praėjusiais metais didžiausia „Capitalia“ suteikta paskola siekė 720 tūkst. eurų, ir buvo suteikta nekilnojamojo turto vystytojui Lietuvoje, o mažiausia - 1000 eurų įmonei Latvijoje. Dažniausiai įmonės naudojasi „Capitalia“ teikiamomis finansavimo paslaugomis kaip papildomu šaltiniu prie jau turimos banko paskolos, o taip pat ir situacijose, kai banko paskolos nėra tinkamos ar prieinamos.
Paskolas įmonės naudojo apyvartiniam kapitalui ar investicijoms finansuoti. Taip pat aktyviai naudojamasi ir sąskaitų finansavimo paslauga, kuri leidžia mažosioms įmonėms nedelsiant gauti pinigus už išrašytas sąskaitas faktūras, kurių priešingu atveju turėtų laukti 30–90 dienų (daugiau nei 100 bendrovių aktyviai naudojasi šia paslauga). „Capitalia“ finansavimas taip pat buvo naudojamas nenumatytoms išlaidoms padengti, įmonių išpirkimui, tarpiniam finansavimui ir paskolų restruktūrizavimui.
„Skirtingai nei bankų finansavimu, mūsų paskolomis bendrovės paprastai naudojasi trumpu ar vidutinio ilgio laikotarpiu. Pavyzdžiui, inžinerijos įmonė „Remtech service“ pritraukė mūsų finansavimą 4 mėnesiams, kad įgyvendintų didesnį nei įprastai užsakymą, o paskola būtų grąžinta po įrangos pristatymo užsakovui. Tuo tarpu sporto inventoriaus tiekėjas VS Sport gavo 12 mėnesių finansavimą prekių įsigijimui, kurių poreikis išaugo dėl sporto klubo atidarymo Šiauliuose. Taip pat reikėtų paminėti, kad vis labiau populiarėja naudoti mūsų finansavimą įmonių įsigijimams ar išpirkimams. pavyzdžiui, kai vienas savininkas išperka kitų savininkų akcijas“, - sako Gintaras Matuzas.
„Praėjusiais metais įgyvendinome nemažai darbų, skirtų skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros finansavimą Baltijos šalyse. Taip pat dar labiau automatizavome ir supaprastinome paraiškų vertinimo procesą, o mūsų klientams tai reiškia dar patogesnį lėšų pritraukimą. Teikėme ne tik verslo paskolas, bet ir aktyviai ieškojome įmonių, kurioms reikalingos investicijos į kapitalą. Investavome į Latvijoje sukurtą „Giraffe360“, o taip pat „Indexo“, „Visidarbi“ ir „Loanstream“. Šiemet, mūsų tikslas yra didinti verslo finansavimo portfelį ne mažiau nei 50%", sako Gintaras Matuzas, Capitalia filialo Lietuvoje vadovas.
Praėjusiais metais didžiausia „Capitalia“ suteikta paskola siekė 720 tūkst. eurų, ir buvo suteikta nekilnojamojo turto vystytojui Lietuvoje, o mažiausia - 1000 eurų įmonei Latvijoje. Dažniausiai įmonės naudojasi „Capitalia“ teikiamomis finansavimo paslaugomis kaip papildomu šaltiniu prie jau turimos banko paskolos, o taip pat ir situacijose, kai banko paskolos nėra tinkamos ar prieinamos.
Paskolas įmonės naudojo apyvartiniam kapitalui ar investicijoms finansuoti. Taip pat aktyviai naudojamasi ir sąskaitų finansavimo paslauga, kuri leidžia mažosioms įmonėms nedelsiant gauti pinigus už išrašytas sąskaitas faktūras, kurių priešingu atveju turėtų laukti 30–90 dienų (daugiau nei 100 bendrovių aktyviai naudojasi šia paslauga). „Capitalia“ finansavimas taip pat buvo naudojamas nenumatytoms išlaidoms padengti, įmonių išpirkimui, tarpiniam finansavimui ir paskolų restruktūrizavimui.
„Skirtingai nei bankų finansavimu, mūsų paskolomis bendrovės paprastai naudojasi trumpu ar vidutinio ilgio laikotarpiu. Pavyzdžiui, inžinerijos įmonė „Remtech service“ pritraukė mūsų finansavimą 4 mėnesiams, kad įgyvendintų didesnį nei įprastai užsakymą, o paskola būtų grąžinta po įrangos pristatymo užsakovui. Tuo tarpu sporto inventoriaus tiekėjas VS Sport gavo 12 mėnesių finansavimą prekių įsigijimui, kurių poreikis išaugo dėl sporto klubo atidarymo Šiauliuose. Taip pat reikėtų paminėti, kad vis labiau populiarėja naudoti mūsų finansavimą įmonių įsigijimams ar išpirkimams. pavyzdžiui, kai vienas savininkas išperka kitų savininkų akcijas“, - sako Gintaras Matuzas.
Paskelbė
Capitalia
06.02.2019 laiku. 17:21
„Capitalia“ investavo į „Giraffe360“
„Capitalia“ yra tarp rizikos kapitalo investuotojų, kurie finansavo „Giraffe360“, naują įmonę patalpų vizualizavimo srityje. Bendrovė sukūrė unikalią technologiją, kuri leidžia vartotojams lengvai sukurti erdvinį vaizdą. Įmonės klientai yra pirmaujančios nekilnojamojo turto bendrovės Europoje, įskaitant „City24“, Baltijos šalių nekilnojamojo turto reklamos portalų lyderį.
Į bendrovę iš viso investuota daugiau nei 1 mln. EUR naujų klientų pritraukimui Europos rinkoje ir produktų kūrimo skatinimui. Kartu su „Capitalia“ į bendrovę kartu investavo keli privatūs investuotojai iš Latvijos, kurie dirbo su „Capitalia“ ir daugelio kitų Baltijos šalių mažųjų ir vidutinių įmonių finansavime. Daugiau apie sandorį skaitykite latvių kalba „Dienas Bizness“ portale.
Paskelbė
Capitalia
23.01.2019 laiku. 10:00
Capitalia tapo Europos bendrove; registracijos šalimi pasirinkta Latvija
Capitalia, pirmaujanti alternatyvaus finansavimo teikėja Baltijos šalių bendrovėms, susijungė su savo dukterinėmis įmonėmis Estijoje ir Lietuvoje, transformuodama savo teisinę formą ir tapdama Europos bendrove (Societas Europaea). Capitalia yra pirmoji alternatyvaus finansavimo teikėja Latvijoje pasirinkusi tokią teisinę formą.
“Įmonės teisinės formos pasikeitimas yra sekantis žingsnis augimo link ir tiksliau atspindi jau egzistuojantį įmonės tarptautinės veiklos pobūdį, nes Capitalia komanda veikia visose trijose Baltijos šalių sostinėse. Europos bendrovė veikia pagal Europos bendrovių įstatymą, kuris teigia, kad bendrovė nėra „susieta“ su konkrečios šalies siena, bet gali laisvai pasirinkti savo bazinę šalį Europoje“ , - sako Capitalia vadovas Juris Grišins.
Lietuvoje Capitalia toliau tęs veiklą per įsteigtą filialą.
Apie Capitalia
Capitalia yra pirmaujanti mažų ir vidutinių įmonių finansuotoja Baltijos šalyse. Nuo 2007 metų mes finansavome daugiau kaip 1000 įmonių, o bendra investicijų suma viršija 50 milijonų eurų.
“Įmonės teisinės formos pasikeitimas yra sekantis žingsnis augimo link ir tiksliau atspindi jau egzistuojantį įmonės tarptautinės veiklos pobūdį, nes Capitalia komanda veikia visose trijose Baltijos šalių sostinėse. Europos bendrovė veikia pagal Europos bendrovių įstatymą, kuris teigia, kad bendrovė nėra „susieta“ su konkrečios šalies siena, bet gali laisvai pasirinkti savo bazinę šalį Europoje“ , - sako Capitalia vadovas Juris Grišins.
Lietuvoje Capitalia toliau tęs veiklą per įsteigtą filialą.
Apie Capitalia
Capitalia yra pirmaujanti mažų ir vidutinių įmonių finansuotoja Baltijos šalyse. Nuo 2007 metų mes finansavome daugiau kaip 1000 įmonių, o bendra investicijų suma viršija 50 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
14.01.2019 laiku. 17:51
Kas yra sąskaitų finansavimas?
Trumpai apie sąskaitų finansavimą
Sąskaitų finansavimas tai bendras terminas, taikomas įvairiam pardavimo sąskaitomis paremtam finansavimui, pavyzdžiui, sąskaitų faktūrų diskontavimas, gautinų sumų finansavimas, sąskaitų faktūrų faktoringas ir tiesiog nebankinis faktoringas, kurių pagrindinis tikslas yra verslo finansavimas, o jo grąžinimas užtikrinamas faktūromis.
Toks finansavimo būdas atlaisvina įmonės apyvartines lėšas finansuojant sąskaitas faktūras ir leidžia įmonėms paspartinti pinigų srautus, kurie yra laikinai nepasiekiami. Tai atliekama parduodant savo sąskaitas trečiajai šaliai, kuri iš anksto sumokės dalį ar visą sąskaitos faktūros sumą pardavėjui. Tuo tarpu kliento mokėjimą gauna tiesiogiai sąskaitų finansavimo paslaugos teikėjas.
Kaip sąskaitų finansavimas veikia
Sąskaitų finansavimo privalumai
Pagrindinis sąskaitų finansavimo privalumas, jog dauguma sąskaitų yra apmokamos per 24 valandas nuo sąskaitos pateikimo, užuot laukus daugiau nei 30 dienų. Tokiu būdų yra pagerinami įmonės pinigų srautai.
Kitas svarbus pranašumas yra tai, jog sąskaitų finansavimas suteikia verslui galimybę finansuoti augimą neprisiimant papildomų įsipareigojimų ar skolų, kitaip nei turint verslo paskolą. Peržiūrėkite čia, kur rasite daugiau informacijos apie sąskaitų finansavimą ir šio produkto naudą.
Kaip pasirinkti tinkamą finansavimą
Renkantis Jūsų verslui patraukliausią finansavimo tipą svarbu atsižvelgti į įvairius verslo finansavimo tipus. Pavyzdžiui, bankas gali reikalauti finansuoti visas pirkėjui išrašytas sąskaitas, tačiau jūs norite finansuoti tik kelias sąskaitas ar tik kelių klientų sąskaitas. Arba priešingai, norėsite finansuoti visas sąskaitas ir atlaisvinti daugiau apyvartinių lėšų, todėl renkantis aktualios sąlygos – kuriuos pirkėjus finansuos kreditorius, ar leis lanksčiai rinktis, kurias sąskaitas finansuoti ir ar reikalaus pirkti draudimo paslaugą.
Kitas svarbus punktas, tai kredito kontrolė. Kai kurie sąskaitų finansavimo teikėjai reikalauja patys vykdyti apmokėjimo kontrolę, kuri gali pakenkti jūsų santykiams su klientais.
Kaip minėta, šie dalykai yra būdingi sąskaitų finansavimui, todėl įsitikinkite, kad žinote, kokio finansavimo Jums reikia ir ką kiekvienas iš jų siūlo.
Capitalia Sąskaitų finansavimas
Capitalia sąskaitų finansavimo sprendimai leidžia Jums atlaisvinti apyvartines lėšas finansuojant jūsų pirkėjams išrašytas kelias arba visas sąskaitas, Jums išmokant iki 100% sąskaitos sumos.
Tai paprastai ir lengvai prieinamas pinigų šaltinis, kuris leidžia pagerinti įmonės pinigų srautus. Pasirinkus sąskaitų finansavimą, Jūs gaunate:
Sąskaitų finansavimas tai bendras terminas, taikomas įvairiam pardavimo sąskaitomis paremtam finansavimui, pavyzdžiui, sąskaitų faktūrų diskontavimas, gautinų sumų finansavimas, sąskaitų faktūrų faktoringas ir tiesiog nebankinis faktoringas, kurių pagrindinis tikslas yra verslo finansavimas, o jo grąžinimas užtikrinamas faktūromis.
Toks finansavimo būdas atlaisvina įmonės apyvartines lėšas finansuojant sąskaitas faktūras ir leidžia įmonėms paspartinti pinigų srautus, kurie yra laikinai nepasiekiami. Tai atliekama parduodant savo sąskaitas trečiajai šaliai, kuri iš anksto sumokės dalį ar visą sąskaitos faktūros sumą pardavėjui. Tuo tarpu kliento mokėjimą gauna tiesiogiai sąskaitų finansavimo paslaugos teikėjas.
Kaip sąskaitų finansavimas veikia
- Jūs pateikiate prekes/paslaugas savo klientui ir išrašote sąskaitą faktūrą.
- Jūs siunčiate pasirašytą sąskaitą faktūrą sąskaitų finansavimo teikėjui.
- Iki 100% Sąskaitos faktūros sumos išmokama Jums, paprastai per 24 valandas (skirtingos faktoringo bendrovės išmoką skirtingą sąskaitos faktūros dalį, priklausomai nuo rizikos kriterijų).
- Atsižvelgiant į sąskaitų finansavimo tipą, Jūs arba sąskaitos finansavimo teikėjas kontroliuos finansuotos sąskaitos apmokėjimą laiku.
- Kai pirkėjas apmoka sąskaitą, likusi sąskaitos faktūros dalis kurios anksčiau negavote, jums grąžinama iš jos išskaičiavus finansavimo paslaugos mokesčius.
Sąskaitų finansavimo privalumai
Pagrindinis sąskaitų finansavimo privalumas, jog dauguma sąskaitų yra apmokamos per 24 valandas nuo sąskaitos pateikimo, užuot laukus daugiau nei 30 dienų. Tokiu būdų yra pagerinami įmonės pinigų srautai.
Kitas svarbus pranašumas yra tai, jog sąskaitų finansavimas suteikia verslui galimybę finansuoti augimą neprisiimant papildomų įsipareigojimų ar skolų, kitaip nei turint verslo paskolą. Peržiūrėkite čia, kur rasite daugiau informacijos apie sąskaitų finansavimą ir šio produkto naudą.
Kaip pasirinkti tinkamą finansavimą
Renkantis Jūsų verslui patraukliausią finansavimo tipą svarbu atsižvelgti į įvairius verslo finansavimo tipus. Pavyzdžiui, bankas gali reikalauti finansuoti visas pirkėjui išrašytas sąskaitas, tačiau jūs norite finansuoti tik kelias sąskaitas ar tik kelių klientų sąskaitas. Arba priešingai, norėsite finansuoti visas sąskaitas ir atlaisvinti daugiau apyvartinių lėšų, todėl renkantis aktualios sąlygos – kuriuos pirkėjus finansuos kreditorius, ar leis lanksčiai rinktis, kurias sąskaitas finansuoti ir ar reikalaus pirkti draudimo paslaugą.
Kitas svarbus punktas, tai kredito kontrolė. Kai kurie sąskaitų finansavimo teikėjai reikalauja patys vykdyti apmokėjimo kontrolę, kuri gali pakenkti jūsų santykiams su klientais.
Kaip minėta, šie dalykai yra būdingi sąskaitų finansavimui, todėl įsitikinkite, kad žinote, kokio finansavimo Jums reikia ir ką kiekvienas iš jų siūlo.
Capitalia Sąskaitų finansavimas
Capitalia sąskaitų finansavimo sprendimai leidžia Jums atlaisvinti apyvartines lėšas finansuojant jūsų pirkėjams išrašytas kelias arba visas sąskaitas, Jums išmokant iki 100% sąskaitos sumos.
Tai paprastai ir lengvai prieinamas pinigų šaltinis, kuris leidžia pagerinti įmonės pinigų srautus. Pasirinkus sąskaitų finansavimą, Jūs gaunate:
- Greitą finansavimą - greitai nustatomas ir priimamas sprendimas dėl finansavimo
- Pagalba realiu laiku - asmeninis ir visuomet pasiekiamas vadybininkas
- Skaidrios išlaidos - jokių paslėptų mokesčių.
Paskelbė
Capitalia
29.10.2018 laiku. 13:00
Didžiausias pramogų parkas Baltijos šalyse pritraukė 153,000 EUR finansavimą tolimesnei plėtrai
Dar viena Baltijos šalių įmonė pasinaudojo galimybe padidinti kapitalą naudojantis sutelktinio finansavimo platforma www.capitalia.com. Investuotojai parodė didelį susidomėjimą ir 153,000 EUR finansavimą 3 mėnesių terminui finansavo per kelias minutes nuo paskelbimo. Investuotojams buvo pasiūlytos 10.8% palūkanos su palūkanų mokėjimu kas mėnesį ir paskolos grąžinimu termino pabaigoje.
Įmonė atidarė vieną didžiausių pramogų parkų regione, kurio pagrindiniai lankytojai yra šeimos su vaikais. Parkas siūlo įvairias pramogas, kurios panašios į pramogas, siūlomas kituose Europos šalių atrakcionų parkuose, tačiau turi savo unikalią tematiką. Praeitas vasaros sezonas parkui buvo labai sėkmingas dėl didelio lankomumo ir išaugusio pelno, todėl įmonė siekia toliau vystyti parką ir 2018 m. liepos mėnesio pradžioje atidaryti vandens pramogų zoną.
Apie finansavimo platformą
Sutelktinio finansavimo platforma leidžia mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti paprastą verslo finansavimą nuo 50,000 EUR iki 1,000,000 EUR investicijoms į plėtrą, apyvartinį kapitalą ir išpirkimo (buyout) sandoriams.
Apie AS Capitalia
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
15.06.2018 laiku. 13:50
Klausk eksperto: Kas yra paskolos vertinimas?
Kreipiantis į bankus ar kitas tradicines kredito įstaigas, paskolos paraiškos teikimas kartais gali atrodyti kaip žinutės butelyje siuntimas. Niekada nežinai, kada paraišką pamatys ir kaip į ją atsakys. Viskas, ką galite padaryti, tai laukti atsakymo, kuris gali užtrukti savaites ar net mėnesius.
Mūsų įmonėje Capitalia, mes nepaliekame vietos paslaptims ar nežiniai. Informuojame jus apie procesą ir duodame atsakymą per mažiau nei 24 valandas. Kiekvienas verslininkas, kuris kreipiasi dėl finansavimo, kalba tiesiogiai su žmogumi, atsakingu už jo įmonės vertinimą. Tai asmeninis investicijų vadybininkas, arba, tradicinio banko terminu dar geriau žinomas kaip paskolų vadybininkas.
Smalsu, kaip jūsų investicijų vadybininkas tiksliai įvertina jūsų paskolos paraišką per tokį trumpą laiką? Surinkome trumpus atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie mūsų paskolos vertinimo procesą:
Kas yra paskolos vertinimas?
Paprastai tariant, verslo paskolos vertinimas- tai procesas, kurio metu mes vertiname verslo kreditingumą, norėdami nustatyti ar galime verslui suteikti finansavimą. Mes stengiamės užtikrinti, jog mėnesiniai mokėjimai įmonėms nebūtų per dideli ir paskolą galėtų grąžinti per priimtiną laiko tarpą. Taip pat, turime tinkamai įkainoti riziką, kad mūsų platformos investuotojai tęstų investicijas į vietinį verslą.
Kokius finansinius dokumentus vertina investicijų vadybininkai?
Paprastai prašome tokių dokumentų, kaip balansas, pelno/nuostolių ataskaita ir banko išrašai. Atliekant įmonės vertinimą, taip pat atsižvelgiame ir į mokesčių mokėjimo discipliną. Iš pateiktų dokumentų sprendžiame apie verslo galimybes grąžinti paskolą bei analizuojame verslo savininko ir laiduotojo praeities sprendimus, kurie gali daryti įtaką verslo sėkmei ateityje.
Kodėl Capitalia investicijų vadybininkai skambina klientams tiesiogiai?
Gali atrodyti, jog tai nėra aukštoji technologija, tačiau paprastas telefono skambutis iki šiol yra vienas geriausių būdų suprasti įmonę ir jos veiklos specifiką. Finansuojame verslus, veikiančius dešimtyse industrijų – nuo statybų iki restoranų, dviračių parduotuvių ir veterinarijos klinikų – ir vertiname galimybę tiesiogiai bendrauti su verslų vadovais. Skambučio metu jūsų investicijų vadybininkas gali užduoti klausimus apie verslo atsiradimo priežastis, galimybes ir iššūkius, su kuriais jūs susiduriate, ir kaip paskola padės jūsų verslo augimui.
Capitalia visą dėmesį skiria mažoms ir vidutinėms įmonėms, todėl džiaugiamės matydami, kaip mūsų klientai bėgant laikui auga. Mums svarbu kuo daugiau sužinoti apie jūsų įmonę tam, kad galėtume atlikti teisingą vertinimą.
Paskelbė
Capitalia
13.06.2018 laiku. 09:38
Vertikalių vėjo tunelių gamintojas su Capitalia pagalba pritraukė 255 tūkst. EUR
Dar viena Baltijos šalių įmonė pasinaudojo galimybe padidinti kapitalą naudojantis sutelktinio finansavimo platforma www.capitalia.com. Investuotojai parodė didelį susidomėjimą ir 255,000 EUR paskolą 12 mėnesių terminui finansavo per kelias valandas nuo paskelbimo. Investuotojams buvo pasiūlytos 12% palūkanos su palūkanų mokėjimu kas mėnesį ir paskolos grąžinimu termino pabaigoje.
Įmonė yra pasaulinė lyderė pagal užsakymą gaminamų vertikalių vėjo tunelių gamybos ir skrydžių pasirodymų priežiūros srityje. Įmonė projektuoja, gamina, montuoja ir prižiūri įvairių paskirčių vėjo tunelius visame pasaulyje. Įmonės gaminami vėjo tuneliai naudojami pramogų, prekės ženklų ar filmų reklamos bei karinių mokymų srityse. Kadangi įmonė savo klientams po sėkmingo produkto panaudojimo siūlo išpirkimo galimybę, įmonė ieškojo 255,000 EUR finansavimo įrangos išpirkimui iš kliento. Paskolos grąžinimas užtikrinimas įkeičiama vėjo tunelio įranga bei įmonės savininko laidavimu. Įmonės savininkas turi didesnę nei 10 metų patirtį, o įmonė pripažinta pasaulinė lydere savo srityje.
Apie finansavimo platformą
Sutelktinio finansavimo platforma leidžia mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti paprastą verslo finansavimą nuo 50,000 EUR iki 1,000,000 EUR investicijoms į plėtrą, apyvartinį kapitalą ir išpirkimo (buyout) sandoriams.
Apie AS Capitalia
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
04.06.2018 laiku. 17:44
Baltijos šalių įmonės jau pritraukė daugiau nei 1 milijoną eurų per sutelktinio finansavimo platformą
Capitalia, pirmaujanti alternatyvaus finansavimo teikėja Baltijos šalyse, per sutelktinio finansavimo platformą pritraukė daugiau nei milijono eurų finansavimą per mažesnį nei pusės metų laikotarpį. Iš viso finansavimą gavo 12 įmonių iš daugiau nei 100 investuotojų.
Per sutelktinio finansavimo platformą www.capitalia.com finansavimą plėtrai gavo šešios įmonės Latvijoje, trys Lietuvoje ir dar trys Estijoje, tarp jų medienos ruošos, IT, mažmeninės prekybos įmonės bei įvairių paslaugų tiekėjai.
„Tai naujo koncepto platforma, nes Capitalia veikia ne tik kaip tarpininkė, tačiau ir investuoja savo kapitalą bei atlieka investicijų priežiūrą. Tai suteikia investuotojams galimybę užsidirbti pasyvių pajamų, žinant, kad motyvuota ir profesionali įmonė rūpinasi investicijų priežiūra.“ komentavo Gintaras Matuzas.
Su minimalia 1,000 EUR investicija, Capitalia sutelktinio finansavimo platforma yra skirta profesionaliems privatiems investuotojams, kurie gilinasi į projektus bei kruopščiai įvertina rizikos bei pelno galimybes. Šiuo metu vidutinė investuotojo investuojama suma yra 15,000 EUR. Iš viso įmones finansavo daugiau nei 100 investuotojų iš visų Baltijos šalių. Šiuo metu 64% investuotojų yra iš Latvijos, 26% - iš Lietuvos ir 10% iš Estijos.
Gintaras Matuzas papildo: „Lėšų pritraukimas įmonei, naudojantis sutelktinio finansavimo platforma, yra panašus į akcijų platinimą vertybinių popierių biržoje ar rizikos kapitalo pritraukimą. Tokiu būdu įmonė patvirtina, kad jos verslo potencialas gali įtikinti daugelį privačių investuotojų ir, įgydama šių investuotojų pasitikėjimą, sustiprina savo prekės ženklą. Savo ruožtu, privatiems investuotojams investicijos yra ne tik finansinė nauda, bet ir asmeninis indėlis į vietinės ekonomikos plėtrą.“
Apie AB Capitalia Finance
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Per sutelktinio finansavimo platformą www.capitalia.com finansavimą plėtrai gavo šešios įmonės Latvijoje, trys Lietuvoje ir dar trys Estijoje, tarp jų medienos ruošos, IT, mažmeninės prekybos įmonės bei įvairių paslaugų tiekėjai.
„Tai naujo koncepto platforma, nes Capitalia veikia ne tik kaip tarpininkė, tačiau ir investuoja savo kapitalą bei atlieka investicijų priežiūrą. Tai suteikia investuotojams galimybę užsidirbti pasyvių pajamų, žinant, kad motyvuota ir profesionali įmonė rūpinasi investicijų priežiūra.“ komentavo Gintaras Matuzas.
Su minimalia 1,000 EUR investicija, Capitalia sutelktinio finansavimo platforma yra skirta profesionaliems privatiems investuotojams, kurie gilinasi į projektus bei kruopščiai įvertina rizikos bei pelno galimybes. Šiuo metu vidutinė investuotojo investuojama suma yra 15,000 EUR. Iš viso įmones finansavo daugiau nei 100 investuotojų iš visų Baltijos šalių. Šiuo metu 64% investuotojų yra iš Latvijos, 26% - iš Lietuvos ir 10% iš Estijos.
Gintaras Matuzas papildo: „Lėšų pritraukimas įmonei, naudojantis sutelktinio finansavimo platforma, yra panašus į akcijų platinimą vertybinių popierių biržoje ar rizikos kapitalo pritraukimą. Tokiu būdu įmonė patvirtina, kad jos verslo potencialas gali įtikinti daugelį privačių investuotojų ir, įgydama šių investuotojų pasitikėjimą, sustiprina savo prekės ženklą. Savo ruožtu, privatiems investuotojams investicijos yra ne tik finansinė nauda, bet ir asmeninis indėlis į vietinės ekonomikos plėtrą.“
Apie AB Capitalia Finance
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
15.05.2018 laiku. 14:49
Giliojo mokymosi technologijos ekspertai Latvijoje sėkmingai pritraukė 176,500 EUR finansavimą per www.capitalia.com platformą
Dar vieną Baltijos šalių įmonė pasinaudojo galimybe padidinti kapitalą naudojantis sutelktinio finansavimo platforma www.capitalia.com. Investuotojai parodė didelį susidomėjimą ir 176,500 EUR paskolą 24 mėnesių terminui finansavo per kelias minutes po paskelbimo. Investuotojams buvo pasiūlytos 15% palūkanos su grąžinimu kas ketvirtį.
Įmonę 2010 metais įkūrė IT specialistų komanda, kuri suvienijo programinės įrangos sistemų, skirtų transporto pramonei bei technologijoms, žinias. Nuo pat įkūrimo Kleintech Services SIA teikė transporto saugumo sprendimus, programinės įrangos kūrimo, palaikymo bei priežiūros paslaugas daugeliui didžiausių Latvijos privataus kapitalo bei valstybinių įmonių. Įmonė ieškojo 176,500 EUR apyvartinių lėšų 24 mėnesių terminui ilgalaikio projekto su Latvijos Geležinkeliais bei kitų projektų realizavimo užtikrinimui. Investuotojams buvo pasiūlytos 15% metinės palūkanos su grąžinimu kas ketvirtį. Įmonės vadovai turi daugiau nei 10 metų patirtį IT srityje, o įmonė turi pasirašytų sutarčių už daugiau nei 2 milijonus eurų.
Apie finansavimo platformą
Sutelktinio finansavimo platforma leidžia mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti paprastą verslo finansavimą nuo 50,000 EUR iki 1,000,000 EUR investicijoms į plėtrą, apyvartinį kapitalą ir išpirkimo (buyout) sandoriams.
Apie AS Capitalia
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
04.05.2018 laiku. 09:40
Konditerijos gaminių prekybos įmonė Baltijos šalyse sėkmingai pritraukė 51,575 EUR finansavimą per www.capitalia.com platformą
Dar viena Baltijos šalių įmonė pasinaudojo galimybe padidinti kapitalą naudojantis sutelktinio finansavimo platforma www.capitalia.com. Investuotojai parodė didelį susidomėjimą ir 51,575 EUR paskolą 12 mėnesių terminui finansavo per kelias valandas po paskelbimo. Investuotojams buvo pasiūlytos 15% palūkanos su grąžinimu kas mėnesį.
Įmonė, kuri įkurta 1997 metais, užsiima tortų, pyragų bei kitų desertų didmenine prekyba Baltijos šalyse. Įmonė yra oficiali vokiečių prekinio ženklo Kuchenmeister GmbH atstovė. Įmonė turi ilgalaikius partnerius Baltijos šalyse, tarp kurių didžiausi mažmeninės prekybos tinklai. Valdybos narys turi ilgesnę nei 20 metų patirtį didmeninės prekybos srityje. Finansavimas buvo pritrauktas susijusios įmonės vystymui. Investuotojoms buvo pasiūlytos 15% metinės (1.25% mėnesinės) palūkanos su grąžinimu kas mėnesį.
Apie finansavimo platformą
Sutelktinio finansavimo platforma leidžia mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti paprastą finansavimą nuo 50,000 EUR iki 1,000,000 EUR investicijoms į plėtrą, apyvartinį kapitalą ir išpirkimo (buyout) sandoriams.
Apie AS Capitalia
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
23.04.2018 laiku. 16:06
Investuotojų motyvas – ne tik finansinė grąža
Miškininkyste užsiimanti kompanija, suvenyrų gamintojai, mažmeninis maisto parduotuvių tinklas – vis didesniam įmonių skaičiui Baltijos šalyse atsiranda galimybė pasinaudoti laisvomis investuotojų lėšomis. Įvertinę galimą vietinių kompanijų plėtros potencialią, vienas finansuotojas įmonėms skiria vidutiniškai po 5 tūkst. eurų.
Įgauna daugiau asmeniškumo
Baltijos šalys sėkmingai įveikė finansų krizės padarinius, valstybių ekonomika pradėjo augti, darbo užmokestis – didėti, o nedarbo lygis ėmė kristi. Vis dažniau pradedama svarstyti apie galimybę investuoti laisvas lėšas. Esminis veiksnys, lemiantis apsisprendimą šiuo klausimu, – investicijų saugumas. Antroje vietoje apsvarstomas jų pelningumas.
Stebėdami sėkmingai besivystančių verslų istorijas, žmonės nori tapti jų dalimi, todėl pradeda domėtis investavimo galimybėmis. Deja, tradicinė taupymo ir investavimo institucija – komercinis bankas – vis labiau praranda savo patrauklumą. Viena iš to priežasčių – bankų siūlomos praktiškai 0 proc. palūkanos. Be to, finansų pasaulis sparčiai juda į priekį, o bankų monopolis ekonomikoje vis labiau traukiasi.
Kaip alternatyva bankams atsiranda naujos investavimo galimybės, kurios yra saugios ir leidžia uždirbti gerokai didesnę grąžą. Maža to, sėkmingai plečiantis vietiniam verslui, jam pinigų skyrę finansuotojai gali mėgautis savo investicijų vaisiais. Taip lėšų skyrimui suteikiama nauja vertė ir prasmė – finansavimas įgauna asmeniškumo.
Klasiką mėgstantys investuotojai savo dėmesį skiria akcijų biržai, deja, finansų skyrimo galimybės į Baltijos šalių įmones čia yra ribotos. Tačiau investuotojų noras prisidėti prie kompanijų plėtros – didelis. Kaip pavyzdį galima paminėti latviškos įmonės „Madara Cosmetics“ pirminio viešo siūlymo (IPO) sėkmę, kurio metu investuotojų paklausa sudarė net 255 proc. akcijų pasiūlos. Tokį susidomėjimą tikrai galima paaiškinti: investicijos į savo šalies įmones yra ne tik patikimos ir pelningos, bet ir artimos vietiniams investuotojams, kurie nori prisidėti prie jiems žinomų įmonių augimo.
Išeitis – finansavimo platforma
Investuotojams, kurie nori skirti lėšų savo šalies įmonėms, ir kompanijoms, siekiančioms pritraukti pinigų savo plėtrai, siūloma puiki išeitis – nesenai startavusi finansavimo platforma capitalia.com. Tiesa, sutelktinis finansavimas jau tikrai nebėra naujiena, tačiau tokia finansavimo galimybė sulaukia vis daugiau dėmesio tiek tarp įmonių atstovų, tiek tarp investuotojų.
Capitalia.com platformoje investuotojai kiekvienai įmonei gali skirti sumą, kurios vertė siekia nuo 1000 eurų. Finansuotojams suteikiama išsami informacija apie kiekvieną lėšų siekiančią pritraukti kompaniją bei potencialią investicijų grąžą (numatoma grąža skirtingiems projektams siekia nuo 12 iki 16 proc.). Investicijoms, apyvartinėms lėšoms ar akcijų išpirkimo sandoriams Baltijos šalių įmonės turi galimybę pritraukti kapitalą nuo 50 tūkst. iki 1 mln. eurų.
Finansavimo pritraukimas, naudojantis tokia platforma, jau yra pelnęs gerą reputaciją – kaip ir akcijų platinimas biržoje. Be to, sėkmingai pritrauktos lėšos rodo, kad įmonė yra užsitarnavusi investuotojų pasitikėjimą. Tai ne tik sustiprina jos prekinį ženklą, bet ir leidžia pasiekti naujų klientų akiratį.
Lėšas pritraukia vos per vieną dieną
Nuo pat pirmųjų capitalia.com platformos veiklos mėnesių susidomėjimas ja sparčiai auga tiek iš lėšų gavėjų pusės (jau dvylikai kompanijų sėkmingai skirtas finansavimas, šiuo metu ruošiama informacija apie dar penkias įmones), tiek finansuotojų akyse (platforma turi daugiau nei 100 registruotų investuotojų). Beveik visi iš pateiktų finansavimo projektų sugebėjo pritraukti lėšų vos per vieną dieną, o kai kurie – greičiau nei per vieną valandą. Nuo platformos veiklos pradžios 2017 metų gruodį dvylika įmonių pritraukė daugiau nei 900 tūkst. eurų finansavimą.
Be jau minėto investicinės grąžos faktoriaus, didelį investuotojų susidomėjimą šia platforma galima paaiškinti dar ir tuo, kad šiuolaikinei kartai dalijimosi ekonomikos (sharing economy) nauda yra puikiai suprantama ir priimtina. Žmonės siekia ne tik prisidėti prie naujų verslo idėjų įgyvendinimo, bet ir nori stebėti sėkmingą jų augimą.
Asmenys, investuojantys dalį savo santaupų į kurią nors įmonę, tikisi gauti ne tik finansinę grąžą. Dėl šios priežasties visų capitalia.com platformoje esančių įmonių veiklos istorijos – nuo verslo idėjos iki plėtros etapo, kai reikia papildomų lėšų augimui, – yra nuodugniai tikrinamos.
Beje, tarp investuotojų pastebima dar viena tendencija – jie nori remti būtent savo šalies įmones. Didesnė dalis „Capitalia“ platformos investuotojų finansuoja kompanijas, veikiančias toje šalyje, kurioje yra įsikūręs ir jie patys.
Siekia dirbti kartu
Didžiausias sutelktinio finansavimo „koziris“ yra žmonių siekis dirbti kartu. Asmuo, turintis idėją, bendradarbiauja su žmogumi, norinčiu saugiai, pelningai ir prasmingai investuoti.
Savo ruožtu „Capitalia“ verslo finansavimo specialistai, turintys dešimties metų patirtį šioje srityje, įvertina ir paruošia tik perspektyviausias įmones. Be to, jie padeda kompanijoms, gavusioms investuotojų finansinę pagalbą, toliau sėkmingai plėtoti savo veiklą bei prižiūri pinigų grąžinimo mechanizmus.
Paskelbė
Gintaras Matuzas
16.04.2018 laiku. 10:35
Šviežio bei šaldyto maisto tiekėjas sėkmingai pritraukė 61,000 EUR finansavimą per www.capitalia.com platformą
Dar viena Baltijos šalių įmonė pasinaudojo galimybe padidinti kapitalą naudojantis sutelktinio finansavimo platforma www.capitalia.com. Investuotojai parodė didelį susidomėjimą ir 61,000 EUR paskolą 12 mėnesių terminui finansavo iškart po paskelbimo. Investuotojams buvo pasiūlytos 13.80% palūkanos su grąžinimu kas mėnesį.
Įmonė, kuri įkurta 2013 metais, specializuojasi didmeninėje ir mažmeninėje šviežio bei šaldyto maisto prekyboje. Įmonės produktų asortimentą sudaro vaisiai, uogos bei laukiniai grybai. Įmonė teikia lanksčius, į klientą orientuotus sprendimus nuo produktų pakavimo iki pristatymo. Pirkėjų tarpe yra tiek vietinės, tiek užsienio rinkos klientai, tarp kurių yra HoReCa, kepyklos, bei paruošto maisto gamintojai. Įmonė ieškojo papildomo kapitalo naujos produktų linijos – šaldytų bulvyčių – atsargų įsigijimui. Paskola yra užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, kurio rinkos vertė siekia 83,000 EUR. Įmonės valdyba šioje srityje turi ilgesnę nei 15 metų patirtį.
Apie finansavimo platformą
Sutelktinio finansavimo platforma leidžia mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti paprastą finansavimą nuo 50,000 EUR iki 1,000,000 EUR investicijoms į plėtrą, apyvartinį kapitalą ir išpirkimo (buyout) sandoriams.
Apie AS Capitalia
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
13.04.2018 laiku. 17:14
Pirmaujantis sporto reikmenų tiekėjas sėkmingai pritraukė 82,000 EUR finansavimą per www.capitalia.com platformą
Dar viena Baltijos šalių įmonė pasinaudojo galimybe padidinti kapitalą naudojantis sutelktinio finansavimo platforma www.capitalia.com. Investuotojai parodė didelį susidomėjimą ir 82,000 EUR paskolą 12 mėnesių terminui finansavo per kelias minutes nuo paskelbimo. Investuotojams buvo pasiūlytos 14% palūkanos su grąžinimu kas mėnesį.
Įmonė, kuri įkurta 2011 metais, specializuojasi didmeninėje ir mažmeninėje sporto reikmenų bei inventoriaus prekyboje. Mažmeninė prekyba vykdoma 1400 kv. m parduotuvėje Klaipėdoje bei internete. Šiuo metu įmonė valdo didžiausią sporto reikmenų ir inventoriaus elektroninę parduotuvę Baltijos šalyse. Įmonė taip pat teikia konsultacijų, projektavimo bei įrengimo paslaugas sporto arenoms, daugiafunkcinėms aikštelėms bei sporto salėms. Įmonė ieškojo papildomo kapitalo didelio sportinių reikmenų, kurie bus skirti naujam ir moderniam 2500 kv. m sporto klubui Šiauliuose, užsakymo įvykdymui. Įmonės vadovai šioje srityje turi ilgesnę nei 15 metų patirtį.
Apie finansavimo platformą
Sutelktinio finansavimo platforma leidžia mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti paprastą finansavimą nuo 50,000 EUR iki 1,000,000 EUR investicijoms į plėtrą, apyvartinį kapitalą ir išpirkimo (buyout) sandoriams.
Apie AS Capitalia
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
12.04.2018 laiku. 17:07
Alternatyvos rizikos kapitalo finansavimui
Yra keletas puikių rizikos kapitalo alternatyvų, kurias taip pat turėtumėte apsvarstyti ieškant verslo finansavimo šaltinių. Viena iš tokių alternatyvų – verslo angelų finansavimas. Verslo angelas – tai investuotojas, kuris jus priima po savo sparnu ir pakelia jus į kitą verslo augimo lygmenį. Verslo angelų kišenės dažnai nėra gilios, todėl jų vidutinė investicija yra mažesnė nei rizikos kapitalo fondų ir paprastai siekia 50-100 tūkst. EUR. Priimant tokią investiciją reikėtų atidžiai įvertinti atiduodamą įmonės valdymo dalį. Pavyzdžiui, nėra protinga įmonės valdyboje poziciją paskirti verslo angelui, kuris nebūtinai turės laiko ar patirties, jog galėtų reikšmingai prisidėti prie jūsų įmonės valdymo.
Taip pat, kaip kitą rizikos kapitalo investicijų alternatyvą galite apsvarstyti strateginį investuotoją. Tai galėtų būti tiekėjas, klientas ar kitas verslo partneris, su kuriuo šiuo metu bendradarbiaujate ir kurie galėtų būti suinteresuoti investuoti į jūsų įmonę. Strateginis investuotojas dažniausiai turės daugiau lėšų nei verslo angelai, tačiau taip pat turės aiškią investicijos į jūsų įmonę priežastį. Prieš priimdami investiciją įsitikinkite, jog žinote šią priežastį. Investuotojas gali norėti tapti jūsų produkcijos licencijuotu platintoju, tačiau taip pat gali norėti pasinaudoti jūsų gamybos technologijomis. Įsitikinkite, jog jūsų interesai sutampa.
Dar viena nauja galimybė Baltijos šalyse – tai savo verslo augimą finansuoti naudojantis sutelktinio finansavimo platformomis, tokiomis kaip Capitalia.com. Tokiose platformose jūs galite pritraukti jums reikalingą finansinę pagalbą neatiduodami dalies savo įmonės. Kiti privalumai naudojantis platforma – sprendimo priėmimo bei finansavimo pritraukimo greitis, lankstumas bei paprastumas.
Prieš kreipdamiesi į rizikos kapitalo fondą, apsvarstykite savo tikslus. Kokio dydžio finansavimo jums reikia? Ar norite pritraukti aktyvius ar pasyvius investuotojus? Ar siekiate plėsti savo rinkodaros planus? Norite padidinti vadovų komandą? Ar jūsų valdybai reikia patyrusių ekspertų? Atsakę į šiuos klausimus lengviau nuspręsite, kur kreiptis dėl reikalingo finansavimo.
Jei pasirinksite rizikos kapitalą, stenkitės į pasirinktą fondą kreiptis per patikimą rekomendaciją. Visuomet atlikite namų darbus apie rizikos kapitalo fondą į kurį kreipiatės bei apie savo verslo poreikius. Ateikite pasiruošę, pristatykite įmonę bei poreikius trumpai ir tikslingai. Žinokite pagrindinius savo verslo tikslus ir būkite sąžiningas dėl jų prieš potencialius investuotojus.
Paskelbė
Capitalia
30.03.2018 laiku. 17:04
4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti apie sąskaitų finansavimą
Mažos įmonės neretai susiduria su iššūkiais - pirkėjai reikalauja ilgų sąskaitų apmokėjimo terminų, o bankai dažnai negali suteikti reikiamo verslo finansavimo. Didelės bendrovės reikalauja vis ilgesnių mokėjimo terminų nei kada nors anksčiau. Sezoniniai pardavimai ir paklausa taip pat gali padidinti jūsų apyvartinio kapitalo poreikius.
Kas iš tikrųjų yra sąskaitų finansavimas?
Kaip verslininkas, jūs žinote, kad apyvartinis kapitalas yra jūsų verslo gyvybės šaltinis. Mažos įmonės patiria daug išlaidų ir laukia savaites ar mėnesius iki tol, kol gauna uždarbį. Didelio kliento ar užsakymo atsiradimas yra naudingas verslui, tačiau tai gali sukelti papildomą spaudimą pinigų srautams, jei jūsų klientas reikalauja ilgo mokėjimo termino.
Ar nebūtų puiku gauti mokėjimą anksčiau nei už 6 savaičių ar 3 mėnesių? Sąskaitų finansavimas yra tinkamiausias sprendimas. Capitalia finansuoja iki 100% sąskaitos sumos. Suėjus sąskaitos apmokėjimo terminui, jūsų klientas atlieka mokėjimą į Capitalia sąskaitą.
Kodėl jums to reikia?
Faktoringas leidžia nedelsiant atlaisvinti pinigus už išrašytas sąskaitas. Todėl, pinigai gali būti panaudoti:
- patenkinti sezoninę paklausą didinant atsargų kiekį
- gauti nuolaidą iš tiekėjo už išankstinį apmokėjimą
- samdyti papildomus darbuotojus
- pritraukti naujus klientus siūlant ilgesnius mokėjimų terminus nei jūsų konkurentai
Mes rūpinamės mažomis ir vidutinio dydžio įmonėmis. Pasirinkdami Capitalia verslo finansavimą, jūs:
- gaunate daugiau pinigų už savo sąskaitas
- gaunate skaidrią kainodarą
- galite laisvai pasirinkti, kokias sąskaitas finansuosite
- verslo finansavimą gausite tą pačią darbo dieną
- neturite įkeisti jokio turto
Ilgalaikė paskola verslui. Ilgalaikės paskolos yra bloga alternatyva, kai finansavimo poreikis yra laikinas, nes jūs turite mokėti už naudojimąsi pinigais net tada, kai jų nereikia. Paskolos įmonei taip pat laikui bėgant yra amortizuojamos, o tai reiškia, kad turimų lėšų suma mažėja. Naudojantis sąskaitų finansavimu jūsų limitas laikui bėgant yra didinamas.
Overdraftas- paprastai sąskaitomis faktūromis užtikrinamas overdraftas suteikia tik iki 50% reikiamos finansavimo sumos. Taip pat, bankai griežtina taisykles ir šį finansavimo produktą smulkiems verslininkams suteikia vis rečiau.
Paskelbė
Capitalia
29.03.2018 laiku. 16:54
Maisto papildų ir sveikatos priežiūros produktų didmenininkas Latvijoje sėkmingai pritraukė 50,000 EUR finansavimą per www.capitalia.com platformą
Dar viena Baltijos šalių įmonė pasinaudojo galimybe padidinti apyvartinių lėšų kapitalą naudojantis sutelktinio finansavimo platforma www.capitalia.com. Investuotojai parodė didelį susidomėjimą ir 50,000 EUR paskolą 5 mėnesių terminui finansavo per kelias valandas. Investuotojams buvo pasiūlytos 15% palūkanos su grąžinimu kas mėnesį.
Įmonė, kuri įkurta 2012 metais, vykdo plataus asortimento maisto papildų bei sveikatos priežiūros produktų didmeninę prekybą. Produktai, kurie gaminami pagal gamybos kontraktus, platinami su prekės ženklais, priklausančiais įmonei. Įmonė turi 4 darbuotojus, o gamybos, logistikos bei rinkodaros paslaugos užsakomos iš išorinių šaltinių. Įmonė ieškojo papildomo apyvartinio kapitalo esamų ir naujų produktų gamybai. Įmonę valdo du valdybos nariai, turintys ilgesnę nei 5 metų patirtį šioje srityje.
Apie finansavimo platformą
Sutelktinio finansavimo platforma leidžia mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti paprastą finansavimą nuo 50,000 EUR iki 1,000,000 EUR investicijoms į plėtrą, apyvartinį kapitalą ir išpirkimo (buyout) sandoriams.
Apie Capitalia
NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržoje atstovaujama Capitalia finansuoja smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Capitalia finansavo apyvartinio kapitalo ir investicijų poreikius daugiau nei 1000 įmonių, o bendra suteiktų paskolų suma siekia virš 30 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
22.03.2018 laiku. 13:49
Ar jums reikia investuotojo? Ar tiesiog paskolos verslui?
Kai smulkaus verslo savininkams reikia papildomo kapitalo įmonėje, jie pradeda ieškoti “pinigų“. Tačiau, pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokia pinigų forma yra tinkamiausia verslui. Kalbant apie verslo pradžią arba plėtrą, pasirinktas pinigų šaltinis gali nulemti tai, kaip įmonė veiks ir augs ateityje.
Du kapitalo tipai
Paprastai tariant, yra du kapitalo tipai, kuriuos gali gauti įmonė.
Verslo paskola: Verslo paskola yra įsipareigojimas per nustatytą laikotarpį grąžinti pinigus mokant tam tikrą palūkanų normą. Vienas iš privalumų yra tai, kad šaltinis, suteikiantis paskolą, neturi balso verslo valdyme. Taip pat, kreditorius neturi teisės į jūsų verslo pelną ir nėra atsakingas už jo nuostolius.
Trūkumas yra tas, kad jei verslas negali sugrąžinti paskolos, savininkas gali būti asmeniškai atsakingas už jos grąžinimą, priklausomai nuo paskolos sutarties sąlygų. Jei įmonė negali grąžinti paskolos, įmonės savininkas gali prarasti įmonės kontrolę kreditoriui.
Investicijos: Tai investicijos į bendrovės akcinį kapitalą. Paprastai tai reikalauja papildomų teisinių ir buhalterinių išlaidų už sandorio dokumentų parengimą. Pranašumas yra tas, kad jei pinigai bus prarasti, savininkas jų neprivalo grąžinti.
Trūkumas yra tas, kad investuotojas paprastai taip pat aktyviai įsitraukia į įmonės veiklą ir gauna dalį jos pelno.
Kaip nuspręsti, koks kapitalo tipas yra tinkamiausias jūsų įmonei
Verslo paskola tinkama, kai:
- Lėšos reikalingos trumpam ar konkrečiam laikotarpiui. Verslo paskolos laikotarpis paprastai trunka mažiau nei dvejus metus, o paskola gali būti grąžinama anksčiau laiko. Užstikrinkite, kad turite pakankamą grynųjų pinigų srautą, kad galėtumėte laiku mokėti palūkanas ir paskolos dalį.
- Lėšos reikalingos papildomos įrangos, sezoninio inventoriaus ar kitų, panašaus pobūdžio prekių įsigijimui. Tokiu būdu paskola įmonei gali būti užtikrinta įsigytu turtu, o tai leistų gauti finansavimą už mažesnę palūkanų normą.
- Lėšos reikalingos ilgam ar nekonkrečiam laikotarpiui. Šios rūšies investicijos kartais yra vadinamos nuolatiniu kapitalu. Investicijos laikotarpis paprastai siekia tris metus ir ilgiau, priklausomai nuo pramonės sektoriaus ir bendrovės dydžio.
- Įmonė planuoja esminę verslo plėtrą. Pavyzdžiui, nori plėsti gamybos patalpas, įsigyti papildomos įrangos, pradėti gaminti naują produktą ar išplėsti veiklą eksporto rinkose.
- Smulkiam verslui reikia papildomos pagalbos valdyme arba naudingų kontaktų. Tai leidžia įmonei naudotis ištekliais, kurie jiems tuo metu nėra prieinami. Šiuo atveju investuotojai yra vadinami "protingais pinigais". Kitaip tariant, jų vertė verslui viršija įnašą į kapitalą. Investuotojai paprastai padeda susirasti naujų klientų ar tiekimo grandžių, dalinasi patarimais ir kt.
- Bendrovė negali gauti banko paskolos. Svarbu nepamiršti, kad bankai taiko žemą paskolos palūkanų normą tik toms įmonėms, kurios nėra laikomos rizikingomis. Jei bendrovė yra ankstyvojoje stadijoje, o pinigų srautas nėra teigiamas arba savininkas neturi turto užtikrinti paskolą, investuotojas gali būti vienintelis kelias į priekį.
- Savininkas nenori asmeniškai laiduoti už paskolą. Šis veiksmas yra reikalaujamas daugelyje atvejų, ypač kai finansavimas yra gaunamas iš banko ar kito komercinio kreditoriaus.
Paskelbė
Capitalia
05.03.2018 laiku. 18:02
Kodėl alternatyvūs finansuotojai yra geriau nei bankai, kai verslui prireikia mažos paskolos?
Bankai egzistuoja jau labai ilgą laiką. Istoriškai, kai verslo savininkui reikėdavo pasiskolinti pinigų verslui, jis eidavo pas draugišką vietinį bankininką. Pastaruosius dešimtmečius jis/ji galėjo kreiptis į savo kredito uniją ar panašią finansų įstaiga. Didžioji dauguma įmonių buvo mažos, o bankai maloniai teikė mažas paskolas verslui.
Šiandien mes gyvename kur kas labiau komerciniame pasaulyje, kuriame bankai yra didžiuliai tarptautiniai konglomeratai, o didžioji dauguma įmonių vis dar yra nedidelės, todėl jos retai laikomos pageidaujamais verslo paskolų klientais bankuose. Tokios įmonės per daug rizikingos, palyginti su didelėmis, ilgą laiką veikiančiomis kompanijomis. Taip pat, pernelyg mažos finansavimo sumos neša menką pelną. Kiekvienas smulkaus ir vidutinio verslo savininkas, kuriam bankas atsisakė suteikti verslo paskolą, tai žino. Galbūt tarp jų esate ir Jūs.
KODĖL ALTERNATYVŪS FINANSUOTOJAI YRA GERIAU NEI BANKAI
Alternatyvus skolintojai siūlo du didelius pranašumus prieš bankus: daug didesnis paskolų patvirtinimo procentas ir gerokai greitesnis paraiškos vertinimo procesas.
SU MUMIS LENGVIAU DIRBTI, NES MES ESAME LANKSTESNI
Mes siūlome įvairius finansavimo produktus verslui. Bankai siūlo tik ilgalaikes fiksuotas paskolas ir, daugelyje atvejų, kredito linijas. Tačiau mažoms ir vidutinėms įmonėms dažnai prireikia papildomų apyvartinių lėšų dėl daugybės priežasčių. Pavyzdžiui, ką daryti, jeigu jums reikia įsigyti daugiau atsargų? Kiekvienas smulkusis verslas perka tam tikrą inventorių. Bet, vėlgi, bankai nėra linkę finansuoti atsargų. Techniškai tai yra užstatas, tačiau nemokumo atveju bankas jo negalės lengvai parduoti. Susisiekite, ir mes be vargo jums pasiūlysime keletą verslo finansavimo pasirinkimų.
JŪSŲ BLOGA KREDITO ISTORIJA PAPRASTAI NĖRA TOKIA SVARBI
Jei jūsų smulkaus verslo kredito istorija yra bloga, tai iš esmės reiškia, kad neturėsite galimybės gauti verslo paskolos banke. Alternatyviems verslo finansuotojams bloga kredito istorija nereiškia, kad nebus suteikiamas kreditas verslui. Mes įvertiname jūsų kredito reitingą ir istoriją, bet tai - praeities duomenys. Mus labiau domina ar įmonė sugebės grąžinti pinigus dabar, ir kokios yra verslo ateities perspektyvos.
GAUKITE PASKOLĄ ĮMONEI KOL DAR PRISIMENATE, KOKIU TIKSLU KREIPĖTĖS
Laikas yra didelis iššūkis mažam verslui. Kai viskas juda greitu tempu, greitas turite būti ir jūs. Kai iškyla problema, jūs turite tai išspręsti dabar, kol nepraradote klientų ir pardavimų. Atsiradus naujai galimybei, turite pasakyti „taip“ iš karto, kol ji neišslydo, net jei tai reiškia nenumatytas išankstines išlaidas.
Kreipiantis dėl verslo paskolos arba faktoringo banke, reikia paruošti daug dokumentų. Taip pat ilgai užtrunka kol sužinote, ar verslo finansavimas yra patvirtintas. Paskolai gauti taip pat reikia ir geros kredito istorijos. Atsiradus kapitalo trūkumui, alternatyvus finansuotojai jums suteiks finansavimą daug greičiau ir paprasčiau.
MES SUPRATINGESNI
Mes atidžiai įsiklausome į kliento poreikius ir išsiaiškiname verslo iššūkius. Mes siekiame ne tik pasiūlyti verslo finansavimą, bet ir patarti finansiniais bei kitais rūpimais klausimais, kad padėtume verslininkams augti ir valdyti savo verslą. Taip pat parenkame ir pasiūlome tinkamiausią finansavimo formą – trumpalaikę paskolą verslui, sąskaitų finansavimą (faktoringą) arba investicijas. Štai kodėl mūsų klientai Capitalia laiko savo verslo partneriu, o ne tik finansavimo šaltiniu.
Paskelbė
Capitalia
28.02.2018 laiku. 12:30
3 patarimai kreipiantis dėl verslo finansavimo
Nors finansavimo suteikimo kriterijai smulkiam verslui kredito įstaigose skiriasi, yra keletas pagrindinių taisyklių, kurių verslininkai turėtų laikytis, kad verslo finansavimas taptų labiau prieinamas. Žemiau pateikiame keletą pavyzdžių.
1. Būkite atviri ir skaidrūs apie tai, kokiu tikslu reikalingos lėšos
Jei verslininkas kreditoriui nurodo nelogišką finansavimo tikslą, paraiška greičiausiai iš karto bus atmesta. Ši situacija reiškia, kad klientas nėra patikimas ir kad pinigai gali būti naudojami neatsakingai.
2. Iš anksto paruoškite visus reikalingus dokumentus
Kiekviena kredito įstaiga, įskaitant Capitalia, reikalauja standartinio dokumentų rinkinio įmonės vertinimui, kuris dažnai apima banko išrašus už paskutinius veiklos mėnesius, finansines ataskaitas ir kitą pagrindinę informaciją, patvirtinančią besikreipiančio asmens sąsajas su verslu. Labai pravartu visą šią informaciją turėti parengtą iš anksto, nes kreipiantis dėl paskolos verslui bus patogu viską pateikti kreditoriui ir gauti sprendimą greičiau.
3. Pasitikrinkite savo kredito istoriją
Prieš kreipiantis dėl verslo finansavimo, įmonės turėtų pasitikrinti savo kredito istoriją ir apmokėti visus aktyvius įsipareigojimus, nes kredito reitingas labai įtakoja verslo finansavimo galimybes, o taip pat nulemia finansavimo sumos dydį bei kainą. Taip pat, verslininkai turi pagalvoti ir apie tai, kaip paaiškinti skolintojui dėl ankstesnių įmonių bankroto, pavėluotų mokesčių ar prieš tai buvusių skolų tiekėjams.
Paskelbė
Capitalia
22.02.2018 laiku. 17:34
Paskola verslui ar sąskaitų finansavimas
Šių dienų verslas nebėra panašus į vakarykštį verslą. Technologijos arba kūrybinės pramonės įmonės dažnai turi daug intelektinės nuosavybės, bet neturi kitos rūšies turto. Visa tai gali apsunkinti grynųjų pinigų trūkumo ar apyvartinių lėšų finansavimą.
Praraja tarp verslo finansavimo poreikio augančioms įmonėms, ypač smulkaus verslo sektoriuje, ir tradicinių formų finansavimo prieinamumo šiai dienai yra gerai užpildyta. Nors verslo modeliai ir veiklos būdai pasistūmėjo, tradicinė bankininkystė ir pagrindiniai finansų teikėjai nepasikeitė.
Pavyzdys - kreipimasis dėl verslo kredito banke.
Užsitikrinti paskolą įmonei reikia laiko. Paskolos paraiškos užpildymas trunka ilgai, o reikalingų dokumentų sąrašas sukelia didelę administracinę naštą. Bankai dažnai reikalauja dviejų metų finansinių ir verslo valdymo ataskaitų, bei pinigų srautų prognozių. Bankai taip pat tikisi, kad verslo savininkai pasiūlys užtikrinimą nekilnojamojo turto, įrangos ar net asmeninio turto forma – tai, ko šiandieniniai, mažai turto turintys verslai, lengvai pasiūlyti negali.
Net ir tada sėkmė, toli gražu, nėra garantuota. Bankai pateikia paskolų paraiškas vidaus kredito komitetui, kuris gali nuspręsti, kad pareiškėjas yra pernelyg rizikinga perspektyva arba kad jis veikia sektoriuje, kuris jau yra pernelyg reprezentuotas jų paskolų portfelyje – daugelis įmonių savininkų turi laukti savaites, tam, kad išgirstų nuviliantį sprendimą.
Verslo konsultantai vis dažniau įspėja, kad paskola verslui ne visada yra tinkamiausias būdas finansuoti apyvartinio kapitalo trūkumą. Jeigu verslas laimi naują, esminį užsakymą ir kreipiasi į banką dėl verslo paskolos kad jį finansuotų, užtrunka ne tik daug laiko paraiškos pateikimui, bet paskui yra įspraudžiamas į 12 mėnesių ar ilgesnį paskolos grąžinimo terminą, kuris įpareigoja patirti nuolatines ilgalaikes išlaidas paskolos įmokų formoje. Todėl, paskola dar ilgai lieka egzistuoti po to, kai užsakymas yra finansuotas, užbaigtas ir apmokėtas.
Jums nereikia papildomo įsipareigojimo balanse, vietoj to, galite paversti turtą balanse, pavyzdžiui, sąskaitas faktūras išrašytas klientams, į apyvartinį kapitalą.
Sąskaitų finansavimas yra lankstesnis trumpalaikio verslo finansavimo mechanizmas. Capitalia gali finansuoti iki 100% sąskaitos sumos tą pačią dieną. Naujai besikreipiančių įmonių prašome pateikti minimalų dokumentų sąrašą, įvertiname ir sprendimą pateikiame per 1 dieną. Sąskaitų finansavimui nėra reikalingas nekilnojamojo turto ar kitokio tipo turto įkeitimas.
Naudojant neapmokėtas sąskaitas faktūras, kurios iš tikrųjų atspindi įmonės ateities pajamas, apyvartinio kapitalo užtikrinimui reiškia, kad įmonės gali naudoti tai, ką jau turi, kad finansuotų savo dabartinius poreikius. Verslas tampa nepriklausomas nuo banko ir nebeturi laukti ilgai trunkančio banko sprendimo bei mokėti didesnės kainos už ilgą verslo paskolos terminą.
Paskelbė
Capitalia
14.02.2018 laiku. 17:33
6 apskaitos formulės, kurias turėtų žinoti kiekvienas verslininkas
Daugelis smulkaus verslo savininkų yra linkę finansinius reikalus tvarkyti patys, atsisakydami buhalterio. Jei patenkate į pastarųjų kategoriją, pateikiame jums keletą standartinių apskaitos formulių, kurias turėtumėte žinoti. Šios formulės yra laikomos universaliomis ir tinka bet kuriam verslui. Gauti apskaičiavimai padės geriau suprasti verslo būklę, stipriąsias ir silpnąsias puses, bei apsispręsti ar paskola įmonei būtų tinkamiausias sprendimas finansavimo pritraukimui.
1. Apskaitos lygtis
Lygtis: (Turtas = Įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas)
Ką tai reiškia:
- Turtas yra viskas ką jūsų įmonė valdo, įskaitant nekilnojamąjį turtą, pinigus, atsargas ir įrangą.
- Įsipareigojimai yra skolos, kurias turite sumokėti, įskaitant tokius dalykus kaip nuomos mokėjimai, prekybos sąskaitos, mokesčiai ir kt.
- Nuosavas kapitalas yra bendrovės dalis, kuri iš tikrųjų priklauso savininkui.
2. Grynosios pajamos
Lygtis: (Grynosios pajamos= Pajamos - Išlaidos)
Ką tai reiškia:
- Pajamos yra pardavimo ar kitos įplaukos į jūsų įmonę.
- Išlaidos yra sąnaudos, susijusios su pardavimu.
- Atėmus išlaidas iš pajamų, galite apskaičiuoti savo grynąjį pelną. Tai yra pinigai, kuriuos uždirbote. Gali būti, kad šis skaičius įmonės augimo etape bus neigiamas.
3. Lūžio taškas
Lygtis: (Lūžio taško apimtis = Pastovūs kaštai/ Pardavimo kaina - Kintamoji vieneto pagaminimo kaina)
Ką tai reiškia:
- Pastovūs kaštai tai išlaidos, kurių dydis yra pastovus ir nepriklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio, pavyzdžiui, nuoma, draudimas, darbuotojų atlyginimai.
- Pardavimo kaina yra mažmeninė kaina, už kurią parduodate savo produktus ar paslaugas.
- Kintamoji vieneto pagaminimo kaina yra suma, parodanti kiek kainuoja pagaminti jūsų produktą.
- Lūžio taško analizė parodo kokia turi būti minimali gaminio pardavimų apimtis, kad įmonės veikla nebūtų nuostolinga.
4. Pinigų santykis
Lygtis: (Pinigų santykis = Pinigai / Trumpalaikiai įsipareigojimai)
Ką tai reiškia:
- Tai parodo kiek pinigų įmonė šiuo metu turi.
- Grynieji pinigai yra jūsų turimų pinigų suma. Tai gali būti faktiniai pinigai ir pinigų ekvivalentai (pavyzdžiui, labai likvidūs investiciniai vertybiniai popieriai).
- Trumpalaikiai įsipareigojimai yra einamosios skolos, kurias įmonė patyrė.
- Šis santykis parodo, kaip gerai jūsų verslas gali atsiskaityti už einamuosius įsipareigojimus. Šiuo atveju, kuo didesnis skaičius, tuo sveikesnė jūsų įmonė, o tai reiškia, kad paskolos verslui būtų labiau prieinamos.
5. Pelno marža
Lygtis: (Pelno marža = Grynosios pajamos/ Pardavimai)
Ką tai reiškia:
- Grynosios pajamos yra bendra pinigų suma, kurią jūsų verslas uždirbo, atskaičius patirtas išlaidas.
- Pardavimai yra bendra jūsų sugeneruotų pardavimų suma.
- Padalinus grynąsias pajamas iš pardavimų, gausite pelno maržą. Didelė pelno marža rodo labai sveiką įmonės būklę. Maža pelno marža gali parodyti, kad įmonė yra nesėkminga, bet taip pat gali reikšti ir tai, kad jūsų įmonė nesugeba tinkamai valdyti savo sąnaudų. Atminkite, kad jūsų grynosios pajamos yra visos jūsų pajamos, atėmus jūsų išlaidas. Jei turite dideles pardavimų pajamas, tačiau pelno marža vis tiek yra maža, peržiūrėkite rodiklius, kurie sudaro jūsų grynąsias pajamas.
6. Skolos ir Nuosavybės santykis
Lygtis: (Skolos ir Nuosavybės santykis = Skolos / Nuosavas kapitalas)
Ką tai reiškia:
- Skolos tai yra visi įsipareigojimai, kuriuos turite sumokėti trečioms šalims, pvz., paskolos ar palūkanų mokėjimai.
- Nuosavas kapitalas parodo kokia įmonės dalis iš tikrųjų priklauso savininkui. Kitaip tariant, tai yra pinigų suma, kurią savininkas investuoja į savo įmonę.
- Didelis skolos ir nuosavybės santykis parodo, kad didelė jūsų įmonės finansavimo dalis yra iš išorės šaltinių, pavyzdžiui, bankų. Jei bandote gauti paskola verslui arba pritraukti investuotojų, dėl didelio skolos ir nuosavybės santykio tai gali būti sunkiau įgyvendinama.
Yra daugybė apskaitos formulių, kurias galite naudoti, tačiau šios šešios yra populiariausios. Naudinga žinoti šias formules net ir tuo atveju, jei neketinate tvarkyti savo apskaitos. Kuo daugiau žinių turite apie savo finansus, tuo geriau galite valdyti savo verslą.
Paskelbė
Capitalia
02.02.2018 laiku. 11:22
Ar jūsų verslas turi per daug skolų? Štai ką reikia daryti
Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių kodėl verslas gali patekti į finansines problemas, yra per didelis įsiskolinimas. Tai ypač dažnas atvejis ekonomikos sąstingio metu, kai nėra pakankamai pardavimų, kurie kompensuotų papildomą skolos naštą. Prieš prasidedant krizei, daugelis verslininkų įsiskolino, kad galėtų plėstis klestint ekonomikai. Tačiau krizės metu ypač jaučiamas pardavimų sumažėjimas, todėl daugelis įmonių nesuvaldo savo skolų ir bankrutuoja. Jei jūsų skolų našta yra per didelė, o bankrotas nėra jūsų pasirinkimas, štai kaip galite pabandyti ją sumažinti.
Nustatykite savo skolos ir nuosavo kapitalo santykį
Pirmiausia turėsite apskaičiuoti savo skolos ir nuosavybės koeficientą, kuris parodys, kiek jūs turite skolų kreditoriams lyginant su įmonės nuosavu kapitalu. Jums reikės dviejų skaičių. Pirma, sudėkite visas skolas: tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes. Tada, jums reikės nuosavo kapitalo vertės. Sujunkite šiuos skaičius į šią formulę:
Skolos-nuosavybės rodiklis = skolos / nuosavas kapitalas
Taigi, jei jūsų įsipareigojimų suma 200 000 EUR, o jūsų nuosavas kapitalas sudaro 100 000 EUR, jūsų skolos ir nuosavo kapitalo santykis yra 2. Tai reiškia, jog kiekvienam eurui, kurį turite bendrovėje, jūs esate skolingi 2 eurus kreditoriams. Jei jūsų skolos ir nuosavybės santykis yra per didelis, vadinasi, jūsų pardavimų pelnas gali būti nepakankamas tam, kad būtų patenkinti visi jūsų skoliniai įsipareigojimai. Šio rodiklio reikšmės interpretacija skiriasi priklausomai nuo pramonės.
Kaip sumažinti savo skolą
Kuo greičiau sumažinsite savo skolą, tuo greičiau jūsų verslas klestės. Tai leis jums daugiau pelno investuoti į verslo plėtrą, vietoje to, kad visos lėšos būtų išleistos atsiskaitymams su kreditoriais. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti.
Bendraukite su savo tiekėjais ir kreditoriais
Tikėtina, kad jūsų kreditoriai yra tie patys žmonės, kurie tiekia jums žaliavas ar inventorių, kuris reikalingas vykdyti verslą. Taigi, darykite viską, kad išsaugotume šiuos santykius. Būkite sąžiningi su savo tiekėjais. Tai tikriausiai ne pirmas kartas, kai vienas iš jų klientų susiduria su finansiniais sunkumais. Paprašykite jų sudaryti mokėjimo planą, kuris pratęs terminus ir suteiks jums daugiau laiko atsiskaityti.
Tas pats galioja ir kitų tipų kreditoriams, pavyzdžiui, kredito kortelių išdavėjams ir kitiems kreditoriams. Jie labiau linkę uždirbti iš jūsų, nei matyti jus bankrutuojančius ir neuždirbti visiškai nieko, todėl jie dažniausiai dirbs su jumis ir laikinai pakeis grafiką.
Parduokite tai, kas nereikalinga
Ar turite perteklinių atsargų, technikos ar įrangos, kurią galite parduoti? O kaip dėl nekilnojamojo turto ar automobilių ir sunkvežimių, kurie nėra būtini? Parduokite tai, ką galite, ir panaudokite pinigus tam, kad sumažintumėte skolą.
Susiveržkite diržus
Išlaidų mažinimas yra labai svarbus, kai bandote atsikratyti skolos. Akylai patikrinkite visas savo kasdienes išlaidas ir įvertinkite, kur galite sutaupyti. Taip pat, pažvelkite į darbo užmokesčio fondą ir nuspręskite, ar galite sumažinti kelias darbo valandas, net jei ir patys turėsite padirbėti už darbuotoją. Trumpai tariant, darykite viską, ką galite, tam, kad sumažintumėte einamąsias veiklos išlaidas, o tada panaudokite šiuos pinigus skolos dengimui.
Apsvarstykite paskolą ar skolų konsolidavimą
Viena iš priežasčių, dėl kurios pernelyg didelė skola yra tokia sudėtinga, yra ta, kad minimalių mėnesinių mokėjimų kaupimas gali greitai viršyti jūsų biudžetą. Viena taktika – pasiimti verslo paskolą už visą jūsų skolos sumą ir atlikti tik vieną mokėjimą per mėnesį vienai įstaigai. Jei jūsų kredito reitingas buvo pakenktas krizės, kreipkitės į alternatyvius finansuotojus.
Kitas variantas – kreiptis į skolų konsolidavimo įmonę, kuri dirbs su jūsų kreditoriais kad sujungtų visas jūsų skolas į vieną, o tada derėsis dėl mokėjimo plano, kurį galėsite sau leisti.
Faktoringas
Jei turite daug gautinų sumų, galite jas parduoti už tam tikrą procentą nuo visos sąskaitos sumos, priklausomai nuo sąskaitų faktūrų termino. Tai yra greitas būdas gauti apyvartinių lėšų, kurias galima panaudoti tiekėjų ar kitų įsipareigojimų apmokėjimui.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl smulkios įmonės skęsta skolose yra apyvartinių lėšų trūkumas. Ir niekas greičiau neišeikvoja apyvartinio kapitalo, kaip didelė skolos našta.
Apsvarstykite šiuos skolos mažinimo būdus ir nuspręskite, kuris iš jų gali padėti jūsų verslui atsikratyti skolų naštos.
Paskelbė
Capitalia
12.01.2018 laiku. 14:27
CAPITALIA PRISTATO ATNAUJINTĄ FINANSAVIMO PRODUKTŲ ASORTIMENTĄ
Skubame informuoti apie atnaujintą teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo produktų asortimentą. Nuo šiol siūlome ne tik sąskaitų finansavimą ir lanksčias paskolas verslui, bet ir rizikos kapitalo investicijas, skirtas įgyvendintini agresyvius verslo augimo planus ir didelius projektus.
Džiaugiamės galėdami pristatyti naujausią finansavimo produktą savo asortimente - Rizikos kapitalo investicijas. Tai ilgalaikis verslo finansavimas iki 10,000,000 EUR įmonėms, pasižyminčioms didelio augimo ir plėtros galimybėmis. Rizikos kapitalo ir verslo angelų investicijų projektai finansuojami kartu pritraukiant kitus profesionalius ir patyrusius investuotojus per sutelktinio finansavimo platformą CAPITALIA.COM.
Populiariausias Capitalia verslo finansavimo produktas yra paskola verslui, kuri veikia kaip papildomas finansavimas prie jau turimos banko paskolos ir tais atvejais, kai banko finansavimas nėra prieinamas. Paprasta ir lanksti verslo paskola yra specialiai pritaikyta įmonėms, kurioms reikia finansavimo apyvartiniam kapitalui ir naujoms investicijoms iki 1,000,000 EUR. Esant poreikiui pritaikome paskolos grąžinimo grafiką atsižvelgdami į kiekvieno kliento individualią situaciją ir sezoniškumą.
Taip pat toliau sėkmingai teikiame ir sąskaitų finansavimo paslaugą savo klientams. Capitalia sąskaitų finansavimas leidžia paprastai ir greitai gauti pinigus už pirkėjams išrašytas sąskaitas, kurių apmokėjimo terminas siekia 15-180 dienų. Mes finansuojame iki 100% sąskaitos sumos pinigus pervesdami tą pačią darbo dieną. Taip pat, mūsų faktoringo produkto dėka klientai su tiekėjais už prekes ar paslaugas gali atsiskaityti vėliau.
Kreipkitės ir vystykite savo verslą!
Paskelbė
Capitalia
17.11.2017 laiku. 17:06
5 patarimai siekiant pagerinti komunikaciją elektroniniu paštu
El. paštas šiuolaikinė komunikacijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su vartotojais. Štai penki patarimai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, siekdami pagerinti komunikaciją el. paštu.
1. Ar jį lengva skaityti? Įsitikinkite, jog teksto nedaug, tekstas gerai išdėstytas, o jūsų turinys aiškus. Pridėkite reikiamą vaizdinę medžiagą, sumažinkite smulkaus šrifto kiekį. Paveikslėliai panaikina monotoniją, bei padeda geriau suprasti tekstą. Pagalvokite apie dedamą vaizdinę medžiaga, ji turėtų būti maloni akiai.
2. Ar jūsų laiško tema įtikinanti? Jūsų temos eilutės tikslas – atkreipti gavėjo dėmesį. Naudokite žodžius ar sakinius, kurie skatintų perskaityti laišką. Tokie žodžiai galėtų būti įrodytas, išskirtinis, ribotas numeris, liko kelios dienos, patarimai. Patikrinkite laiško temą su savo kolegomis, atrinkite tinkamesnį variantą, prieš siųsdami laišką galutiniam skaitytojui.
3. Ar laiškas pasieks vartotoją? Rinkodaros specialistai bei laiškų siuntėjai turėtų stebėti ar siunčiami laiškai pasiekia jų vartotojus. Pradėkite tikrindami laiškų turinį, išskirstykite savo laiškus į kelias dalis, venkite didelio laiškų skaičiaus bei sekite laiškų skaitomumo rodiklius. Peržiūrėkite ar nesiunčiate laiškų atsisakiusiems prenumeratos. Taip pat svarbu užtikrinti gerą IP adreso reputaciją.
4. Ar atkreipiate dėmesį į statistiką? Įpraskite, prieš planuodami kitą naujienlaiškį, tikrinti siunčiamų laiškų rezultatus. Atidarymai, paspaudimai bei konversija gali būti pagerinti atsižvelgiant į kitus veiksnius. Stebėkite laiką tarp išsiuntimo ir laiško perskaitymo, patikrinkite temos eilutės kokybę. Nuspėkite rezultatus ir bandykite juos pagerinti.
5. Ar jūsų vartotojas pasitiki jumis? Kiekviena jūsų siunčiama žinutė ir kiekvienas paspaudimas tai galimybė jums kurti vertę. Stebėkite į ką vartotojas atkreipia dėmesį – tai galimybė vartotoją paversti klientu. Didžiausią sėkmę lemia vartotojo pasitikėjimas jumis, jūsų siunčiamais ir vertingais pranešimais.
Paskelbė
Capitalia
20.10.2017 laiku. 11:25
Žymos: smulkus verslas, nemokami įrankiai
8 patarimai smulkaus verslo augimui
Aplenkite konkurentus, motyvuokite savo komandą ir sukurkite nuostabias strategijas.
Taigi, jūs įkūrėte savo verslą ir perėjote sunkiąją, greitai besikeičiančią start-up‘o fazę. Kaip tęsti augimą dabar?
Gali būti sudėtinga žinoti, kur po to investuoti savo išteklius, kai verslas auga. Štai keletas patarimų.
1.Suteikite savo komandai daugiau kontrolės
Siūlykite darbuotojams galimybę mokytis ir tobulėti, pavyzdžiui, perduodami daugiau atsakomybės – tai, ką, ko gero, daugeliui verslininkų yra sunku padaryti. Tai padeda išsaugoti darbuotojus, kurie nori tobulėti, tuo pačiu leidžiant jums sutelkti dėmesį į strategiją. Mokykite darbuotojus ir leiskite jiems augti versle.
2.Sukurkite stiprią kultūrą
Jeigu turite daugiau nei vieną biurą ar filialą, ar darbuotojus dirbančius nuotoliniu būdu, jums gali sunkiai sektis palaikyti stiprią kultūrą versle. Galite pamėginti kurti internetinius mokymo kursus darbuotojams, kurie gali padėti dalytis pagrindinėmis įmonės vertybėmis, taip pat užtikrinant, kad darbuotojai yra nuosekliai mokomi. Be to, kalbant apie mokymus, viskas, ko prašote atlikti savo personalo, turėtų būti kažkas, ką norėtumėte daryti patys.
3.Identifikuokite savo silpnybes
Supraskite savo silpnybes ir stipriąsias puses. Apsupkite save darbuotojais, kurie turi skirtingas stipriąsias puses ir leiskite jiems jus mokyti. Jūs neprivalote visko žinoti ir mokėti.
4.Klauskite savo darbuotojų
Palikite biurą ir neformalioje aplinkoje paklauskite darbuotojų nuomonės, ką verslas turėtų daryti kitaip ir kaip turėtų progresuoti. Šis grupinis požiūris gali būti daug sėkmingesnis nei darant viską vienam, be to, tai geriems darbuotojams suteikia pelnytą galimybę pilnai įsitraukti į verslą.
5.Sureguliuokite struktūrą
Augimas nuo mažo iki vidutinio dydžio verslo gali būti didelis pokytis, ypač prijungiant labiau vertikalią valdymo struktūrą. Nežlugdykite inovacijų kurdami nereikalingas vadovavimo grandines.
6.Kelias dienas pailsėkite nuo darbo
Kelios dienos toliau nuo jūsų verslo gali tapti perversmu, ypač, jei bendrausite su panašiais verslininkais ir žmonėmis, kurie išgyvena tuos pačius pokyčius kaip ir jūs. Tai gali pakeisti visa jūsų verslo perspektyvą. Dalyvaukite savaitgaliniuose kursuose ir seminaruose skirtuose vadovams, ir apsvarstykite mentorystės schemas.
7.Apsilankykite verslo renginiuose
Palikite biurą ir eikite į verslo renginius, pasisemkite naujų patarimų. Užmegzkite kuo daugiau naujų ryšių, nes niekada nežinote, su kuo teks susitikti ir kaip tai galėtų pakeisti jūsų verslą.
8.Mylėkite tai, ką darote
Jeigu jums darbas bei industrija kurioje dirbate neteikia džiaugsmo, vadinasi neteisingai užsiimate verslumu.
Paskelbė
Capitalia
31.08.2017 laiku. 16:34
Žymos: investicijos, nemokami įrankiai
NEMOKAMOS PROGRAMOS, UŽTIKRINANČIOS EFEKTYVŲ DARBĄ BIURE
Šiais laikais nedaugelis įmonių gali apsieiti be dokumentų apdorojimo programos, duomenų skaičiuoklės, ar skaitmeninių failų saugyklos. Yra daugybė kompiuterio programų, kurios leidžia efektyviau dirbti ir sutaupyti laiko. Šios programinės įrangos įsigijimas dažniausiai siejamas su didelėmis išlaidomis, kurių bet kuri bendrovė bando išvengti. Iš tiesų, praktiškai visos mokamos programos turi prieinamą nemokamą alternatyvą. Mes sudarėme nemokamų programų, kurios suteiks reikalingas funkcijas visapusiškam biuro darbui, sąrašą. Programas yra lengva naudoti, o jų naudojimas leidžia taupyti pinigus neprarandant kokybės.
 |
Apache OpenOffice yra pirmaujanti atviro kodo* programinė įranga, skirta kurti ir apdoroti dokumentus, skaičiavimus, prezentacijas, tvarkaraščius ir duomenų bazes. Programa yra prieinama naudojant MS Windows, Linux ir Apple OS X operacines sistemas, veikia daug skirtingų kalbų. OpenOffice saugo duomenis tarptautiniu mastu naudojamu formatu, todėl yra galimybė atidaryti ir redaguoti failus per kitas dažnai naudojamas panašaus pobūdžio programas. OpenOffice yra paprasta naudoti, programa mažai skiriasi nuo kitų panašių mokamų programų. |
 |
Dropbox yra skirta paprastam ir patogiam failų saugojimui. Failai programoje gali būti redaguojami ir bendrai naudojami su kolegomis ar klientais. Failai yra prieinami visuose įrenginiuose esant interneto ryšiui. Visi duomenys yra saugūs net jei kyla kokių nors techninių problemų su kompiuteriu ar telefonu, nes failai saugomi vartotojo paskyroje. Paprasta nemokama versija talpina 2 GB duomenų, Dropbox Plus versija talpina 1 TB duomenų ir kainuoja 10 EUR per mėnesį. Dropbox Verslui versijos kaina priklauso nuo darbuotojų skaičiaus įmonėje; Šioje versijoje duomenų kiekis yra neribotas. Programa yra prieinama naudojant MS Windows, Linux, Apple OS X ir Android operacines sistemas. |
 |
Teamviewer yra programų komplektas, skirtas internetinių susitikimų ir konferencijų organizavimui naudojant nuotolinio valdymo, darbalaukio dalinimosi ir failų bendrinimo galimybes. Programą galima naudoti ne tik nuotolinei komunikacijai su klientais ir darbuotojais, bet ir sprendžiant su IT susijusias problemas įmonėje, naudojant bendrinimo funkciją. Programa yra prieinama naudojant MS Windows, Linux, Apple OS X ir Android operacines sistemas. Teamviewer siūlo nemokamą versiją, kuri apima kompiuterio darbalaukio bendrinimo galimybes, taip pat ir Premium, Business ir Corporate mokamas versijas, kurios leidžia bendrinti kompiuterio ir mobilaus telefono darbalaukį. |
.png?width=750) |
Skype yra komunikacinė programa, leidžianti nemokamai skambinti į visas pasaulio šalis. Joje taip pat galima susirašinėti ir dalintis failais. Skype yra patogus ir lengvas būdas organizuoti vaizdo konferencijas ir grupinius pokalbius jei įmonės darbuotojai yra ne vienoje vietoje. Programa yra prieinama naudojant MS Windows, Apple OS X, Linux, Android, iOS, Blackberry OS operacines sistemas. |
 |
VLC media player yra nemokamas medijos grotuvas prieinamas tiek kompiuteryje, tiek mobiliajame telefone. Programa yra prieinama naudojant MS Windows, Apple OS X, iOS, Android, Linux, ir Blackberry OS operacines sistemas. VLC palaiko daugybę garso ir vaizdo failų formatų, todėl galite naudoti tik vieną programą visų failų peržiūrai. |
 |
Google Chrome yra nemokama interneto naršyklė. Ši naršyklė leidžia sinchronizuoti su kitomis Google programomis ir paskyromis, naudoti kelis skirtukus vienu metu, versti ir tikrinti gramatikos bei kalbos klaidas rašant el. laiškus. Google Chrome siūlo papildomas nemokamas programas ir aplikacijas kurias galima atsisiųsti iš Chrome internetinės parduotuvės ir lengvai prijungti prie naršyklės patogiam naudojimuisi. Naršyklė yra prieinama naudojant MS Windows, Apple OS X, Linux, Android, iOS, Blackberry OS operacines sistemasm. |
 |
7-zip yra atviro kodo* programinė įranga, kuri atlieka failų archyvavimo funkciją. Failų grupės suspaudžiamos į archyvus, o tai sumažina failo dydį, todėl užima mažiau vietos jūsų kompiuteryje ir leidžia vienu metu saugoti daugiau duomenų. Programa yra prieinama naudojant MS Windows, Apple OS X ir Linux operacines sistemas. *Programa, kurios kodas yra laisvai prieinamas viešam naudojimui, redagavimui ar peržiūrai. Bet kuris vartotojas gali pranešti apie programoje esančias klaidas ir problemas taip užtikrinant greitesnį problemų išsprendimą. |
Paskelbė
Capitalia
24.08.2017 laiku. 16:35
Žymos: smulkus verslas, nemokami įrankiai
9 NEMOKAMOS MOBILIOS PROGRAMĖLĖS IŠMANIAJAME TELEFONE SMULKIAM VERSLUI
Smulkaus verslo valdymas dažnai reiškia, kad vienu metu reikia atlikti kelis dalykus. Siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių naudojimą ir greitą užduočių vykdymą, reikia dirbti produktyviai, organizuotai ir greitai prisitaikyti prie naujų situacijų. Modernios technologijos yra puikus pagalbininkas leidžiantis atlikti daugybę užduočių ne tik greičiau ir efektyviau, bet ir pigiau. Yra tūkstančiai įvairių programėlių kurių naudojimas didina našumą, lengvina komunikaciją tarp darbuotojų, ir padeda planuoti finansus. Mes, Capitalia, atrinkome devynias, mūsų nuomone, geriausias programėles ir sudarėme sąrašą.
EXPENSIFY www.expensify.com |
Apie programėlę: Expensify leidžia lengvai ir skaidriai sekti išlaidas, pavyzdžiui, verslo komandiruotės metu. Kredito arba debeto kortelė gali būti susieta su Expensify sąskaita, kuri automatiškai seks išlaidas ir sukurs išlaidų ataskaitą. Alternatyva yra fotografuoti kvitus už pirkinius ir parengti išlaidų ataskaitą rankiniu būdu. Kaina: Nemokama |
SKYPE www.skype.com/en |
Apie programėlę: Naudojant Skype galima organizuoti individualius ar grupinius video skambučius ir susirašinėti tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu, kas suteikia galimybę bendrauti su klientais ar darbuotojais bet kurioje vietoje turint prieigą prie interneto. Kaina: Nemokama |
FACEBOOK PAGE MANAGER |
Apie programėlę: Aplikacija leidžia valdyti įmonės Facebook puslapį- rašyti naujienas, atsakyti į klientų klausimus, taip pat peržiūrėti lankytojų aktyvumą ir statistiką per išmanųjį telefoną bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Visos funkcijos prieinamos vienoje programoje, todėl tai palengvina naujo pranešimo redagavimą ir paskelbimą. Kaina: Nemokama |
EVERNOTE www.evernote.com |
Apie programėlę: Programėlės tikslas yra palengvinti dokumentų, projektų, idėjų, pastabų ar renginių saugojimą, organizavimą ir dalinimąsi su kolegomis. Įrašai gali būti papildyti priedais, lentelėmis, garso įrašais ir t.t. Programa automatiškai sinchronizuoja duomenis su visais įrenginiais, kurie yra įdiegti. Kaina: Nemokama, tačiau siūlo ir papildomas mokamas paslaugas |
TODOIST www.todoist.com |
Apie programėlę: Panaši į aukščiau minėta programėlę, Todoist taip pat yra užduočių valdymo sistema palengvinanti įvairių projektų ir užduočių vykdymą. Norint dar labiau padidinti programėlės efektyvumą, yra galimybę sinchronizuoti projektus su kolegomis, nustatyti priminimus ir atlikimo terminus konkrečioms užduotimis, ir prioretizuoti svarbiausias užduotis. Programėlė taip pat siūlo specialią versiją verslui. Kaina: Nemokama, tačiau siūlo ir papildomas mokamas paslaugas |
TRELLO www.trello.com |
Apie programėlę: Trello leidžia lengvai sekti darbo eigą projekto vykdymo metu. Galima sukurti atskiras dalis skirtingiems projektams ir prie jų priskirti darbuotojus, užduočių sąrašus, terminus, įvairius priedus iš Google Drive, Dropbox ar kompiuterio. Programėlė praneša kiekvienam darbuotojui apie atliktus pakeitimus atitinkamose dalyse siunčiant elektroninį laišką. Kaina: Nemokama, tačiau siūlo ir papildomas mokamas paslaugas |
MOBILLY www.mobilly.lv |
Apie programėlę: Mobilly siūlo mokėjimų sistemą, kuri leidžia vartotojams atlikti mokėjimus už prekes ir paslaugas SMS žinute, per mobiliąją aplikaciją arba internetinėje platformoje. Pinigai atsiskaitymams gali būti paimti iš specialos Mobilly sąskaitos arba išlaidos gali būti tiesiog pridėtos prie kliento mobilaus ryšio operatoriaus sąskaitos. Kaina: Nemokama |
TAXIFY www.taxify.eu |
Apie programėlę: Programėlės tikslas yra sujungti visus patikimus taksi vairuotojus, kurie siūlo geriausias kainas. Programėlė nustato jūsų buvimo vietą per GPS ir nusiunčia ten arčiausiai esantį vairuotoją. Yra galimybė prie sistemos pridėti savo kreditinę kortelę, nuo kurios mėnesio pabaigoje bus nuskaičiuotas mokestis už paslaugas. Po kiekvienos kelionės el. paštu gausite mokėjimo kvitą ir informaciją apie maršrutą. Kaina: Nemokama |
REVOLUT www.revolut.com |
Apie programėlę: Ši aplikacija- tai mobilia technologija pagrįsta alternatyva bankui. Revolut siūlo sąskaitas skirtingomis valiutomis, valiutų keitimą tarpbankiniu kursu daugiau nei 120 valiutų, tarptautinius pinigų pervedimus daugiau nei 26 valiutomis, korteles darbuotojams bei įprastus pavedimus. Aplikacija netaiko jokių papildomų komisinių mokesčių už pervedimus ir naudojant tarpbankinius valiutų kursus. Kaina: Nemokama |
Paskelbė
Capitalia
17.08.2017 laiku. 14:14
Žymos: finansų planavimas, Capitalia
Kaip socialiniai tinklai gali būti naudingi MVĮ?
271 milijonai Twitter vartotojų, 1,2 milijardo Facebook vartotojų ir 300 milijonų LinkedIn paskirų, galima teigti, kad socialiniai tinklai yra galinga priemonė verslui ir asmeniniam naudojimui. Nepaisant to, yra mažų ir vidutinio dydžio įmonių kurios nėra tikros dėl socialinių tinklų svarbos.
Šiame straipsnyje atskleisime kaip socialinių tinklų naudojimas gali būti naudingas jūsų organizacijai, jos kūrimui, pardavimams ir produktyvumui. Pažvelkime į naudą...
Per pastaruosius metus atlikti tyrimai akivaizdžiai rodo, kad MVĮ gauna naudos iš socialinių tinklų. Didžiausia nauda, susijusi su buvimu internete 2014 ir 2015 metais buvo galimybė pasiekti platesnę geografinę auditoriją. Nepakankamas dalyvavimas internete yra viena iš didžiausių priežasčių, kodėl startuoliai (start-up) žlunga. Tai nenuostabu, pažvelgus kokį didelį matomumą gali įgyti verslas.
Bendravimas
Kaip bendraujate su savo klientais? Turite telefono numerį ir el. pašto adresą? Tai puiku. Bet kaip galite užtikrinti greitesnį bendravimą? Žinoma, socialiniai tinklai. Turėkite omenyje, kad tikėtina, jog jūsų konkurentai tokiu būdu jau palaiko ryšius su klientais. Ar norite, kad jie turėtų prieigą kurios neturite jūs? Socialiniai tinklai gali pagerinti jūsų pasiekiamumą.
Įvairios platformos leidžia MVĮ ne tik tiesiogiai bendrauti su perspektyviais ir esamais klientais, bet ir gali leisti nustatyti norimą verslo balsą ir toną, tokį, kuris jus geriausiai pateiks ir reklamuos. Taip pat, socialiniai tinklai yra apibūdinami kaip „esminis šaltinis“ kuriant klientų pasitikėjimą. Atverdami savo įmonę šioms platformoms ir atsakinėdami į klientų išdėstytą kritiką ar pagyrimus visiems prieinamoje erdvėje, jūs galite įgyti naujų potencialių klientų pasitikėjimą.
Pardavimai ir reklama
Verslo reklamos metodai stipriai pasikeitė po socialinių tinklų sprogimo. Metodai, tokie kaip susitikimai ir telefono skambučiai be abejo vis dar yra naudingi, tačiau yra tiek daug naujų būdų kuriuos galima ištirti tiesiog būnant internete. Turint socialinių tinklų paskyras vartotojams suteikiama galimybė tiesiogiai susisiekti su konkrečiu asmeniu ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus ar skundus.
Reklamavimas socialiniuose tinkluose leidžia stebėti kiekvieną kliento atliktą judėjimą, taip pat nusitaikyti į konkrečią norimą auditoriją lazerio tikslumu. Skirtingai nei spausdintose publikacijose, čia galima stebėti kiekvieną pardavimą kai reklama paskelbiama per socialinį tinklą. Nesvarbu, ar tą dieną, ar kitą dieną, ar po šešių mėnesių, kiekvieną pardavimą galima priskirti konkrečiam skelbimui konkrečioje socialinės žiniasklaidos platformoje. Tai reiškia, kad MVĮ automatiškai žinos kokia reklama yra efektyvi, ir galės tai sėkmingai pritaikyti būsimuose skelbimuose.
Tai pigu, ir padidina lankytojų srautą
Akivaizdi nauda naudojant socialinius tinklus yra ta, kad jie yra visiškai nemokami! Visi Twitter, LinkedIn, Facebook, Pinterest ir Instagram nereikalauja registracijos mokesčio. Nors platformose yra galimybė pasirinkti ir papildomas mokamas paslaugas, jos yra visiškai neprivalomos. Svarbu tai, kad nemokamos galimybės atitiktų verslo poreikius. Taip pat svarbu įsitikinti, kad įrankiai yra teisingai naudojami.
Žinučių siuntimas Twitter ar postų kūrimas Facebook gali gerokai padidinti prekės ženklo žinomumą. Bendrinamo turinio kūrimas yra esminis šio proceso komponentas. Kuriant turinį, jis ne tik nukreipia žmones - nepriklausomai nuo to, ar jie yra klientai, į jūsų svetainę, bet ir pabrėžia jus kaip prekės ženklą ir skatina bendradarbiavimą su auditorija. Pasidalijus kokybišku turiniu savo socialinėje paskyroje, jūsų verslas atrodo ne tik profesionaliai, bet ir patikimai. Tai visada padeda išspręsti galvosūkį kaip padidinti jūsų svetainės lankytojų srautą. Straipsnių, apžvalgų, vaizdo įrašų ar vebinarų dalinimasis padidins lankytojų srautą jūsų paskiroje, tuo pat metu gerės ir jūsų prekės ženklo žinomumas.
Taigi, socialiniai tinklai yra išteklius kurį MVĮ turėtų išnaudoti, nes jie pagerina pardavimus, pagreitina bendravimą, ir padidina prekės ženklo žinomumą, o tai galiausiai ir padaro verslą labiau sėkmingą.
Šiame straipsnyje atskleisime kaip socialinių tinklų naudojimas gali būti naudingas jūsų organizacijai, jos kūrimui, pardavimams ir produktyvumui. Pažvelkime į naudą...
Per pastaruosius metus atlikti tyrimai akivaizdžiai rodo, kad MVĮ gauna naudos iš socialinių tinklų. Didžiausia nauda, susijusi su buvimu internete 2014 ir 2015 metais buvo galimybė pasiekti platesnę geografinę auditoriją. Nepakankamas dalyvavimas internete yra viena iš didžiausių priežasčių, kodėl startuoliai (start-up) žlunga. Tai nenuostabu, pažvelgus kokį didelį matomumą gali įgyti verslas.
Bendravimas
Kaip bendraujate su savo klientais? Turite telefono numerį ir el. pašto adresą? Tai puiku. Bet kaip galite užtikrinti greitesnį bendravimą? Žinoma, socialiniai tinklai. Turėkite omenyje, kad tikėtina, jog jūsų konkurentai tokiu būdu jau palaiko ryšius su klientais. Ar norite, kad jie turėtų prieigą kurios neturite jūs? Socialiniai tinklai gali pagerinti jūsų pasiekiamumą.
Įvairios platformos leidžia MVĮ ne tik tiesiogiai bendrauti su perspektyviais ir esamais klientais, bet ir gali leisti nustatyti norimą verslo balsą ir toną, tokį, kuris jus geriausiai pateiks ir reklamuos. Taip pat, socialiniai tinklai yra apibūdinami kaip „esminis šaltinis“ kuriant klientų pasitikėjimą. Atverdami savo įmonę šioms platformoms ir atsakinėdami į klientų išdėstytą kritiką ar pagyrimus visiems prieinamoje erdvėje, jūs galite įgyti naujų potencialių klientų pasitikėjimą.
Pardavimai ir reklama
Verslo reklamos metodai stipriai pasikeitė po socialinių tinklų sprogimo. Metodai, tokie kaip susitikimai ir telefono skambučiai be abejo vis dar yra naudingi, tačiau yra tiek daug naujų būdų kuriuos galima ištirti tiesiog būnant internete. Turint socialinių tinklų paskyras vartotojams suteikiama galimybė tiesiogiai susisiekti su konkrečiu asmeniu ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus ar skundus.
Reklamavimas socialiniuose tinkluose leidžia stebėti kiekvieną kliento atliktą judėjimą, taip pat nusitaikyti į konkrečią norimą auditoriją lazerio tikslumu. Skirtingai nei spausdintose publikacijose, čia galima stebėti kiekvieną pardavimą kai reklama paskelbiama per socialinį tinklą. Nesvarbu, ar tą dieną, ar kitą dieną, ar po šešių mėnesių, kiekvieną pardavimą galima priskirti konkrečiam skelbimui konkrečioje socialinės žiniasklaidos platformoje. Tai reiškia, kad MVĮ automatiškai žinos kokia reklama yra efektyvi, ir galės tai sėkmingai pritaikyti būsimuose skelbimuose.
Tai pigu, ir padidina lankytojų srautą
Akivaizdi nauda naudojant socialinius tinklus yra ta, kad jie yra visiškai nemokami! Visi Twitter, LinkedIn, Facebook, Pinterest ir Instagram nereikalauja registracijos mokesčio. Nors platformose yra galimybė pasirinkti ir papildomas mokamas paslaugas, jos yra visiškai neprivalomos. Svarbu tai, kad nemokamos galimybės atitiktų verslo poreikius. Taip pat svarbu įsitikinti, kad įrankiai yra teisingai naudojami.
Žinučių siuntimas Twitter ar postų kūrimas Facebook gali gerokai padidinti prekės ženklo žinomumą. Bendrinamo turinio kūrimas yra esminis šio proceso komponentas. Kuriant turinį, jis ne tik nukreipia žmones - nepriklausomai nuo to, ar jie yra klientai, į jūsų svetainę, bet ir pabrėžia jus kaip prekės ženklą ir skatina bendradarbiavimą su auditorija. Pasidalijus kokybišku turiniu savo socialinėje paskyroje, jūsų verslas atrodo ne tik profesionaliai, bet ir patikimai. Tai visada padeda išspręsti galvosūkį kaip padidinti jūsų svetainės lankytojų srautą. Straipsnių, apžvalgų, vaizdo įrašų ar vebinarų dalinimasis padidins lankytojų srautą jūsų paskiroje, tuo pat metu gerės ir jūsų prekės ženklo žinomumas.
Taigi, socialiniai tinklai yra išteklius kurį MVĮ turėtų išnaudoti, nes jie pagerina pardavimus, pagreitina bendravimą, ir padidina prekės ženklo žinomumą, o tai galiausiai ir padaro verslą labiau sėkmingą.
Paskelbė
Capitalia
29.06.2017 laiku. 11:36
5 patarimai, padėsiantys MVĮ sumažinti skolas ir padidinti pinigų srautus
Paklauskite bet kokio smulkaus verslo savininko apie pinigų srautus, ir dauguma pasakys, kad vėluojantys mokėjimai yra pagrindinė galvos skausmo ir bemiegių naktų priežastis.
Būdama mažų ir vidutinių įmonių finansų partneriu, Capitalia komanda kasdien dirba su verslininkais, siekiančiais kuo naudingiau išnaudoti savo apyvartinį kapitalą ir pagerinti pinigų srautus. Lėti mokėjimai ne tik daro įtaką įmonės gebėjimui laiku sumokėti tiekėjams, bet ir sumažina jūsų galimybes augti.
Pateikiame penkis žingsnius, kurių gali imtis įmonės siekdamos paskatinti mokėjimus ir padidinti pinigų srautus – pirmasis ir penktasis reikalauja laiko ir tyrimo, o kiti trys yra gana paprasti, tačiau taip pat gali atnešti didelės naudos.
1. Teisingai nurodykite sąskaitos faktūros detales. Būkite metodiški ir jautrūs laiko atžvilgiu. Mes rekomenduojame klientams nelaukti iki mėnesio pabaigos, bet išrašyti sąskaitas iš karto po to, kai darbas bus atliktas ar prekės bus išsiųstos. Skirkite laiko įsitikinti kad jūsų sąskaitas bus lengva apmokėti, nurodykite visas svarbias detales tokias kaip atsiskaitomosios banko sąskaitos numeris, kliento užsakymo numeris, sąskaitos apmokėjimo terminas, kontaktines detales iškilus klausimams ir pilną aprašymą suteiktų prekių ar paslaugų įskaitant tarifus, vieneto kainą ar įsigytą vienetų skaičių.
2. Įsitikinkite, kad patikrinote esamų bei potencialių klientų kredito reitingą. Iš pardavimo pelno yra tik tuo atveju jei jūs gaunate apmokėjimą (ir jį gaunate laiku), o geriausias būdas užtikrinti kad tai įvyktų yra atlikti reguliarius kredito reitingo patikrinimus- bent kartą kas kelis mėnesius.
3. Atskirkite pardavimus nuo skolų išieškojimo. Įsitikinkite, kad asmenys, atsakingi už bet kokius pardavimus nėra atsakingi už skolų išieškojimą. Turėkite dvi atskiras pozicijas savo įmonėje su aiškiomis atsakomybėmis.
4. Ne tik nusiųskite sąskaitas faktūras ir tikėkitės geriausio- siųskite priminimus kai artėja sąskaitos apmokėjimo terminas, ir skambinkite kai apmokėjimas vėluoja. Santykių su klientais kūrimas yra labai svarbus ir naudingas aspektas, taigi klientai greičiausiai jums pasakys jeigu turi problemų ir bus sutartas alternatyvaus mokėjimo planas, o ne tiesiog ignoruos jūsų skambučius.
5. Pirmieji keturi patarimai yra palyginti greitai įgyvendinami. Tačiau paskutinis patarimas, jei mažos ir vidutinės įmonės skiria tam pakankamai laiko, gali turėti didžiausią įtaką pinigų srautams. Įmonių savininkai turėtų atidžiai pažiūrėti į bendrą vaizdą. Ar jūs finansuojate savo verslą efektyviausiu būdu? Sąskaitų finansavimas gali būti vertingas sprendimas, kuris reiškia, kad grynieji pinigai auga kartu su pardavimais, o tai suteikia nuolatinę prieigą prie lėšų, reikalingų atlikti kitą užsakymą, nelaukiant kliento apmokėjimo 30 ar daugiau dienų. Capitalia faktoringo arba sąskaitų finansavimas nereikalauja nekilnojamo turto užstato, todėl nereikės įkeisti jūsų šeimos ar verslo turto tam, kad būtų užtikrintos skolinimosi galimybės ir jūs galėtumėte veiksmingai valdyti savo verslą.
Būdama mažų ir vidutinių įmonių finansų partneriu, Capitalia komanda kasdien dirba su verslininkais, siekiančiais kuo naudingiau išnaudoti savo apyvartinį kapitalą ir pagerinti pinigų srautus. Lėti mokėjimai ne tik daro įtaką įmonės gebėjimui laiku sumokėti tiekėjams, bet ir sumažina jūsų galimybes augti.
Pateikiame penkis žingsnius, kurių gali imtis įmonės siekdamos paskatinti mokėjimus ir padidinti pinigų srautus – pirmasis ir penktasis reikalauja laiko ir tyrimo, o kiti trys yra gana paprasti, tačiau taip pat gali atnešti didelės naudos.
1. Teisingai nurodykite sąskaitos faktūros detales. Būkite metodiški ir jautrūs laiko atžvilgiu. Mes rekomenduojame klientams nelaukti iki mėnesio pabaigos, bet išrašyti sąskaitas iš karto po to, kai darbas bus atliktas ar prekės bus išsiųstos. Skirkite laiko įsitikinti kad jūsų sąskaitas bus lengva apmokėti, nurodykite visas svarbias detales tokias kaip atsiskaitomosios banko sąskaitos numeris, kliento užsakymo numeris, sąskaitos apmokėjimo terminas, kontaktines detales iškilus klausimams ir pilną aprašymą suteiktų prekių ar paslaugų įskaitant tarifus, vieneto kainą ar įsigytą vienetų skaičių.
2. Įsitikinkite, kad patikrinote esamų bei potencialių klientų kredito reitingą. Iš pardavimo pelno yra tik tuo atveju jei jūs gaunate apmokėjimą (ir jį gaunate laiku), o geriausias būdas užtikrinti kad tai įvyktų yra atlikti reguliarius kredito reitingo patikrinimus- bent kartą kas kelis mėnesius.
3. Atskirkite pardavimus nuo skolų išieškojimo. Įsitikinkite, kad asmenys, atsakingi už bet kokius pardavimus nėra atsakingi už skolų išieškojimą. Turėkite dvi atskiras pozicijas savo įmonėje su aiškiomis atsakomybėmis.
4. Ne tik nusiųskite sąskaitas faktūras ir tikėkitės geriausio- siųskite priminimus kai artėja sąskaitos apmokėjimo terminas, ir skambinkite kai apmokėjimas vėluoja. Santykių su klientais kūrimas yra labai svarbus ir naudingas aspektas, taigi klientai greičiausiai jums pasakys jeigu turi problemų ir bus sutartas alternatyvaus mokėjimo planas, o ne tiesiog ignoruos jūsų skambučius.
5. Pirmieji keturi patarimai yra palyginti greitai įgyvendinami. Tačiau paskutinis patarimas, jei mažos ir vidutinės įmonės skiria tam pakankamai laiko, gali turėti didžiausią įtaką pinigų srautams. Įmonių savininkai turėtų atidžiai pažiūrėti į bendrą vaizdą. Ar jūs finansuojate savo verslą efektyviausiu būdu? Sąskaitų finansavimas gali būti vertingas sprendimas, kuris reiškia, kad grynieji pinigai auga kartu su pardavimais, o tai suteikia nuolatinę prieigą prie lėšų, reikalingų atlikti kitą užsakymą, nelaukiant kliento apmokėjimo 30 ar daugiau dienų. Capitalia faktoringo arba sąskaitų finansavimas nereikalauja nekilnojamo turto užstato, todėl nereikės įkeisti jūsų šeimos ar verslo turto tam, kad būtų užtikrintos skolinimosi galimybės ir jūs galėtumėte veiksmingai valdyti savo verslą.
Paskelbė
Capitalia
15.06.2017 laiku. 14:24
5 populiariausi mitai apie sąskaitų finansavimą
Sąskaitų finansavimas yra puikus būdas verslui kontroliuoti savo pinigų srautus užsitikrinant finansavimą iš neapmokėtų sąskaitų. Tačiau, įmonės dažnai nepasinaudoja šiuo patogiu ir paprastu finansavimu dėl egzistuojančių mitų.
Mes atrinkome 5 labiausiai paplitusius mitus apie sąskaitų finansavimą ir palyginome juos su realybe.
1 Mitas: “Tai turi būti brangu”
Realybė: Tikriausiai labiausiai paplitęs mitas apie sąskaitų finansavimą yra toks, kad jis turi būti brangus. Kai žmonės išgirsta apie lankstų ir greitą finansavimą kuriuo gali pasinaudoti tada, kai jiems reikia, daroma prielaida, kad tai turi kainuoti brangiai.
Iš tiesų, sąskaitų finansavimas dažniausiai nėra brangesnis nei kitos verslo finansavimo formos, pavyzdžiui, paskola ar overdraftas, ir dėl trumpesnio finansavimo laikotarpio gali atsieiti pigiau.
2 Mitas: „Mano klientai bus persekiojami dėl mokėjimo“
Realybė: Dar vienas vyraujantis mitas apie sąskaitų finansavimą yra toks, kad su verslo klientais bus susisiekta dėl apmokėjimo ir tokiu būdu jie bus informuojami, kad skola buvo „parduota“. Daugeliui įmonių tai yra nepriimtina ir jie nori santykius su klientais, kuriuos taip sunkiai sukūrė, kontroliuoti patys.
Nors daugelis paslaugos teikėjų tokią praktiką taiko, mes siūlome anoniminį sąskaitų finansavimą, kurio metu turėsite pilną kontrolę bendraujant su savo klientais.
3 Mitas: „Tai skirta tik įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų“
Realybė: Šis teiginys yra labai klaidingas. Sąskaitų finansavimas yra verslo finansavimo sprendimas, kuris lengvai ir už prieinamą kainą padeda suteikti papildomų apyvartinių lėšų augančiam verslui.
Mes nuolat dalinamės mūsų klientų sėkmės istorijomis, kurių verslas išaugo ir sustiprėjo Capitalia finansavimo pagalba. Nesvarbu, ar rengiatės artėjančiam sezonui, ar norite užtikrinti pakankamus pinigų srautus naujo projekto įgyvendinimui, sąskaitų finansavimas yra idealus sprendimas augančiam verslui.
4 Mitas: „ Aš turėsiu finansuoti visas išrašytas sąskaitas“
Realybė: Kai kurios įmonės nori lankstumo finansuojant tik konkrečias pirkėjų sąskaitas. Pavyzdžiui, jeigu jūs turite tam tikrą klientą kuris reikalauja ilgesnio mokėjimo termino, galite finansuoti tik jo sąskaitas.
Nors kai kurie paslaugos teikėjai jūsų prašo finansuoti visas išrašomas sąskaitas, pasirinkdami kreditorių, kuris siūlo selektyvų sąskaitų finansavimą, jūs galėsite naudotis visišku lankstumu ir finansuoti tiek sąskaitų kiek reikia, ir kada reikia.
5 Mitas: „ Aš būsiu pririštas prie ilgos sutarties“
Realybė: Svarbu įsitikinti, kad pasirinkta paslauga yra tinkama jūsų verslui.
Kai kurie sąskaitų finansavimo teikėjai gali jūsų paprašyti pasirašyti ilgesnį kontraktą, tačiau mes siūlome lankstų, neterminuotą kontraktą kuriuo naudositės be jokių įsipareigojimų.
Capitalia teikia selektyvų sąskaitų finansavimą kuris leidžia jums pasirinkti kokias sąskaitas ir kada norite finansuoti, mokant komisinį mokestį už tiek dienų, kiek naudojotės paslauga. Mes netaikome jokio sutarties sudarymo mokesčio, o visoms sąskaitoms kurių suma viršija 1000 EUR netaikome ir sąskaitų administravimo mokesčio.
Mes atrinkome 5 labiausiai paplitusius mitus apie sąskaitų finansavimą ir palyginome juos su realybe.
1 Mitas: “Tai turi būti brangu”
Realybė: Tikriausiai labiausiai paplitęs mitas apie sąskaitų finansavimą yra toks, kad jis turi būti brangus. Kai žmonės išgirsta apie lankstų ir greitą finansavimą kuriuo gali pasinaudoti tada, kai jiems reikia, daroma prielaida, kad tai turi kainuoti brangiai.
Iš tiesų, sąskaitų finansavimas dažniausiai nėra brangesnis nei kitos verslo finansavimo formos, pavyzdžiui, paskola ar overdraftas, ir dėl trumpesnio finansavimo laikotarpio gali atsieiti pigiau.
2 Mitas: „Mano klientai bus persekiojami dėl mokėjimo“
Realybė: Dar vienas vyraujantis mitas apie sąskaitų finansavimą yra toks, kad su verslo klientais bus susisiekta dėl apmokėjimo ir tokiu būdu jie bus informuojami, kad skola buvo „parduota“. Daugeliui įmonių tai yra nepriimtina ir jie nori santykius su klientais, kuriuos taip sunkiai sukūrė, kontroliuoti patys.
Nors daugelis paslaugos teikėjų tokią praktiką taiko, mes siūlome anoniminį sąskaitų finansavimą, kurio metu turėsite pilną kontrolę bendraujant su savo klientais.
3 Mitas: „Tai skirta tik įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų“
Realybė: Šis teiginys yra labai klaidingas. Sąskaitų finansavimas yra verslo finansavimo sprendimas, kuris lengvai ir už prieinamą kainą padeda suteikti papildomų apyvartinių lėšų augančiam verslui.
Mes nuolat dalinamės mūsų klientų sėkmės istorijomis, kurių verslas išaugo ir sustiprėjo Capitalia finansavimo pagalba. Nesvarbu, ar rengiatės artėjančiam sezonui, ar norite užtikrinti pakankamus pinigų srautus naujo projekto įgyvendinimui, sąskaitų finansavimas yra idealus sprendimas augančiam verslui.
4 Mitas: „ Aš turėsiu finansuoti visas išrašytas sąskaitas“
Realybė: Kai kurios įmonės nori lankstumo finansuojant tik konkrečias pirkėjų sąskaitas. Pavyzdžiui, jeigu jūs turite tam tikrą klientą kuris reikalauja ilgesnio mokėjimo termino, galite finansuoti tik jo sąskaitas.
Nors kai kurie paslaugos teikėjai jūsų prašo finansuoti visas išrašomas sąskaitas, pasirinkdami kreditorių, kuris siūlo selektyvų sąskaitų finansavimą, jūs galėsite naudotis visišku lankstumu ir finansuoti tiek sąskaitų kiek reikia, ir kada reikia.
5 Mitas: „ Aš būsiu pririštas prie ilgos sutarties“
Realybė: Svarbu įsitikinti, kad pasirinkta paslauga yra tinkama jūsų verslui.
Kai kurie sąskaitų finansavimo teikėjai gali jūsų paprašyti pasirašyti ilgesnį kontraktą, tačiau mes siūlome lankstų, neterminuotą kontraktą kuriuo naudositės be jokių įsipareigojimų.
Capitalia teikia selektyvų sąskaitų finansavimą kuris leidžia jums pasirinkti kokias sąskaitas ir kada norite finansuoti, mokant komisinį mokestį už tiek dienų, kiek naudojotės paslauga. Mes netaikome jokio sutarties sudarymo mokesčio, o visoms sąskaitoms kurių suma viršija 1000 EUR netaikome ir sąskaitų administravimo mokesčio.
Paskelbė
Capitalia
05.06.2017 laiku. 14:31
LAIKAS PAPURTYTI BANKUS
Suprantama, kad pastaraisiais metais daugelio žmonių pamėgta saugi investavimo priemonė- banko indėliai, susiduria su rimta problema. Indėlių palūkanų norma yra artima nuliui, kas iš tikrųjų reiškia, kad dėl infliacijos indėlininkai praranda savo pinigus. Pavyzdžiui, šių metų gegužę asmuo, padėjęs 10000 EUR indėlį į vieną iš pagrindinių Latvijos bankų, vidutiniškai uždirbo tik 0.08 proc. pajamų. Atsižvelgus į metinę infliaciją (vidutiniškai apie 1 proc. per paskutinius 3 metus), pinigų laikymas pagrindiniuose Latvijos bankuose investuotojui yra nuostolingas.
Finansų rinkai pavyko sukurti ir investuotojams pasiūlyti saugių bei paprastų sprendimų, kurie leidžia gerai uždirbti tuo metu, kai indėlių palūkanos yra labai mažos. Investuotojų pinigai “randa” naują kelią iš bankų ir šią tendenciją patvirtina statistika- Latvijos banko surinkta informacija rodo, kad per pastaruosius metus verslo bei privačių klientų indėliai bankuose sumažėjo beveik 10 proc.
Pastaraisiais dešimtmečiais investavimo galimybės už banko ribų sparčiai plėtėsi ir tapo vis labiau ir labiau prieinamos, patogios ir populiarios. Tai taip pat susiję su finansinių technologijų pramonės revoliucija visame pasaulyje, kuri gali pasiūlyti platesnį ir inovatyvesnį paslaugų spektrą nei bankai. Investuotojai šiandien gali lengvai ir greitai ieškoti sau pagal rizikos lygį patrauklių finansinių investicijų. Vadinamieji pasyvių pajamų investuotojai dar niekada neturėjo tokio plataus pasirinkimo kaip dabar.
Investicijų valdymas gali būti aktyvus arba pasyvus. Aktyvūs investuotojai siekdami maksimalios investicinės grąžos aktyviai analizuoja kompanijų veiklą, veiklos rezultatus bei finansines ataskaitas, taip bandydami nuspėti kurių akcijų vertė ateityje kils. Pasyvūs investuotojai investuoja į vienos rūšies akcijų paketą (pavyzdžiui, NASDAQ indekso bendrovių), kuris nėra keičiamas ar koreguojamas. Aktyvaus fondo valdytojai norėdami padidinti naudą reguliariai koreguoja savo investicinį portfelį ieškodami geriausių investavimo galimybių, apie kurias kiti iki tol nebuvo pagalvoję. Pasyvūs investuotojai mano, kad aktyvus dalyvavimas pirkime/pardavime siekiant įgyti papildomos naudos yra lygus loterijai.
Nesvarbu kaip pagrįstai skambėtų aktyvaus fondo valdytojo argumentai, tyrimai rodo, kad jie dažniausiai uždirba mažesnę grąžą nei pasyvių investicijų portfelio valdytojai. 2016 metų S&P Dow Jones pateikta apklausa rodo, kad 86 proc. aktyviai valdomų fondų nesugebėjo užtikrinti didesnės grąžos nei pasyvus investavimas į Dow Jones akcijų indeksą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, net visas 100 proc. aktyvių investuotojų negalėjo parodyti geresnių rezultatų negu pasyvaus portfelio turėtojai. Taigi, tai tik laiko klausimas kada investuotojai nustos pasitikėti aktyviais fondų valdytojais ir jų pažadais, ir jiems mokėti įspūdingus komisinius. Šiuolaikinių technologijų dėka siūlomas labai platus pasyvaus turto valdymo pasirinkimas, automatiškai valdomi investiciniai fondai ir investavimas į akcijas, obligacijas bei gamtos išteklius.
Investuotojai gali rinktis iš plataus asortimento siūlomų vertybinių popierių sąrašų, tokių kaip pasaulinio turto valdymo milžino BlackRock (iShares ir jų produktai). Taip pat, iš sparčiai populiarėjančių automatinių investicinių priemonių (angliškai „robo-advisors“), kurie automatiškai valdo investicinius portfelius atsižvelgiant į investuotojų nustatymus. Šie „robo“ konsultantai ne tik rekomenduoja pirkti pasyvius investicinius portfelius, bet ir pataria kaip veiksmingai investuoti mokestiniu požiūriu. Taigi, technologiniai sprendimai gali visiškai pakeisti asmeninį finansų konsultantą banke, taip pat teikti geresnę grąžą. Be to, privatus "robo-bankininkas" yra prieinamas investuojant tik nuo tūkstančio eurų sumos, o banke, siekiant gauti individualią konsultaciją būtina investuoti bent pora šimtų tūkstančių eurų. Tarptautinės konsultacijų bendrovės A.T. Kearney Inc. prognozės rodo, kad automatiniai pasyvių fondų valdytojai bendroje investicijų valdymo pramonėje padidės nuo dabartinių 0.5 proc. iki daugiau kaip 5 proc. 2020 metais.
Pasyvių investicijų valdymo filosofija žengia į antros pakopos pensijų fondų administravimą. Bankai nurodo, kad investavimo rizika tenka pačiam pensijų fondų dalyviui, ir jie negarantuoja investicijų pelningumo. Todėl, gyventojai susitaikė (arba nežino) kad aktyvaus investavimo planas siekia užtikrinti pelningumo dydį, kuris dažnai prilygsta komisinių išmokų už investicijų valdymą dydžiui. Šiais metais plataus viešojo rezonanso sulaukė iniciatyva Estijoje dėl naujo pensijų fondo valdytojo Tulev fondo, kuriame bus automatiškai investuojama tik į pasyvius investicinius portfelius. Šį pavasarį nuo veiklos pradžios į fondą kreipėsi jau keli tūkstančiai žmonių, norinčių perkelti savo antros pakopos pensijų administravimą į šį fondą. Tikimasi, kad šis investicinis fondas investuotojams pasiūlys mažiausius turto valdymo mokesčius, tačiau tuo pat metu galės teikti tokią pačią grąžą kaip tradicinių aktyvių pensijų fondų valdytojai.
Po šios iniciatyvos paskelbimo bankai Estijoje patyrė gana nemalonių akimirkų, kadangi didelis žiniasklaidos dėmesys staiga buvo sutelktas į bankų valdomų pensijų fondų komisinius. Beveik visi kiti bankai neskubėjo įsteigti savo neskelbiamų indėlių pensijų plano. Panašus bankų "purtymas" prieš projekto Indeks startą, atrodo, taip pat pasikartos ir Latvijoje.
Finansų rinkai pavyko sukurti ir investuotojams pasiūlyti saugių bei paprastų sprendimų, kurie leidžia gerai uždirbti tuo metu, kai indėlių palūkanos yra labai mažos. Investuotojų pinigai “randa” naują kelią iš bankų ir šią tendenciją patvirtina statistika- Latvijos banko surinkta informacija rodo, kad per pastaruosius metus verslo bei privačių klientų indėliai bankuose sumažėjo beveik 10 proc.
Pastaraisiais dešimtmečiais investavimo galimybės už banko ribų sparčiai plėtėsi ir tapo vis labiau ir labiau prieinamos, patogios ir populiarios. Tai taip pat susiję su finansinių technologijų pramonės revoliucija visame pasaulyje, kuri gali pasiūlyti platesnį ir inovatyvesnį paslaugų spektrą nei bankai. Investuotojai šiandien gali lengvai ir greitai ieškoti sau pagal rizikos lygį patrauklių finansinių investicijų. Vadinamieji pasyvių pajamų investuotojai dar niekada neturėjo tokio plataus pasirinkimo kaip dabar.
Investicijų valdymas gali būti aktyvus arba pasyvus. Aktyvūs investuotojai siekdami maksimalios investicinės grąžos aktyviai analizuoja kompanijų veiklą, veiklos rezultatus bei finansines ataskaitas, taip bandydami nuspėti kurių akcijų vertė ateityje kils. Pasyvūs investuotojai investuoja į vienos rūšies akcijų paketą (pavyzdžiui, NASDAQ indekso bendrovių), kuris nėra keičiamas ar koreguojamas. Aktyvaus fondo valdytojai norėdami padidinti naudą reguliariai koreguoja savo investicinį portfelį ieškodami geriausių investavimo galimybių, apie kurias kiti iki tol nebuvo pagalvoję. Pasyvūs investuotojai mano, kad aktyvus dalyvavimas pirkime/pardavime siekiant įgyti papildomos naudos yra lygus loterijai.
Nesvarbu kaip pagrįstai skambėtų aktyvaus fondo valdytojo argumentai, tyrimai rodo, kad jie dažniausiai uždirba mažesnę grąžą nei pasyvių investicijų portfelio valdytojai. 2016 metų S&P Dow Jones pateikta apklausa rodo, kad 86 proc. aktyviai valdomų fondų nesugebėjo užtikrinti didesnės grąžos nei pasyvus investavimas į Dow Jones akcijų indeksą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, net visas 100 proc. aktyvių investuotojų negalėjo parodyti geresnių rezultatų negu pasyvaus portfelio turėtojai. Taigi, tai tik laiko klausimas kada investuotojai nustos pasitikėti aktyviais fondų valdytojais ir jų pažadais, ir jiems mokėti įspūdingus komisinius. Šiuolaikinių technologijų dėka siūlomas labai platus pasyvaus turto valdymo pasirinkimas, automatiškai valdomi investiciniai fondai ir investavimas į akcijas, obligacijas bei gamtos išteklius.
Investuotojai gali rinktis iš plataus asortimento siūlomų vertybinių popierių sąrašų, tokių kaip pasaulinio turto valdymo milžino BlackRock (iShares ir jų produktai). Taip pat, iš sparčiai populiarėjančių automatinių investicinių priemonių (angliškai „robo-advisors“), kurie automatiškai valdo investicinius portfelius atsižvelgiant į investuotojų nustatymus. Šie „robo“ konsultantai ne tik rekomenduoja pirkti pasyvius investicinius portfelius, bet ir pataria kaip veiksmingai investuoti mokestiniu požiūriu. Taigi, technologiniai sprendimai gali visiškai pakeisti asmeninį finansų konsultantą banke, taip pat teikti geresnę grąžą. Be to, privatus "robo-bankininkas" yra prieinamas investuojant tik nuo tūkstančio eurų sumos, o banke, siekiant gauti individualią konsultaciją būtina investuoti bent pora šimtų tūkstančių eurų. Tarptautinės konsultacijų bendrovės A.T. Kearney Inc. prognozės rodo, kad automatiniai pasyvių fondų valdytojai bendroje investicijų valdymo pramonėje padidės nuo dabartinių 0.5 proc. iki daugiau kaip 5 proc. 2020 metais.
Pasyvių investicijų valdymo filosofija žengia į antros pakopos pensijų fondų administravimą. Bankai nurodo, kad investavimo rizika tenka pačiam pensijų fondų dalyviui, ir jie negarantuoja investicijų pelningumo. Todėl, gyventojai susitaikė (arba nežino) kad aktyvaus investavimo planas siekia užtikrinti pelningumo dydį, kuris dažnai prilygsta komisinių išmokų už investicijų valdymą dydžiui. Šiais metais plataus viešojo rezonanso sulaukė iniciatyva Estijoje dėl naujo pensijų fondo valdytojo Tulev fondo, kuriame bus automatiškai investuojama tik į pasyvius investicinius portfelius. Šį pavasarį nuo veiklos pradžios į fondą kreipėsi jau keli tūkstančiai žmonių, norinčių perkelti savo antros pakopos pensijų administravimą į šį fondą. Tikimasi, kad šis investicinis fondas investuotojams pasiūlys mažiausius turto valdymo mokesčius, tačiau tuo pat metu galės teikti tokią pačią grąžą kaip tradicinių aktyvių pensijų fondų valdytojai.
Po šios iniciatyvos paskelbimo bankai Estijoje patyrė gana nemalonių akimirkų, kadangi didelis žiniasklaidos dėmesys staiga buvo sutelktas į bankų valdomų pensijų fondų komisinius. Beveik visi kiti bankai neskubėjo įsteigti savo neskelbiamų indėlių pensijų plano. Panašus bankų "purtymas" prieš projekto Indeks startą, atrodo, taip pat pasikartos ir Latvijoje.
Paskelbė
Juris Grišins
02.06.2017 laiku. 16:10
5 būdai kaip panaudoti paskolą verslo augimui
Mes visi žinome seną posakį „Turi išleisti pinigus, jog uždirbtum pinigus“. Tačiau daugeliui Lietuvos mažų ir vidutinio dydžio įmonių gali būti sunku surasti finansinės pagalbos ranką. Nepaisant atsigaunančios ekonomikos, mažos ir vidutinio dydžio įmonės vis dar sunkiai gauna reikiamus finansinius išteklius iš tradicinių šaltinių. Taigi, ką MVĮ tokiu atveju įprastai daro - laukia kol verslas augs sava eiga, nepasinaudoja atsiradusiomis galimybėmis laukimo procese arba bando savo šansus banke? Laimei, dabar yra ir kitų variantų. Mes pastebime vis daugiau ir daugiau Lietuvos MVĮ besiruošiančių augimui.
Štai keletas priežasčių dėl kurių galbūt norėsite bendradarbiauti su mumis:
Jums reikia daugiau erdvės
Verslas klesti ir esate pasiruošę praplėsti dabartines patalpas, persikelti į kitas, didesnes patalpas arba atidaryti papildomą biurą kitoje vietoje. Bet tik todėl, kad žmonės perka tai, ką jūs parduodate, nereiškia, kad jūs turite pinigų plėtros planams įvykdyti. Be papildomų nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų, didesnis plotas reikalauja daugiau daiktų bei darbuotojų. Siekiant šio tikslo, Capitalia verslo paskola gali greitai finansuoti persikėlimą, todėl galite sklandžiai samdyti naujus darbuotojus, auginti savo klientų ratą ir didinti pardavimus.
Norite padidinti apyvartinį kapitalą
Apyvartinis kapitalas, apibrėžiamas kaip trumpalaikis turtas atėmus trumpalaikius įsipareigojimus, yra lėšos reikalingos kasdienėms verslo operacijoms finansuoti. Trumpai tariant, sveikas verslas turėtų turėti teigiamą apyvartinį kapitalą. Tačiau daugelyje MVĮ pinigai yra dažnai užšaldomi neparduotose atsargose, produkcijoje ir gautinose sumose, todėl negali būti naudojami bendrovės įsipareigojimų apmokėjimui. Užuot spaudus kiekvieną klientą, kuris skolingas įmonei ar atidėjus esamų atsargų papildymą, mes galime padėti jūsų verslui greitai papildyti apyvartinį kapitalą.
Jums reikia naujos technikos ar įrangos
Akivaizdu, kad kiekvienam verslui reikia tam tikrų įrankių įrangos funkcionavimui, ar tai būtų technika, biuro baldai, kompiuteriai ar specializuotos programinės įrangos paketai. Visi šie dalykai verslo augimo metu kainuoja pinigus, taigi paskaičiuokite pridėtines verslo išlaidas - greičiausiai šios išlaidos nebus padengtos iš apyvartinio kapitalo. Mes galime jums padėti.
Jūsų verslui reikia daugiau atsargų
Yra tik keletas blogesnių dalykų versle už tai, kai neparduodate prekių tik dėl to, kad neturėjote pakankamai atsargų. Mažmenininkams, pasibaigusios populiarių prekių atsargos prekybos piko metu, pavyzdžiui populiaraus žaislo Kalėdų metu, gali būti brangi klaida. Galbūt turite labai populiarų produktą, kuris turi didelę klientų paklausą, arba pastebėjote naują gaminį, kurį norite įtraukti į savo asortimentą. Jei jums reikia finansavimo atsargų padidinimui, mes galime padėti.
Jūs norite aktyvesnės rinkodaros
Kadaise, skelbimas vietiniuose laikraščiuose ir senamadiškas geras rekomendavimas iš lūpų į lūpas padėjo MVĮ pritraukti naujus klientus. Tačiau šiandien, jeigu verslas neatsiranda pirmajame Google paieškos puslapyje, jis tarsi neegzistuoja. Dauguma žmonių turi prieigą ir reguliariai naudojasi internetu, daug laiko praleidžia tokiuose socialiniuose tinkluose kaip Facebook, Instagram ir Twitter. Nors socialinių tinklų marketingas yra lengvas būdas didinti savo pasiekiamumą, dideli verslai naudoja tas pačias priemones ir gali turėti išteklių užgožti jūsų pranešimą ar pavogti jūsų potencialius klientus.
Skaitmeninė rinkodara gali būti pigesnė nei spauda, televizija ar radijo reklamos, bet tai taip pat kainuoja pinigus ir laiką ją tinkamai paruošti. Dėl šios priežasties, daugelis mažų įmonių galėtų savo skaitmeninės rinkodaros strategiją perleisti tuo užsiimančioms bendrovėms ir analitikams, kurie gali paversti paskyros „sekėjus“ į aktyvius klientus.
Kad ir kokia bebūtų priežastis, kiekviena MVĮ turi būti apsukri, kad klestėtų šiandieninėje greitai besikeičiančioje aplinkoje. Greita pinigų injekcija iš Capitalia gali būti ta paskata, kurios jūsų verslui reikia prisitaikant prie tendencijų ir noro augti.
Štai keletas priežasčių dėl kurių galbūt norėsite bendradarbiauti su mumis:
Jums reikia daugiau erdvės
Verslas klesti ir esate pasiruošę praplėsti dabartines patalpas, persikelti į kitas, didesnes patalpas arba atidaryti papildomą biurą kitoje vietoje. Bet tik todėl, kad žmonės perka tai, ką jūs parduodate, nereiškia, kad jūs turite pinigų plėtros planams įvykdyti. Be papildomų nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidų, didesnis plotas reikalauja daugiau daiktų bei darbuotojų. Siekiant šio tikslo, Capitalia verslo paskola gali greitai finansuoti persikėlimą, todėl galite sklandžiai samdyti naujus darbuotojus, auginti savo klientų ratą ir didinti pardavimus.
Norite padidinti apyvartinį kapitalą
Apyvartinis kapitalas, apibrėžiamas kaip trumpalaikis turtas atėmus trumpalaikius įsipareigojimus, yra lėšos reikalingos kasdienėms verslo operacijoms finansuoti. Trumpai tariant, sveikas verslas turėtų turėti teigiamą apyvartinį kapitalą. Tačiau daugelyje MVĮ pinigai yra dažnai užšaldomi neparduotose atsargose, produkcijoje ir gautinose sumose, todėl negali būti naudojami bendrovės įsipareigojimų apmokėjimui. Užuot spaudus kiekvieną klientą, kuris skolingas įmonei ar atidėjus esamų atsargų papildymą, mes galime padėti jūsų verslui greitai papildyti apyvartinį kapitalą.
Jums reikia naujos technikos ar įrangos
Akivaizdu, kad kiekvienam verslui reikia tam tikrų įrankių įrangos funkcionavimui, ar tai būtų technika, biuro baldai, kompiuteriai ar specializuotos programinės įrangos paketai. Visi šie dalykai verslo augimo metu kainuoja pinigus, taigi paskaičiuokite pridėtines verslo išlaidas - greičiausiai šios išlaidos nebus padengtos iš apyvartinio kapitalo. Mes galime jums padėti.
Jūsų verslui reikia daugiau atsargų
Yra tik keletas blogesnių dalykų versle už tai, kai neparduodate prekių tik dėl to, kad neturėjote pakankamai atsargų. Mažmenininkams, pasibaigusios populiarių prekių atsargos prekybos piko metu, pavyzdžiui populiaraus žaislo Kalėdų metu, gali būti brangi klaida. Galbūt turite labai populiarų produktą, kuris turi didelę klientų paklausą, arba pastebėjote naują gaminį, kurį norite įtraukti į savo asortimentą. Jei jums reikia finansavimo atsargų padidinimui, mes galime padėti.
Jūs norite aktyvesnės rinkodaros
Kadaise, skelbimas vietiniuose laikraščiuose ir senamadiškas geras rekomendavimas iš lūpų į lūpas padėjo MVĮ pritraukti naujus klientus. Tačiau šiandien, jeigu verslas neatsiranda pirmajame Google paieškos puslapyje, jis tarsi neegzistuoja. Dauguma žmonių turi prieigą ir reguliariai naudojasi internetu, daug laiko praleidžia tokiuose socialiniuose tinkluose kaip Facebook, Instagram ir Twitter. Nors socialinių tinklų marketingas yra lengvas būdas didinti savo pasiekiamumą, dideli verslai naudoja tas pačias priemones ir gali turėti išteklių užgožti jūsų pranešimą ar pavogti jūsų potencialius klientus.
Skaitmeninė rinkodara gali būti pigesnė nei spauda, televizija ar radijo reklamos, bet tai taip pat kainuoja pinigus ir laiką ją tinkamai paruošti. Dėl šios priežasties, daugelis mažų įmonių galėtų savo skaitmeninės rinkodaros strategiją perleisti tuo užsiimančioms bendrovėms ir analitikams, kurie gali paversti paskyros „sekėjus“ į aktyvius klientus.
Kad ir kokia bebūtų priežastis, kiekviena MVĮ turi būti apsukri, kad klestėtų šiandieninėje greitai besikeičiančioje aplinkoje. Greita pinigų injekcija iš Capitalia gali būti ta paskata, kurios jūsų verslui reikia prisitaikant prie tendencijų ir noro augti.
Paskelbė
Capitalia
24.04.2017 laiku. 15:07
Capitalia per praėjusius metus Baltijos šalių įmonėms suteikė 8 milijonų eurų finansavimą
Praėjusiais metais Capitalia suteikė daugiau kaip 8 milijonus eurų paskolų, finansavusi 465 Baltijos šalių įmones. Pusė iš jų arba 50% yra Latvijos smulkus verslas, 40% - Lietuvos ir 10% - Estijos. Bendrai 2016 m. verslui suteiktų kreditų apimtis išaugo 180%, tai didžiausias prieaugis nuo 2012 m.
“2016 m. įgyvendinome eilę veiksmų, palengvinusių finansavimo prieinamumą smulkiam verslui Baltijos šalyse. Praėjusiais metais Capitalia pradėjo savo veiklą Estijoje ir per trumpą laiką finansavo 50 įmonių. Taip pat pradėjome teikti sąskaitų pardavimo paslaugą, kuri tapo labai paklausi verslininkų tarpe. Šiais metais pristatysime keletą naujų produktų smulkiojo verslo finansavimui. Viena iš 2017 m. naujovių – Capitalia tarpusavio skolinimo platforma, per kurią įmonės galės pritraukti investuotojus paskoloms iki vieno milijono eurų. Taigi, šiais metais planuojame aktyviai didinti verslui išduoto finansavimo apimtį.” sako Capitalia valdybos pirmininkas, Juris Grišins.
Daugumą Capitalia finansuotų įmonių sudaro smulkusis verslas iš prekybos ir gamybos sektoriaus. Vidutinė išduodamos vienos paskolos įmonei sudaro 12,000 eurų, o vidutinis paskolos terminas – 10 mėn. Į verslo plėtrą aktyviai investuoja ir miestuose, ir regionuose registruotos bendrovės.
Dažniausiai Capitalia finansavimo paslaugos naudojamos kaip papildomas finansavimas prie jau esamos banko paskolos, taip pat tais atvejais, kai banko paskola netinkama arba neprieinama. Praėjusiais metais dauguma įmonių naudojosi paskolomis apyvartinėms lėšoms, investicijoms, taip pat ir sąskaitų pardavimo paslauga, kuri leidžia mažoms įmonėms iš karto gauti pinigus už išrašytas sąskaitas, kurių apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 90 dienų.
“2016 m. įgyvendinome eilę veiksmų, palengvinusių finansavimo prieinamumą smulkiam verslui Baltijos šalyse. Praėjusiais metais Capitalia pradėjo savo veiklą Estijoje ir per trumpą laiką finansavo 50 įmonių. Taip pat pradėjome teikti sąskaitų pardavimo paslaugą, kuri tapo labai paklausi verslininkų tarpe. Šiais metais pristatysime keletą naujų produktų smulkiojo verslo finansavimui. Viena iš 2017 m. naujovių – Capitalia tarpusavio skolinimo platforma, per kurią įmonės galės pritraukti investuotojus paskoloms iki vieno milijono eurų. Taigi, šiais metais planuojame aktyviai didinti verslui išduoto finansavimo apimtį.” sako Capitalia valdybos pirmininkas, Juris Grišins.
Daugumą Capitalia finansuotų įmonių sudaro smulkusis verslas iš prekybos ir gamybos sektoriaus. Vidutinė išduodamos vienos paskolos įmonei sudaro 12,000 eurų, o vidutinis paskolos terminas – 10 mėn. Į verslo plėtrą aktyviai investuoja ir miestuose, ir regionuose registruotos bendrovės.
Dažniausiai Capitalia finansavimo paslaugos naudojamos kaip papildomas finansavimas prie jau esamos banko paskolos, taip pat tais atvejais, kai banko paskola netinkama arba neprieinama. Praėjusiais metais dauguma įmonių naudojosi paskolomis apyvartinėms lėšoms, investicijoms, taip pat ir sąskaitų pardavimo paslauga, kuri leidžia mažoms įmonėms iš karto gauti pinigus už išrašytas sąskaitas, kurių apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 90 dienų.
Paskelbė
Capitalia
17.02.2017 laiku. 09:21
Kodėl verslas bėga iš bankų?
Ne paslaptis, kad smulkus ir vidutinis verslas bankams įdomus tiek, kiek komisinių mokesčių sumoka už paprasčiausias paslaugas, tokias kaip pinigų pervedimai, sąskaitų administravimas, kortelių skaitytuvai ir kt. Bankai nėra linkę finansuoti smulkaus verslo, ypač po dar neužmirštos 2007 metų krizės. Taigi, atrodo natūralu, kad kol bankams smulkus verslas nėra įdomus, o tuo pačiu smulkiam verslui bankai atneša tik išlaidas, draugystė tarp jų tęstis amžinai negali.
Džiugu, kad šiai dienai daugėja alternatyvių verslo finansavimo, pigių pinigų pervedimų bei sąskaitų administravimo tiekėjų. Verslas gali skolintis iš alternatyvių finansuotojų, siųsti ir gauti pinigus per elektronines platformas ir išvengti gremėzdiškų, dideliais kaštais apaugusių ir ilgai pelnus kraunančių bankų.
Prie viso to, galime pridėti ir tai, kad naudojantis alternatyvomis, verslas paslaugas gauna kur kas greičiau. Jei paskolos paraiška banke vertinama 3-4 savaites, tai alternatyvūs finansuotojai atsakymą pateikia per 1-3 dienas. Taip pat, jau galima atlikti ir momentinius pinigų pervedimus, kai tuo tarpu banke jie vykdomi tik kelis kartus per dieną.
Lieka tik pasidžiaugti, jog rinka progresuoja, smulkus ir vidutinis verslas mato ir supranta alternatyvių finansuotojų ir paslaugų tiekėjų naudą bei ja pasinaudoja. Sveikiname visus, kurie jau džiaugiasi teikiamais privalumais, o tuos, kurie dar neišdrįso, kviečiame išbandyti ar susisiekti nemokamai konsultacijai.
Džiugu, kad šiai dienai daugėja alternatyvių verslo finansavimo, pigių pinigų pervedimų bei sąskaitų administravimo tiekėjų. Verslas gali skolintis iš alternatyvių finansuotojų, siųsti ir gauti pinigus per elektronines platformas ir išvengti gremėzdiškų, dideliais kaštais apaugusių ir ilgai pelnus kraunančių bankų.
Prie viso to, galime pridėti ir tai, kad naudojantis alternatyvomis, verslas paslaugas gauna kur kas greičiau. Jei paskolos paraiška banke vertinama 3-4 savaites, tai alternatyvūs finansuotojai atsakymą pateikia per 1-3 dienas. Taip pat, jau galima atlikti ir momentinius pinigų pervedimus, kai tuo tarpu banke jie vykdomi tik kelis kartus per dieną.
Lieka tik pasidžiaugti, jog rinka progresuoja, smulkus ir vidutinis verslas mato ir supranta alternatyvių finansuotojų ir paslaugų tiekėjų naudą bei ja pasinaudoja. Sveikiname visus, kurie jau džiaugiasi teikiamais privalumais, o tuos, kurie dar neišdrįso, kviečiame išbandyti ar susisiekti nemokamai konsultacijai.
Paskelbė
Capitalia
02.12.2016 laiku. 11:00
Pasiūlykite savo klientams ilgesnius apmokėjimo terminus
Dabar naudodamiesi finansų įmonės Capitalia pagalba, visiems savo klientams (juridiniams asmenims) galite pasiūlyti geresnes apmokėjimo sąlygas.
Naudojantis "Sąskaitų pirkimo" paslauga – Jūs išrašote sąskaitą klientui be mokėjimo atidėjimo ir sąskaitą Jums iškart apmoka Capitalia, o Jūsų klientas galės grąžinti pinigus mums vėliau. Rezultate, Jūs galite teikti paslaugas ar prekes savo klientams nelaukdami ilgų apmokėjimo terminų, o Jūsų pirkėjai už paslaugas ar prekes gali atsiskaityti jiems patogiu metu pagal jų pinigų srautus ir galimybes.
Jei norite apie šią galimybę informuoti savo klientus ir atlaisvinti užšaldomas apyvartines lėšas, siūlome Jūsų įmonės sąskaitas papildyti Capitalia antspaudu su šia paslauga. Norėdami tai padaryti, galite laisvai naudoti žemiau pateiktą paveikslėlį.
Finansų įmonės Capitalia siūlomas Sąskaitų finansavimo (pirkimo ir pardavimo) produktas sparčiai populiarėja tarp mažų ir vidutinio dydžio įmonių. Prieš metus pradėta teikti paslauga jau pasinaudojo daugiau nei 100 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o bendra finansuota sąskaitų suma siekia daugiau nei 5 000 000 eurų. Naudojant sąskaitų pardavimo finansavimą, įmonės gali gauti pinigus už išrašytas sąskaitas iš karto nelaukiant kol sueis 30- 90 dienų apmokėjimo terminas. Tai yra naujo tipo finansavimo produktas, moderni alternatyva tradiciniam bankuose siūlomam faktoringui.
Naudojantis "Sąskaitų pirkimo" paslauga – Jūs išrašote sąskaitą klientui be mokėjimo atidėjimo ir sąskaitą Jums iškart apmoka Capitalia, o Jūsų klientas galės grąžinti pinigus mums vėliau. Rezultate, Jūs galite teikti paslaugas ar prekes savo klientams nelaukdami ilgų apmokėjimo terminų, o Jūsų pirkėjai už paslaugas ar prekes gali atsiskaityti jiems patogiu metu pagal jų pinigų srautus ir galimybes.
Jei norite apie šią galimybę informuoti savo klientus ir atlaisvinti užšaldomas apyvartines lėšas, siūlome Jūsų įmonės sąskaitas papildyti Capitalia antspaudu su šia paslauga. Norėdami tai padaryti, galite laisvai naudoti žemiau pateiktą paveikslėlį.
Finansų įmonės Capitalia siūlomas Sąskaitų finansavimo (pirkimo ir pardavimo) produktas sparčiai populiarėja tarp mažų ir vidutinio dydžio įmonių. Prieš metus pradėta teikti paslauga jau pasinaudojo daugiau nei 100 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o bendra finansuota sąskaitų suma siekia daugiau nei 5 000 000 eurų. Naudojant sąskaitų pardavimo finansavimą, įmonės gali gauti pinigus už išrašytas sąskaitas iš karto nelaukiant kol sueis 30- 90 dienų apmokėjimo terminas. Tai yra naujo tipo finansavimo produktas, moderni alternatyva tradiciniam bankuose siūlomam faktoringui.
Paskelbė
Capitalia
07.10.2016 laiku. 17:46
Kredito linijos klientas – UAB „Betriolis“
UAB “Betriolis” yra viena didžiausių miltelinio dažymo kompanijų Lietuvoje. Kompanija įkurta 2003 m. ir miltelinio dažymo srityje dirba daugiau nei septynerius metus. Betriolis dažymui naudoja žinomų įmonių “Oxyplast”, “Du Pont”, “Tiger”, “Teknos”, “IGP”, “Inver” produktus. Įmonės klientų bazę sudaro individualūs klientai, Lietuvoje gerai žinomos kompanijos bei daugelis kitų gaminančių įvairaus tipo metalo konstrukcijas ir gaminius.
Artėjant sezono pradžiai įmonėje buvo jaučiamas apyvartinių lėšų trūkumas. Kompanijos pardavimai glaudžiai susiję su statybos bei metalo konstrukcijų gamybos įmonėmis, bei šio verslo sezoniškumu. Žiemą sumažėję įmonės pajamų srautai apsunkina pasiruošimą sezono įkarščiui.
Įmonės direktorius Artūras Židonis sako: „Ieškojau paprasto verslo finansavimo produkto ir kredito linija atitiko mano lūkesčius. Kredito linijos finansavimu galima naudotis tada, kada jo reikia, todėl sezonas pasitinkamas be rūpesčių.“
Capitalia teikiama kredito linija iki 25,000 EUR leidžia sklandžiai ir patogiai valdyti kasdienius įmonės pinigų srautų poreikius. Šis produktas ypač praktiškas ir gali būti naudojamas tik tada, kai jo reikia. Palūkanos skaičiuojamos dienų tikslumu už faktiškai panaudotą sumą.
Artėjant sezono pradžiai įmonėje buvo jaučiamas apyvartinių lėšų trūkumas. Kompanijos pardavimai glaudžiai susiję su statybos bei metalo konstrukcijų gamybos įmonėmis, bei šio verslo sezoniškumu. Žiemą sumažėję įmonės pajamų srautai apsunkina pasiruošimą sezono įkarščiui.
Įmonės direktorius Artūras Židonis sako: „Ieškojau paprasto verslo finansavimo produkto ir kredito linija atitiko mano lūkesčius. Kredito linijos finansavimu galima naudotis tada, kada jo reikia, todėl sezonas pasitinkamas be rūpesčių.“
Capitalia teikiama kredito linija iki 25,000 EUR leidžia sklandžiai ir patogiai valdyti kasdienius įmonės pinigų srautų poreikius. Šis produktas ypač praktiškas ir gali būti naudojamas tik tada, kai jo reikia. Palūkanos skaičiuojamos dienų tikslumu už faktiškai panaudotą sumą.
Paskelbė
Capitalia
05.07.2016 laiku. 12:48
„Capitalia“ teikiamos paskolos verslui siekia daugiau nei 3 mln. eurų
Per 2015 metus verslo finansavimo įmonė „Capitalia“ smulkiam ir vidutinio dydžio verslui Baltijos šalyse suteikė paskolų, kurių vertė siekia daugiau nei 3 milijonus eurų. „Capitalia“ siūlomu finansavimu pasinaudojo 237 įmonės – trečdalis jų buvo iš Lietuvos.
„Capitalios“ vienai įmonei suteikos paskolos dydis vidutiniškai siekia 9 000 eurų, o vidutinis terminas – 12 mėnesių. Dauguma paskolų buvo suteikta mažmeninėms ir gamybos pramone besiverčiančioms įmonėms. Pažymėtina, kad dauguma jų – iš regionų.
„Praėjusiais metais „Capitalia“ savo klientams pasiūlė naujų finansavimo produktų, skirtų tiek mažam, tiek vidutinio dydžio verslui. Mūsų siūlomas sąskaitų finansavimas ir kredito linija jau sulaukė didelio klientų susidomėjimo. 2016 metais mes taip pat tikimės ir toliau stipriai didinti išduotų paskolų kiekį, todėl papildomai siekiame pritraukti rizikos kapitalo ir komercinių bankų investicijas. Mūsų tikslas – padvigubinti suteiktų paskolų skaičių. Be to, „Capitalia“ pradėjo veikti ir Estijos rinkoje, kuri taip pat rodo didelį susidomėjimą alternatyviais finansavimo šaltiniais“, – sako įmonės „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Įmonės „Capitalia“ atstovai teigia pastebintys, kad klientai rodo vis didesnį susidomėjimą nebankinėmis finansų ir finansų technologijų, tokių kaip „Capitalia“, „Paysera“ ar „Mintos“, siūlomomis finansinėmis paslaugomis. Kaip ir visame pasaulye, taip ir Baltijos šalyse matomos tendencijos, kai tradicinių bankų vaidmuo finansų ekosistemoje mažėja ir atveria vis daugiau galimybų ne bankinio finansavimo kompanijoms.
Verslo finansavimo įmonės „Capitalia“ paslaugomis naudojasi tokios Lietuvos įmonės, kaip VšĮ „Loftas fest“ (koncertų ir renginių veikla), UAB „Latlita“ (prekyba dažais), UAB „Dairesta“ (didmeninė prekyba varžtais), baras „Bukowski“ ir daug kitų.
Apie „Capitalia“
„Capitalia“ yra pirmaujanti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo įmonė Baltijos šalyse bei yra atstovaujama NASDAQ Rygos vertybinių popierių biržoje. Nuo veiklos pradžios 2007 m. „Capitalia“ finansavo daugiau nei 1000 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Capitalios“ vienai įmonei suteikos paskolos dydis vidutiniškai siekia 9 000 eurų, o vidutinis terminas – 12 mėnesių. Dauguma paskolų buvo suteikta mažmeninėms ir gamybos pramone besiverčiančioms įmonėms. Pažymėtina, kad dauguma jų – iš regionų.
„Praėjusiais metais „Capitalia“ savo klientams pasiūlė naujų finansavimo produktų, skirtų tiek mažam, tiek vidutinio dydžio verslui. Mūsų siūlomas sąskaitų finansavimas ir kredito linija jau sulaukė didelio klientų susidomėjimo. 2016 metais mes taip pat tikimės ir toliau stipriai didinti išduotų paskolų kiekį, todėl papildomai siekiame pritraukti rizikos kapitalo ir komercinių bankų investicijas. Mūsų tikslas – padvigubinti suteiktų paskolų skaičių. Be to, „Capitalia“ pradėjo veikti ir Estijos rinkoje, kuri taip pat rodo didelį susidomėjimą alternatyviais finansavimo šaltiniais“, – sako įmonės „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Įmonės „Capitalia“ atstovai teigia pastebintys, kad klientai rodo vis didesnį susidomėjimą nebankinėmis finansų ir finansų technologijų, tokių kaip „Capitalia“, „Paysera“ ar „Mintos“, siūlomomis finansinėmis paslaugomis. Kaip ir visame pasaulye, taip ir Baltijos šalyse matomos tendencijos, kai tradicinių bankų vaidmuo finansų ekosistemoje mažėja ir atveria vis daugiau galimybų ne bankinio finansavimo kompanijoms.
Verslo finansavimo įmonės „Capitalia“ paslaugomis naudojasi tokios Lietuvos įmonės, kaip VšĮ „Loftas fest“ (koncertų ir renginių veikla), UAB „Latlita“ (prekyba dažais), UAB „Dairesta“ (didmeninė prekyba varžtais), baras „Bukowski“ ir daug kitų.
Apie „Capitalia“
„Capitalia“ yra pirmaujanti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo įmonė Baltijos šalyse bei yra atstovaujama NASDAQ Rygos vertybinių popierių biržoje. Nuo veiklos pradžios 2007 m. „Capitalia“ finansavo daugiau nei 1000 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Paskelbė
Capitalia
17.05.2016 laiku. 17:03
POS kredito klientas – UAB „Veloma“
Džiaugiamės, kad POS kreditu naudojasi vis daugiau įmonių Lietuvoje, kurios pasidalina savo pastebėjimais apie mūsų teikiamo verslo finansavimo privalumus. Tikime, kad tai bus naudinga ir įdomu esamiems bei būsimiems mūsų klientams.
UAB „Veloma“ yra mažmeninės ir didmeninės dviračių prekybos įmonė, atstovaujanti tokius prekių ženklus iš Vokietijos ir Italijos kaip „GHOST“ , „TORPADO“ ir “FONDRIEST”. Įmonė siūlo aukštos kokybės prekes ir nuolat skiria didelį dėmesį asortimento plėtrai bei atnaujinimui. Sezono pradžioje visada jaučiamas apyvartinių lėšų trūkumas, ypatingai įmonėms, kurių pardavimai žiemą smarkiai sumažėja, o neišparduotos prekių atsargos sandėlyje įšaldo apyvartines lėšas. Tokiam verslui svarbu pasiruošti artėjančiam sezono įkarščiui iš anksto, todėl reikia ieškoti papildomo verslo finansavimo šaltinio naujų prekių įsigijimui.
Įmonės direktorė Ramunė Vilinauskienė sako - „Ieškojome patogaus ir paprasto verslo finansavimo parduotuvės asortimento plėtrai. Capitalia puslapyje perskaitėme apie POS kreditą. Iki šiol nebuvome girdėję apie tokio tipo siūlomą paskolą verslui, o kadangi didžiąją dalį pirkėjų atsiskaitymų gauname ne grynais, o per kortelių skaitytuvą, susidomėjome ir nusprendėme kreiptis. Gavome greitą atsakymą ir netrukus pasirašėme verslo paskolos sutartį 6 mėnesių terminui, kurios dėka spėjome atnaujinti parduotuvės ekspoziciją ir pasiruošti sezono pradžiai“.
Capitalia yra vienintelė finansavimo įmonė Lietuvoje, siūlanti POS kreditą - inovatyvų verslo finansavimo produktą skirtą prekybos įmonėms, kurios priima atsiskaitymus iš klientų per banko kortelių terminalus (POS terminalai). POS kreditas grąžinamas automatiškai nukreipiant mažą dalį nuo kiekvieno mokėjimo banko kortele paskolos grąžinimui.
UAB „Veloma“ yra mažmeninės ir didmeninės dviračių prekybos įmonė, atstovaujanti tokius prekių ženklus iš Vokietijos ir Italijos kaip „GHOST“ , „TORPADO“ ir “FONDRIEST”. Įmonė siūlo aukštos kokybės prekes ir nuolat skiria didelį dėmesį asortimento plėtrai bei atnaujinimui. Sezono pradžioje visada jaučiamas apyvartinių lėšų trūkumas, ypatingai įmonėms, kurių pardavimai žiemą smarkiai sumažėja, o neišparduotos prekių atsargos sandėlyje įšaldo apyvartines lėšas. Tokiam verslui svarbu pasiruošti artėjančiam sezono įkarščiui iš anksto, todėl reikia ieškoti papildomo verslo finansavimo šaltinio naujų prekių įsigijimui.
Įmonės direktorė Ramunė Vilinauskienė sako - „Ieškojome patogaus ir paprasto verslo finansavimo parduotuvės asortimento plėtrai. Capitalia puslapyje perskaitėme apie POS kreditą. Iki šiol nebuvome girdėję apie tokio tipo siūlomą paskolą verslui, o kadangi didžiąją dalį pirkėjų atsiskaitymų gauname ne grynais, o per kortelių skaitytuvą, susidomėjome ir nusprendėme kreiptis. Gavome greitą atsakymą ir netrukus pasirašėme verslo paskolos sutartį 6 mėnesių terminui, kurios dėka spėjome atnaujinti parduotuvės ekspoziciją ir pasiruošti sezono pradžiai“.
Capitalia yra vienintelė finansavimo įmonė Lietuvoje, siūlanti POS kreditą - inovatyvų verslo finansavimo produktą skirtą prekybos įmonėms, kurios priima atsiskaitymus iš klientų per banko kortelių terminalus (POS terminalai). POS kreditas grąžinamas automatiškai nukreipiant mažą dalį nuo kiekvieno mokėjimo banko kortele paskolos grąžinimui.
Paskelbė
Capitalia
19.04.2016 laiku. 16:28
Investuotojams siūloma investuoti į trumpalaikes paskolas, užtikrintas neapmokėtomis sąskaitomis
Nuo šiandien, vasario 5 d., tarpusavio skolinimo platforma „Mintos“ pradeda siūlyti investuotojams galimybę investuoti į verslo finansavimo įmonės „Capitalia“ paskolas, kurios yra užtikrintos išrašytomis, bet dar neapmokėtomis sąskaitomis. Tokiu būdu investuotojams suteikiama galimybė investuoti į smulkaus ir vidutinio verslo išrašytas sąskaitas, kurias apmokės didžiausios įmonės Baltijos šalyse.
„Išplėstas bendradarbiavimas su „Mintos“ suteiks investuotojams dar daugiau investavimo galimybių, o smulkus ir vidutinis verslas Baltijos šalyse gaus pigesnį ir labiau prieinamą finansavimą. Paskolos, užtikrintos sąskaitomis, arba sąskaitų pardavimas yra nauja „Capitalia“ teikiama paslauga, kuri jau užsitarnavo itin didelį mūsų klientų dėmesį. „Mintos“ platformos investuotojai aktyviai investuoja į verslo paskolas ir jau yra investavę daugiau nei 1,3 mln. eurų į „Capitalia“ išduotas paskolas”, - komentuoja Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
„Vidutiniškai trys iš keturių mažų ir vidutinio dydžio įmonių Baltijos šalyse pripažįsta, kad laiku apmokamos sąskaitos yra kritiškai svarbu kasdieniam pinigų srautų valdymui ir netrukdomam verslo augimui. Mes labai džiaugiamės, kad daugiau nei 4000 investuotojų, užsiregistravusių mūsų platformoje, nuo šiol turės galimybę investuoti į sąskaitomis užtikrintas „Capitalia“ paskolas, ko pasekoje finansavimas mažoms ir vidutinėms įmonėms taps dar prieinamesnis”, - paaiškina Mārtiņš Šulte, tarpusavio skolinimo platformos „Mintos“ vadovas.
Sąskaitų pardavimas leidžia įmonėms parduoti savo išrašytas sąskaitas ir gauti apmokėjimą iškart, nelaukiant kol pirkėjas apmokės po 30 ar net 90 dienų termino. Smulkiam ir vidutiniam verslui tai suteikia galimybę išlaisvinti apyvartinį kapitalą ir naudoti jį spartesnei verslo plėtrai. Šis finansavimo produktas yra aktyviai naudojamas gamybos ir didmeninės prekybos įmonių, kurios tiekia prekes tokiems mažmeninės prekybos tinklams kaip „Rimi“ ar „Maxima“.
Verslo finansavimo įmonė „Capitalia“ finansuoja 90 proc. nesumokėtos sąskaitos sumos. Vidutinė parduodamos sąskaitos suma svyruoja nuo 1000 iki 20000 eurų. Visos paskolos, kurios patenka į „Mintos“ platformą, jau yra finansuotos iš „Capitalia“, todėl investuotojai iškart pradeda gauti grąžą.
Apie „Capitalia“
„Capitalia“ yra pirmaujanti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo įmonė Baltijos šalyse bei yra atstovaujama NASDAQ Rygos vertybinių popierių biržoje. Nuo veiklos pradžios 2007 m., „Capitalia“ finansavo daugiau nei 500 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Išplėstas bendradarbiavimas su „Mintos“ suteiks investuotojams dar daugiau investavimo galimybių, o smulkus ir vidutinis verslas Baltijos šalyse gaus pigesnį ir labiau prieinamą finansavimą. Paskolos, užtikrintos sąskaitomis, arba sąskaitų pardavimas yra nauja „Capitalia“ teikiama paslauga, kuri jau užsitarnavo itin didelį mūsų klientų dėmesį. „Mintos“ platformos investuotojai aktyviai investuoja į verslo paskolas ir jau yra investavę daugiau nei 1,3 mln. eurų į „Capitalia“ išduotas paskolas”, - komentuoja Gintaras Matuzas, „Capitalia“ vadovas Lietuvoje.
„Vidutiniškai trys iš keturių mažų ir vidutinio dydžio įmonių Baltijos šalyse pripažįsta, kad laiku apmokamos sąskaitos yra kritiškai svarbu kasdieniam pinigų srautų valdymui ir netrukdomam verslo augimui. Mes labai džiaugiamės, kad daugiau nei 4000 investuotojų, užsiregistravusių mūsų platformoje, nuo šiol turės galimybę investuoti į sąskaitomis užtikrintas „Capitalia“ paskolas, ko pasekoje finansavimas mažoms ir vidutinėms įmonėms taps dar prieinamesnis”, - paaiškina Mārtiņš Šulte, tarpusavio skolinimo platformos „Mintos“ vadovas.
Sąskaitų pardavimas leidžia įmonėms parduoti savo išrašytas sąskaitas ir gauti apmokėjimą iškart, nelaukiant kol pirkėjas apmokės po 30 ar net 90 dienų termino. Smulkiam ir vidutiniam verslui tai suteikia galimybę išlaisvinti apyvartinį kapitalą ir naudoti jį spartesnei verslo plėtrai. Šis finansavimo produktas yra aktyviai naudojamas gamybos ir didmeninės prekybos įmonių, kurios tiekia prekes tokiems mažmeninės prekybos tinklams kaip „Rimi“ ar „Maxima“.
Verslo finansavimo įmonė „Capitalia“ finansuoja 90 proc. nesumokėtos sąskaitos sumos. Vidutinė parduodamos sąskaitos suma svyruoja nuo 1000 iki 20000 eurų. Visos paskolos, kurios patenka į „Mintos“ platformą, jau yra finansuotos iš „Capitalia“, todėl investuotojai iškart pradeda gauti grąžą.
Apie „Capitalia“
„Capitalia“ yra pirmaujanti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo įmonė Baltijos šalyse bei yra atstovaujama NASDAQ Rygos vertybinių popierių biržoje. Nuo veiklos pradžios 2007 m., „Capitalia“ finansavo daugiau nei 500 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Paskelbė
Capitalia
05.02.2016 laiku. 14:46
Capitalia pradėjo teikti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą ir Estijoje
Capitalia, atstovaujama NASDAQ Rygos biržoje, yra pirmaujanti alternatyvaus finansavimo smulkiam ir vidutiniam verslui teikėja Lietuvoje ir Latvijoje. Capitalia siūlo modernias ir prieinamas paskolas verslui, kurio tradiciniai komerciniai bankai tarsi nepastebi. Iki šiol Capitalia suteikė apyvartinių lėšų ir investicijų finansavimą daugiau nei 500 įmonių, o bendra paskolų suma siekia daugiau nei 12 milijonų eurų. 2016 metų sausio mėnesį Capitalia gavo reikiamus leidimus ir pradėjo aptarnauti klientus ir Estijoje.
Šiandien finansinė situacija vis dar tokia, kad bankai labai atsargiai skolina verslui, o ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pasaulyje, kaip ir Estijoje, alternatyvaus finansavimo teikėjai tokie kaip Capitalia - FundingCircle (DB), Marketinvoice (DB) ir OnDeck (JAV) – žengia į rinką ir suteikia verslo augimui reikalingą kapitalą. Lietuvoje ir Latvijoje įmonės jau yra mažiau priklausomos nuo komercinių bankų finansavimo ir naudojasi alternatyviais sprendimais, todėl to paties galima tikėtis ir Estijoje.
„Džiaugiamės pradėję dirbti Estijoje, kur matome alternatyvaus finansavimo rinkos poreikį ir panašias į Lietuvos ir Latvijos rinkų galimybės. Dėmesį skirsime įmonėms, kurios iš bankų gauna neigiamus atsakymus ir bandysime joms padėti išspręsti augimui trūkstamo finansavimo problemas“, sako Gintaras Matuzas, Capitalia vadovas Lietuvoje.
Capitalia finansuoja mažas ir vidutines įmones jau nuo 2010 metų. Veiklos pradžioje buvo finansuojamos įmonės, kurios negalėjo gauti paskolos bankuose. Tačiau dėl paprastos paraiškos formos ir operatyvaus sprendimo priėmimo įmonės Lietuvoje ir Latvijoje dažnai naudojasi Capitalia finansavimu vietoj arba kartu su bankų paskolomis. Capitalia paslaugos neapsiriboja paskolomis. Kitas vis labiau populiarėjantis finansavimo įrankis yra sąskaitų pardavimas, kurio pagalba mažos ir vidutinės įmonės gali lengviau valdyti savo pinigų srautus.
Capitalia finansuoja nuo 1,000 iki 100,000 eurų, o paskolų grąžinimo terminas gali būti nuo 1 mėnesio iki 5 metų. Tarp daugiau nei 500 klientų yra prekybos, transporto, gamybos ir daugelio kitų pramonės šakų įmonės. Verslo paskolos, kurias išduoda Capitalia, taip pat yra finansuojamos ir sparčiai augančioje minios finansavimo platformoje Mintos.lt.
Capitalia yra pirmaujanti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo įmonė Baltijos šalyse ir yra atstovaujama NASDAQ Rygos vertybinių popierių biržoje. Nuo veiklos pradžios Capitalia suteikė finansavimą daugiau nei 500 įmonių, o bendra suteikto finansavimo suma jau viršijo 12 milijonų eurų.
Šiandien finansinė situacija vis dar tokia, kad bankai labai atsargiai skolina verslui, o ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pasaulyje, kaip ir Estijoje, alternatyvaus finansavimo teikėjai tokie kaip Capitalia - FundingCircle (DB), Marketinvoice (DB) ir OnDeck (JAV) – žengia į rinką ir suteikia verslo augimui reikalingą kapitalą. Lietuvoje ir Latvijoje įmonės jau yra mažiau priklausomos nuo komercinių bankų finansavimo ir naudojasi alternatyviais sprendimais, todėl to paties galima tikėtis ir Estijoje.
„Džiaugiamės pradėję dirbti Estijoje, kur matome alternatyvaus finansavimo rinkos poreikį ir panašias į Lietuvos ir Latvijos rinkų galimybės. Dėmesį skirsime įmonėms, kurios iš bankų gauna neigiamus atsakymus ir bandysime joms padėti išspręsti augimui trūkstamo finansavimo problemas“, sako Gintaras Matuzas, Capitalia vadovas Lietuvoje.
Capitalia finansuoja mažas ir vidutines įmones jau nuo 2010 metų. Veiklos pradžioje buvo finansuojamos įmonės, kurios negalėjo gauti paskolos bankuose. Tačiau dėl paprastos paraiškos formos ir operatyvaus sprendimo priėmimo įmonės Lietuvoje ir Latvijoje dažnai naudojasi Capitalia finansavimu vietoj arba kartu su bankų paskolomis. Capitalia paslaugos neapsiriboja paskolomis. Kitas vis labiau populiarėjantis finansavimo įrankis yra sąskaitų pardavimas, kurio pagalba mažos ir vidutinės įmonės gali lengviau valdyti savo pinigų srautus.
Capitalia finansuoja nuo 1,000 iki 100,000 eurų, o paskolų grąžinimo terminas gali būti nuo 1 mėnesio iki 5 metų. Tarp daugiau nei 500 klientų yra prekybos, transporto, gamybos ir daugelio kitų pramonės šakų įmonės. Verslo paskolos, kurias išduoda Capitalia, taip pat yra finansuojamos ir sparčiai augančioje minios finansavimo platformoje Mintos.lt.
Capitalia yra pirmaujanti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo įmonė Baltijos šalyse ir yra atstovaujama NASDAQ Rygos vertybinių popierių biržoje. Nuo veiklos pradžios Capitalia suteikė finansavimą daugiau nei 500 įmonių, o bendra suteikto finansavimo suma jau viršijo 12 milijonų eurų.
Paskelbė
Capitalia
29.01.2016 laiku. 09:30
Smulkiajam verslui bankai skolinti nelinkę
Apyvartinių lėšų pristigusiems smulkiesiems verslininkams bankai linkę atsukti nugarą, nes smulkusis verslas paprastai neturi įkeičiamo nekilnojamojo turto ar jo vertė per maža. Dažnai norima paskolos sumos yra tokios nedidelės, kad bankams praktiškai net neapsimoka pradėti ilgų vertinimo procesų.
Smulkusis ir vidutinis verslas priverstas ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, nes bankuose paskolų paprastai negauna, nes neturi užstato, per trumpa įmonės veiklos istorija, paskolos reikia labai trumpam laikotarpiui (nuo 1 iki 12 mėnesių), paskolos suma labai nedidelė (iki 25 tūkst. eurų), paskolos reikia čia ir dabar (bankuose suderinimas trunka bent mėnesį).
„Bankai atsargūs. Jiems įdomios didelės sumos ir ilgi terminai. Tuo tarpu smulkiajam verslui dažniausiai reikia papildomų apyvartinių lėšų, ir jų reikia tuoj pat. Taigi smulkiajam verslui tenka ieškoti alternatyvių finansuotojų, finansuojančių rizikingesnius projektus, skolinančių trumpam laikotarpiui, vertinančių greitai ir sprendimus priimančių operatyviai“, – sako pirmaujančios finansavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse teikėjos „Capitalia“ atstovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Pasak jo, bankų vietą pamažu užima alternatyvaus finansavimo tiekėjai, taip pat rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o vis daugiau įmonių supranta, kad verslui reikiamą finansavimą galima gauti ne tik banke.
„Lietuvoje verslininkams dar trūksta informacijos apie alternatyvų finansavimą ir įmonės iš dalies bijo naudotis alternatyvų finansavimą teikiančių įmonių paslaugomis. Istoriškai susiklostė, kad turime situaciją, kai įmonių finansavimo poreikiai visada buvo paremti bankų paskolomis“, – situaciją apibūdina Gintaras Matuzas.
Jo teigimu, Lietuvos Vyriausybė taip pat galėtų prisidėti prie alternatyvių įmonių finansavimo, bendrai finansuojant mažas ir vidutines įmones kartu su privačiais investuotojais. Pavyzdžiui, pernai Latvijoje buvo bendrai su Latvijos Vyriausybe finansuota daugiau nei šimtas „Capitalia“ įmonėms išduotų mikrokreditų. Lietuva taip pat gali būti panaši į progresuojančią ir aktyvinti mažų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą, kuriant ilgalaikį bendradarbiavimą su nebankiniais skolintojais ir naujomis finansinių technologijų įmonėmis. Tai būtų vienas iš svarbiausių ilgalaikių veiksmų stiprinti mūsų šalies finansinę nepriklausomybę.
Smulkusis ir vidutinis verslas priverstas ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, nes bankuose paskolų paprastai negauna, nes neturi užstato, per trumpa įmonės veiklos istorija, paskolos reikia labai trumpam laikotarpiui (nuo 1 iki 12 mėnesių), paskolos suma labai nedidelė (iki 25 tūkst. eurų), paskolos reikia čia ir dabar (bankuose suderinimas trunka bent mėnesį).
„Bankai atsargūs. Jiems įdomios didelės sumos ir ilgi terminai. Tuo tarpu smulkiajam verslui dažniausiai reikia papildomų apyvartinių lėšų, ir jų reikia tuoj pat. Taigi smulkiajam verslui tenka ieškoti alternatyvių finansuotojų, finansuojančių rizikingesnius projektus, skolinančių trumpam laikotarpiui, vertinančių greitai ir sprendimus priimančių operatyviai“, – sako pirmaujančios finansavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse teikėjos „Capitalia“ atstovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Pasak jo, bankų vietą pamažu užima alternatyvaus finansavimo tiekėjai, taip pat rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o vis daugiau įmonių supranta, kad verslui reikiamą finansavimą galima gauti ne tik banke.
„Lietuvoje verslininkams dar trūksta informacijos apie alternatyvų finansavimą ir įmonės iš dalies bijo naudotis alternatyvų finansavimą teikiančių įmonių paslaugomis. Istoriškai susiklostė, kad turime situaciją, kai įmonių finansavimo poreikiai visada buvo paremti bankų paskolomis“, – situaciją apibūdina Gintaras Matuzas.
Jo teigimu, Lietuvos Vyriausybė taip pat galėtų prisidėti prie alternatyvių įmonių finansavimo, bendrai finansuojant mažas ir vidutines įmones kartu su privačiais investuotojais. Pavyzdžiui, pernai Latvijoje buvo bendrai su Latvijos Vyriausybe finansuota daugiau nei šimtas „Capitalia“ įmonėms išduotų mikrokreditų. Lietuva taip pat gali būti panaši į progresuojančią ir aktyvinti mažų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą, kuriant ilgalaikį bendradarbiavimą su nebankiniais skolintojais ir naujomis finansinių technologijų įmonėmis. Tai būtų vienas iš svarbiausių ilgalaikių veiksmų stiprinti mūsų šalies finansinę nepriklausomybę.
Paskelbė
Capitalia
08.01.2016 laiku. 09:29
Valstybė turėtų prisidėti prie alternatyvaus įmonių finansavimo
Latvija skatina mažų ir vidutinių įmonių finansavimą kartu su privačiais kreditoriais ir investuotojais. Tuo tarpu Lietuva tokios iniciatyvos nesiima ir bendradarbiavimo su nebankiniais finansuotojais nesiima.
Centrinio Banko duomenys rodo, kad nuo 2008-ųjų Baltijos šalių komercinių bankų finansavimas mažų ir vidutinių įmonių sektoriui sumažėjo apie 20 proc. Po krizės bankai mažas ir vidutines įmones ėmė finansuoti atsargiai. Atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį šios įmonės atlieka Lietuvos ekonomikoje, bankų finansavimo sumažėjimas, šalies verslo ekosistemai turi didžiulės reikšmės.
Verslo augimas priklauso nuo kreditavimo politikos
Europoje, kaip ir Lietuvoje, bankų finansavimas bendrovėms sudaro net 80 proc. viso įmonių finansavimo. Taigi Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo augimą taip pat lemia kreditavimo politika. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, ypač JAV, bankų vaidmuo finansų ekosistemose – žymiai mažesnis. Vadinasi, Lietuva turėtų padėti mažinti priklausomybę nuo užsienio investuotojų valdomo bankų sektoriaus ir skatinti ieškoti alternatyvų.
„Finansavimo galimybių įvairovė suteiktų didesnį kapitalo prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms, tuo pačiu metu prisidėtų ir prie bendro šalies ekonomikos augimo“, – sako pirmaujančios finansavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse teikėjos „Capitalia“ atstovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Lietuvai reikėtų sekti latvių pavyzdžiu
Lietuvai reikėtų prisidėti prie alternatyvaus įmonių finansavimo, ką seniai padarė Latvija bendrai su privačias kreditoriais ar investuotojais finansuodama mažas ir vidutines įmones. Pavyzdžiui, pernai Latvijoje bendrai buvo finansuota daugiau nei 100 „Capitalia“ paskolų, išduotų įmonėms. Lietuvoje pagalba kol kas teikiama tik su „Invega“ garantijomis, nors ji taip pat gali bendradarbiauti tik su komerciniais bankais ir kredito unijomis.
„Šiuo metu daugėja rizikos kapitalo, verslo angelų ir nebankinių skolintojų skaičius rinkoje. Pavyzdžiui, nuo 2010-ųjų jau finansavome daugiau nei 500 mažų ir vidutinių įmonių, kurioms banko kreditas buvo neprieinamas arba netinkamas. Per pastaruosius 4 metus rizikos kapitalas jau investavo virš 50 mln. eurų į greitai augančių įmonių plėtrą. Tai rodo didėjantį susidomėjimą verslu ir supratimą, kad įmonių plėtrai reikalingas finansavimas gali būti gaunamas ne tik banke“, – sako Gintaras Matuzas.
Nauja industrija – finansinių technologijų kompanijos
Dėl finansų krizės sugriežtinti bankų reikalavimai padėjo sukurti visiškai naują industriją – finansinių technologijų kompanijas. Finansinių technologijų kompanijos siūlo naujus ir modernius būdus užtikrinti lengvesnius kasdieninius atsiskaitymus, santaupų valdymą bei finansavimo pritraukimą. Pavyzdžiui, finansinių technologijų įmonių išduotų paskolų suma tiek privatiems asmenims, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms visame pasaulyje dvigubėja kiekvienais metais. Prognozuojama, kad iki 2020 metų JAV šio naujo finansavimo dalis sudarys net 10 proc. visų paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms portfelio.
Centrinio Banko duomenys rodo, kad nuo 2008-ųjų Baltijos šalių komercinių bankų finansavimas mažų ir vidutinių įmonių sektoriui sumažėjo apie 20 proc. Po krizės bankai mažas ir vidutines įmones ėmė finansuoti atsargiai. Atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį šios įmonės atlieka Lietuvos ekonomikoje, bankų finansavimo sumažėjimas, šalies verslo ekosistemai turi didžiulės reikšmės.
Verslo augimas priklauso nuo kreditavimo politikos
Europoje, kaip ir Lietuvoje, bankų finansavimas bendrovėms sudaro net 80 proc. viso įmonių finansavimo. Taigi Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo augimą taip pat lemia kreditavimo politika. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, ypač JAV, bankų vaidmuo finansų ekosistemose – žymiai mažesnis. Vadinasi, Lietuva turėtų padėti mažinti priklausomybę nuo užsienio investuotojų valdomo bankų sektoriaus ir skatinti ieškoti alternatyvų.
„Finansavimo galimybių įvairovė suteiktų didesnį kapitalo prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms, tuo pačiu metu prisidėtų ir prie bendro šalies ekonomikos augimo“, – sako pirmaujančios finansavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse teikėjos „Capitalia“ atstovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.
Lietuvai reikėtų sekti latvių pavyzdžiu
Lietuvai reikėtų prisidėti prie alternatyvaus įmonių finansavimo, ką seniai padarė Latvija bendrai su privačias kreditoriais ar investuotojais finansuodama mažas ir vidutines įmones. Pavyzdžiui, pernai Latvijoje bendrai buvo finansuota daugiau nei 100 „Capitalia“ paskolų, išduotų įmonėms. Lietuvoje pagalba kol kas teikiama tik su „Invega“ garantijomis, nors ji taip pat gali bendradarbiauti tik su komerciniais bankais ir kredito unijomis.
„Šiuo metu daugėja rizikos kapitalo, verslo angelų ir nebankinių skolintojų skaičius rinkoje. Pavyzdžiui, nuo 2010-ųjų jau finansavome daugiau nei 500 mažų ir vidutinių įmonių, kurioms banko kreditas buvo neprieinamas arba netinkamas. Per pastaruosius 4 metus rizikos kapitalas jau investavo virš 50 mln. eurų į greitai augančių įmonių plėtrą. Tai rodo didėjantį susidomėjimą verslu ir supratimą, kad įmonių plėtrai reikalingas finansavimas gali būti gaunamas ne tik banke“, – sako Gintaras Matuzas.
Nauja industrija – finansinių technologijų kompanijos
Dėl finansų krizės sugriežtinti bankų reikalavimai padėjo sukurti visiškai naują industriją – finansinių technologijų kompanijas. Finansinių technologijų kompanijos siūlo naujus ir modernius būdus užtikrinti lengvesnius kasdieninius atsiskaitymus, santaupų valdymą bei finansavimo pritraukimą. Pavyzdžiui, finansinių technologijų įmonių išduotų paskolų suma tiek privatiems asmenims, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms visame pasaulyje dvigubėja kiekvienais metais. Prognozuojama, kad iki 2020 metų JAV šio naujo finansavimo dalis sudarys net 10 proc. visų paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms portfelio.
Paskelbė
Capitalia
08.01.2016 laiku. 09:24
Planuokite įmonės pinigų srautus ir išvenkite netikėtumų
Pinigų srautai yra įmonės kraujotaka. Todėl apyvartinių lėšų deficitas sukelia netikėtų ir nemalonių staigmenų. Siekiant geriau suplanuoti gaunamas ir mokėtinas sumas Capitalia Jums sukūrė lengvai naudojamą Excel planavimo modelį. Šį modelį galite pritaikyti pagal poreikį, t.y. planuoti srautus kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį. Tais atvejais, kai suplanavus matomas apyvartinių lėšų trūkumas, mes klientams siūlome paprastą sąskaitų pardavimo finansavimo sprendimą.
 |
 |
| Pinigų srautų planavimo modelis | Naudojimosi instrukcija pinigų srautų planavimo modeliui |
Paskelbė
Capitalia
09.12.2015 laiku. 11:59
Nuo šiol kiekvienas gali investuoti į MVĮ Lietuvoje
Nuo 2015 m. rugpjūčio 12 dienos Capitalia suteiktos paskolos įmonėms yra prieinamos savitarpio paskolų platformos „Mintos“ rinkoje ir kiekvienas norintis gali investuoti į mažas ir vidutines įmones Lietuvoje. Minimali investicijos suma yra 10 eurų.
Mintos rinka sujungia norinčius skolintis ir norinčius paskolinti investuotojus, kurie ieško patogus ir paprasto būdo investuoti pinigus. Bendradarbiaudama su Mintos, Capitalia galės suteikti dar daugiau prieinamų ir paprastų paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms Lietuvoje.
Mintos rinka sujungia norinčius skolintis ir norinčius paskolinti investuotojus, kurie ieško patogus ir paprasto būdo investuoti pinigus. Bendradarbiaudama su Mintos, Capitalia galės suteikti dar daugiau prieinamų ir paprastų paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms Lietuvoje.
Paskelbė
Capitalia
12.08.2015 laiku. 14:44
POS kreditas jau Lietuvoje
Capitalia plečia finansinių paslaugų spektrą Lietuvoje ir pristato moderniausią rinkoje POS kreditą.
Birželį finansinių paslaugų įmonė Capitalia plečia savo finansavimo produktų spektrą ir pradeda teikti POS kreditą, kuris grąžinamas automatiškai. Tai itin paprastas ir modernus finansavimo būdas įmonėms, kurios priima atsiskaitymus iš klientų per banko kortelių terminalus (POS terminalai). POS kreditas grąžinamas automatiškai nukreipiant mažą dalį nuo kiekvieno mokėjimo banko kortele į Capitalia sąskaitą. Įmonės pačios pasirenka kokia fiksuota dalis procentais nuo kiekvieno pirkėjo išleistos sumos bus skiriama paskolos grąžinimui. Tai labai patogu, nes paskolos grąžinimas vyksta lygiagrečiai įmonės veiklai, t.y. jei netikėtai sumažėja klientų skaičius – paskola bus grąžinama lėčiau ir atvirkščiai. Kitas privalumas yra tai, jog įmonės vadovui nebereikia rūpintis paskolos grąžinimu laiku, nes viskas vyksta automatiškai, o svarbiausia iš visų – šioms paskoloms nereikalingas turto įkeitimas. Nuo šiol šis finansavimo produktas bus prieinamas smulkioms bei vidutinėms įmonėms ir Lietuvoje.
Capitalia yra pirmaujanti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo bei konsultavimo įmonė Baltijos šalyse. Paskolos verslui suteikiamos per vieną-penkias darbo dienas iki 50 tūkstančių eurų. Daugiau informacijos galima rasti įmonės tinklalapyje www.capitalia.lt arba telefonu +37067007061
Birželį finansinių paslaugų įmonė Capitalia plečia savo finansavimo produktų spektrą ir pradeda teikti POS kreditą, kuris grąžinamas automatiškai. Tai itin paprastas ir modernus finansavimo būdas įmonėms, kurios priima atsiskaitymus iš klientų per banko kortelių terminalus (POS terminalai). POS kreditas grąžinamas automatiškai nukreipiant mažą dalį nuo kiekvieno mokėjimo banko kortele į Capitalia sąskaitą. Įmonės pačios pasirenka kokia fiksuota dalis procentais nuo kiekvieno pirkėjo išleistos sumos bus skiriama paskolos grąžinimui. Tai labai patogu, nes paskolos grąžinimas vyksta lygiagrečiai įmonės veiklai, t.y. jei netikėtai sumažėja klientų skaičius – paskola bus grąžinama lėčiau ir atvirkščiai. Kitas privalumas yra tai, jog įmonės vadovui nebereikia rūpintis paskolos grąžinimu laiku, nes viskas vyksta automatiškai, o svarbiausia iš visų – šioms paskoloms nereikalingas turto įkeitimas. Nuo šiol šis finansavimo produktas bus prieinamas smulkioms bei vidutinėms įmonėms ir Lietuvoje.
Capitalia yra pirmaujanti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo bei konsultavimo įmonė Baltijos šalyse. Paskolos verslui suteikiamos per vieną-penkias darbo dienas iki 50 tūkstančių eurų. Daugiau informacijos galima rasti įmonės tinklalapyje www.capitalia.lt arba telefonu +37067007061
Paskelbė
Capitalia
02.06.2015 laiku. 17:45
Mikrokredito klientas UAB Mart Pro
Džiaugiamės, kad mikrokreditu naudojasi įvairiausių sričių įmonės, kurios pasidalina savo pastebėjimais apie mūsų teikiamo verslo finansavimo privalumus. Tikime, kad tai bus naudinga ir įdomu esamiems bei būsimiems mūsų klientams.
UAB Mart Pro užsiima ekspozicijų projektų kūrimu, gamyba bei įrangos nuoma. Įmonė yra atlikusi darbus gerai žinomiems prekių ženklams, tokiems kaip „made in Lithuania“, „Vilpra“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir kt. UAB Mart pro suteikia visas reikalingas paslaugas norintiems išsiskirti parodose ir kitos ekspozicijose. Įmonės klientai dažniausiai didelės įstaigos, kurios visada nori atsiskaityti tik po darbų atlikimo, o kaip ir visiems mažiems verslams tai reiškia trumpalaikį apyvartinių lėšų trūkumą.
UAB Mart Pro įkūrėjas ir direktorius Martynas Kolodzeiskis sako – „Sužinojome apie Capitalia netikėtai radę jų reklamą. Tuo metu kaip tik trūko apyvartinių lėšų sklandžiai įmonės veiklai. Capitalia suteikta paskola užtikrino laiku vykdomus įsipareigojimus partneriams ir leido laukti atsiskaitymų iš klientų, nestabdant naujų projektų vystymo“.
Bankinis finansavimas šiuo atveju nebuvo tinkamas, nes lėšos buvo reikalingos skubiai ir trumpam laikotarpiui. UAB Mart Pro pateikus reikiamus dokumentus įmonės kreditingumo įvertinimui Capitalia per kelias dienas pateikė mikrokredito pasiūlymą ir buvo suteiktas reikiamas finansavimas pinigų srautų subalansavimui. Paskola išduota be užstato 2 mėnesių laikotarpiui.
UAB Mart Pro užsiima ekspozicijų projektų kūrimu, gamyba bei įrangos nuoma. Įmonė yra atlikusi darbus gerai žinomiems prekių ženklams, tokiems kaip „made in Lithuania“, „Vilpra“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir kt. UAB Mart pro suteikia visas reikalingas paslaugas norintiems išsiskirti parodose ir kitos ekspozicijose. Įmonės klientai dažniausiai didelės įstaigos, kurios visada nori atsiskaityti tik po darbų atlikimo, o kaip ir visiems mažiems verslams tai reiškia trumpalaikį apyvartinių lėšų trūkumą.
UAB Mart Pro įkūrėjas ir direktorius Martynas Kolodzeiskis sako – „Sužinojome apie Capitalia netikėtai radę jų reklamą. Tuo metu kaip tik trūko apyvartinių lėšų sklandžiai įmonės veiklai. Capitalia suteikta paskola užtikrino laiku vykdomus įsipareigojimus partneriams ir leido laukti atsiskaitymų iš klientų, nestabdant naujų projektų vystymo“.
Bankinis finansavimas šiuo atveju nebuvo tinkamas, nes lėšos buvo reikalingos skubiai ir trumpam laikotarpiui. UAB Mart Pro pateikus reikiamus dokumentus įmonės kreditingumo įvertinimui Capitalia per kelias dienas pateikė mikrokredito pasiūlymą ir buvo suteiktas reikiamas finansavimas pinigų srautų subalansavimui. Paskola išduota be užstato 2 mėnesių laikotarpiui.
Paskelbė
Capitalia
19.03.2015 laiku. 10:11
3 namų darbai, kuriuos reikia atlikti prieš kreipiantis dėl verslo paskolos
Namų darbus turėtų atlikti visos įmonės, kurios ruošiasi kredito paieškoms. 4 iš 5 bendrovių, kurios ieško verslo paskolos, nėra pasirengusios atsakyti į finansų analitiko užduodamus akivaizdžius klausimus. Žemiau mes pateikiame tris patarimus, kad verslininkams būtų lengviau sėkmingai gauti finansavimą.
Man reikalinga paskola ar nuosavas kapitalas?
Visų pirma nėra išmintinga pradėti naują verslą tik iš skolintų lėšų. Tai tarsi pirmą kartą mokytis važiuoti automobilių, tačiau vietoj tuščios stovėjimo aikštelės tai daryti miesto centre, su išsinuomotu Porsche. Ir pradėti mokytis iškart važiuojant atbuline eiga. Žinoma Jūs tai galite pabandyti (jei tarkime nuomos užstatu pasiūlytumėte savo inkstą), bet nesėkmės rizika yra labai didelė. Paskola yra nuolatinės ir fiksuotos mėnesinės sąnaudos ir to pradedantis verslininkas turėtų vengti kiek įmanoma.
Įprasta yra pradėti verslą iš savo santaupų. Jei santaupų nepakanka, tada Jūs galite bandyti pritraukti verslo angelus, rizikos kapitalo investicijas arba bent jau gauti paskolos garantiją. Be to, tais atvejais, kai įmonė jau yra paėmusi didelę paskolą, gudriau yra didinti savo nuosavą kapitalą, o ne prisiimti papildomus įsipareigojimus kreditoriams ir dar labiau padidinti savo verslo nemokumo riziką. Yra toks posakis – kad galėtum būti pirmas pirmiausia reikia finišuoti.
Kokius dokumentus reikia pasiruošti?
Skirtingi finansuotojai reikalauja įvairių papildomų dokumentų. Tačiau beveik visi skolintojai nori matyti gana naujus (ne senesnius nei 3 mėnesių) įmonės finansinius duomenis. Jei planuojama įkeisti turtą paskolos užtikrinimui, reiktų pasiruošti ir turto vertinimo ataskaitą, kad procesas būtų greitesnis. Komerciniai bankai dažnai nori susipažinti su bendrovės įstatais ir registracijos pažymėjimu. Bankams, matyt nepatinka interneto duomenų bazes, kuriose tą informaciją taip pat galima rasti. Be to, gali tekti parengti verslo planą, PVM deklaracijas ir finansinį biudžetą.
Kaip atrodo mano įmonės finansinės ataskaitos
Kaip nekviečiame svečių į netvarkingus namus, taip kredito įstaigai nereikėtų siųsti netvarkingos balanso ataskaitos. Tai gali sukelti neigiamą ir negrįžtamą požiūrį į įmonės veiklą. Paprašykite, kad buhalteris pakomentuotu Jums įmonės finansinius duomenis, arba perleiskite darbą kredito tarpininkavimo paslauga užsiimančioms įmonėms, kurios suteiks profesionalią analizę.
Man reikalinga paskola ar nuosavas kapitalas?
Visų pirma nėra išmintinga pradėti naują verslą tik iš skolintų lėšų. Tai tarsi pirmą kartą mokytis važiuoti automobilių, tačiau vietoj tuščios stovėjimo aikštelės tai daryti miesto centre, su išsinuomotu Porsche. Ir pradėti mokytis iškart važiuojant atbuline eiga. Žinoma Jūs tai galite pabandyti (jei tarkime nuomos užstatu pasiūlytumėte savo inkstą), bet nesėkmės rizika yra labai didelė. Paskola yra nuolatinės ir fiksuotos mėnesinės sąnaudos ir to pradedantis verslininkas turėtų vengti kiek įmanoma.
Įprasta yra pradėti verslą iš savo santaupų. Jei santaupų nepakanka, tada Jūs galite bandyti pritraukti verslo angelus, rizikos kapitalo investicijas arba bent jau gauti paskolos garantiją. Be to, tais atvejais, kai įmonė jau yra paėmusi didelę paskolą, gudriau yra didinti savo nuosavą kapitalą, o ne prisiimti papildomus įsipareigojimus kreditoriams ir dar labiau padidinti savo verslo nemokumo riziką. Yra toks posakis – kad galėtum būti pirmas pirmiausia reikia finišuoti.
Kokius dokumentus reikia pasiruošti?
Skirtingi finansuotojai reikalauja įvairių papildomų dokumentų. Tačiau beveik visi skolintojai nori matyti gana naujus (ne senesnius nei 3 mėnesių) įmonės finansinius duomenis. Jei planuojama įkeisti turtą paskolos užtikrinimui, reiktų pasiruošti ir turto vertinimo ataskaitą, kad procesas būtų greitesnis. Komerciniai bankai dažnai nori susipažinti su bendrovės įstatais ir registracijos pažymėjimu. Bankams, matyt nepatinka interneto duomenų bazes, kuriose tą informaciją taip pat galima rasti. Be to, gali tekti parengti verslo planą, PVM deklaracijas ir finansinį biudžetą.
Kaip atrodo mano įmonės finansinės ataskaitos
Kaip nekviečiame svečių į netvarkingus namus, taip kredito įstaigai nereikėtų siųsti netvarkingos balanso ataskaitos. Tai gali sukelti neigiamą ir negrįžtamą požiūrį į įmonės veiklą. Paprašykite, kad buhalteris pakomentuotu Jums įmonės finansinius duomenis, arba perleiskite darbą kredito tarpininkavimo paslauga užsiimančioms įmonėms, kurios suteiks profesionalią analizę.
Paskelbė
Capitalia
23.02.2015 laiku. 13:00
3 paprasti patarimai, kaip sutvarkyti įmonės balansą
Įmonės balansas yra ne tik vienas iš valstybės institucijų reikalavimų. Tai bendrovės veiklos atspindys, kurio pagrindu kreditoriai priima sprendimus dėl finansavimo suteikimo verslui. Remiantis balanso duomenimis ne tik kreditoriai priima sprendimus, tą daro ir įmonės klientai bei partneriai prieš pradėdami bendradarbiavimą.
Kartais galima nustebti pastebėjus kiek mažai dėmesio įmonės skiria savo finansinėms ataskaitoms. Siekti pritraukti papildomų lėšų verslui su netvarkingu balansu yra tas pats kaip tikėtis gauti darbą į pokalbį atėjus nešvariais drabužiais.
Šie 3 patarimai atskleis paprastus žingsnius siekiant sutvarkyti balansą.
1. Sumažinkite išpūstas balanso sumas
Pirmiausia akis kliūna už įtartinai didelių balanso sumų. Dažnai realybės neatitinkantys skaičiai pateikiami atsargų sumoje (reikalinga inventorizacija?), per metus gautinoje sumoje (yra abejotinų ir nurašomų klientų skolų?) ir grynųjų pinigų likučio sumoje (nurodytos sumos grynaisiais kasoje išties nėra?). Išpūstos didelės balanso sumos nurodo, kad įmonės finansuose yra netikslumų, o to pasėkoje gauti paskolą ar atidėtą mokėjimo terminą yra sudėtinga.
2. Kontroliuokite savo gautinas ir mokėtinas sumas
Skolininkų ir kreditorių sumos balanse turėtų būti proporcingos įmonės vykdomos veiklos sektoriui. Pavyzdžiui, kirpyklos balanse prie gautinų sumų turėtų būti apie "0", nes jos klientai už paslaugas atsiskaito iš karto. Kitu atveju, spausdinimo įmonės gautinos sumos gali prilygti vieno ar dviejų mėnesių apyvartai.
Kalbant apie įmonės įsipareigojimus, didelė per vienerius metus mokėtina suma rodo, kad įmonė turi problemų atsiskaitant su savo tiekėjais. Pasitikrinkite, ar jūsų įmonės gautinos ir mokėtinos sumos atitinka realią kasdienę situaciją. Jei ne Jums praverstų rimtas pokalbis su savo įmonės buhalteriu arba vėluojančiais atsiskaityti klientais.
3. Sumažinkite operacijas su susijusiais asmenimis
Dažnai mažesnių įmonių finansai yra glaudžiai susiję su įmonės savininko asmeniniais finansais. Tai visiškai suprantama, jei savininkas kartais paskolina ar pats pasiskolina lėšų iš savo įmonės. Kartais įmonės pirktas šaldytuvas randamas ne įmonėje, o jos savininko bute. Tačiau yra labai svarbu vengti tokių situacijų. Sandoriai su susijusiomis šalimis neturėtų viršyti 10% įmonės turto.
Kartais galima nustebti pastebėjus kiek mažai dėmesio įmonės skiria savo finansinėms ataskaitoms. Siekti pritraukti papildomų lėšų verslui su netvarkingu balansu yra tas pats kaip tikėtis gauti darbą į pokalbį atėjus nešvariais drabužiais.
Šie 3 patarimai atskleis paprastus žingsnius siekiant sutvarkyti balansą.
1. Sumažinkite išpūstas balanso sumas
Pirmiausia akis kliūna už įtartinai didelių balanso sumų. Dažnai realybės neatitinkantys skaičiai pateikiami atsargų sumoje (reikalinga inventorizacija?), per metus gautinoje sumoje (yra abejotinų ir nurašomų klientų skolų?) ir grynųjų pinigų likučio sumoje (nurodytos sumos grynaisiais kasoje išties nėra?). Išpūstos didelės balanso sumos nurodo, kad įmonės finansuose yra netikslumų, o to pasėkoje gauti paskolą ar atidėtą mokėjimo terminą yra sudėtinga.
2. Kontroliuokite savo gautinas ir mokėtinas sumas
Skolininkų ir kreditorių sumos balanse turėtų būti proporcingos įmonės vykdomos veiklos sektoriui. Pavyzdžiui, kirpyklos balanse prie gautinų sumų turėtų būti apie "0", nes jos klientai už paslaugas atsiskaito iš karto. Kitu atveju, spausdinimo įmonės gautinos sumos gali prilygti vieno ar dviejų mėnesių apyvartai.
Kalbant apie įmonės įsipareigojimus, didelė per vienerius metus mokėtina suma rodo, kad įmonė turi problemų atsiskaitant su savo tiekėjais. Pasitikrinkite, ar jūsų įmonės gautinos ir mokėtinos sumos atitinka realią kasdienę situaciją. Jei ne Jums praverstų rimtas pokalbis su savo įmonės buhalteriu arba vėluojančiais atsiskaityti klientais.
3. Sumažinkite operacijas su susijusiais asmenimis
Dažnai mažesnių įmonių finansai yra glaudžiai susiję su įmonės savininko asmeniniais finansais. Tai visiškai suprantama, jei savininkas kartais paskolina ar pats pasiskolina lėšų iš savo įmonės. Kartais įmonės pirktas šaldytuvas randamas ne įmonėje, o jos savininko bute. Tačiau yra labai svarbu vengti tokių situacijų. Sandoriai su susijusiomis šalimis neturėtų viršyti 10% įmonės turto.
Paskelbė
Capitalia
04.02.2015 laiku. 17:24
Capitalia obligacijos jau listinguojamos NASDAQ Baltic biržose
Nuo 2014 m. lapkričio 3 dienos Capitalia obligacijos yra įtrauktos į NASDAQ Baltijos skolos vertybinių popierių sąrašą NASDAQ Rygoje. Pagal emisijos sąlygas, pradėta prekiauti iki šiol išleistomis 1000 obligacijų, kurių bendra nominali vertė yra 1 milijonas eurų.
"Obligacijos yra patrauklus finansavimo šaltinis daugumai nebankinių finansinių įstaigų Latvijoje. Capitalia pasirinko obligacijų emisiją biržoje, taip supaprastindama investavimo procesą savo dabartiniams investuotojams, o taip pat ir atvėrė duris naujų investuotojų pritraukimui", sakė AB Capitalia vadovas Juris Grišins.
"Mes sveikiname Capitalia su sėkmingu obligacijų aukcionu NASDAQ Baltijos obligacijų rinkoje",- sakė Nasdaq Baltic Exchange Services vadovė Daiga Auziņa-Melalksne. "Mes džiaugiamės galėdami matyti teigiamą raidą Baltijos fiksuoto pajamingumo segmente"
"Obligacijos yra patrauklus finansavimo šaltinis daugumai nebankinių finansinių įstaigų Latvijoje. Capitalia pasirinko obligacijų emisiją biržoje, taip supaprastindama investavimo procesą savo dabartiniams investuotojams, o taip pat ir atvėrė duris naujų investuotojų pritraukimui", sakė AB Capitalia vadovas Juris Grišins.
"Mes sveikiname Capitalia su sėkmingu obligacijų aukcionu NASDAQ Baltijos obligacijų rinkoje",- sakė Nasdaq Baltic Exchange Services vadovė Daiga Auziņa-Melalksne. "Mes džiaugiamės galėdami matyti teigiamą raidą Baltijos fiksuoto pajamingumo segmente"
Paskelbė
Capitalia
03.11.2014 laiku. 16:48
Žymos: Capitalia
Mikrokredito klientas UAB Versse: "Bendradarbiavimas su Capitalia yra atviras, paprastas ir profesionalus."
Džiaugiamės, kad mikrokreditu naudojasi įvairiausių sričių įmonės, kurios pasidalina savo pastebėjimais apie mūsų teikiamo verslo finansavimo privalumus. Tikime, kad tai bus naudinga ir įdomu esamiems bei būsimiems mūsų klientams.
UAB „Versse” direktorius Kęstutis pastebi, kad įpusėjus 2014 metams jo vadovaujama įmonė ieškojo galimybių apyvartinio kapitalo sustiprinimui. To priežastis buvo paprasta, tačiau apsunkinanti įmonės veiklą. Vykdant mokymus, finansuojamus ES ar valstybinių institucijų lėšomis, apmokėjimai atliekami po projektų įgyvendinimo, o dažniausiai dar ir su atidėjimo terminu. Tuo tarpu, siekiant sėkmingai ir kokybiškai atlikti mokymus, reikalingas nemažas apyvartinių lėšų kapitalas transportavimo, apgyvendinimo, maitinimo ir patalpų nuomos išlaidoms. Esamoje rinkos situacijoje, kai įmonėms reikia gauti apyvartinių lėšų (trumpalaikėms projekto įgyvendinimo reikmėms), bankai kaip finansinis instrumentas mūsų įmonei labai aiškiai davė atsakymą, kad sumoms, mažesnėms nei 100 000 Lt, jie net negaištą laiko, o kiti finansiniai instrumentai, kurie dar reikalauja turto vertinimo, įkeitimo ir t.t., yra dar labiau komplikuoti. Faktiškai, norint trumpam laikui pasisikolinti rinkoje 30 000 – 50 000 Lt, yra praktiškai neįmanoma, tiesiog tokių paslaugų niekas neteikia, - pasakoja direktorius ir priduria:
„Tikrai dėkui vienam iš bankų, kuris mums davė patarimą kreiptis į „Capitalia”, sprendžiant savo problemas. Mūsų patirtis yra išties maža, manau, kad 2 kartai - tai dar ne patirtis, tačiau, aš drąsiai galiu įvertinti kitus faktorius. Visų pirma, tai pakankamai atviras ir paprastas bei kartu profesionalus požiūris į darbą. Rūpestis ir dėmesys įsipareigojimams, atsakingas požiūris ir, kaip bebūtų keista, tokioje rinkoje mažai įmanomas lankstumas. Visą tai mes kaip klientai ne tik jaučiame, bet ir gauname.
UAB „Versse” direktorius Kęstutis pastebi, kad įpusėjus 2014 metams jo vadovaujama įmonė ieškojo galimybių apyvartinio kapitalo sustiprinimui. To priežastis buvo paprasta, tačiau apsunkinanti įmonės veiklą. Vykdant mokymus, finansuojamus ES ar valstybinių institucijų lėšomis, apmokėjimai atliekami po projektų įgyvendinimo, o dažniausiai dar ir su atidėjimo terminu. Tuo tarpu, siekiant sėkmingai ir kokybiškai atlikti mokymus, reikalingas nemažas apyvartinių lėšų kapitalas transportavimo, apgyvendinimo, maitinimo ir patalpų nuomos išlaidoms. Esamoje rinkos situacijoje, kai įmonėms reikia gauti apyvartinių lėšų (trumpalaikėms projekto įgyvendinimo reikmėms), bankai kaip finansinis instrumentas mūsų įmonei labai aiškiai davė atsakymą, kad sumoms, mažesnėms nei 100 000 Lt, jie net negaištą laiko, o kiti finansiniai instrumentai, kurie dar reikalauja turto vertinimo, įkeitimo ir t.t., yra dar labiau komplikuoti. Faktiškai, norint trumpam laikui pasisikolinti rinkoje 30 000 – 50 000 Lt, yra praktiškai neįmanoma, tiesiog tokių paslaugų niekas neteikia, - pasakoja direktorius ir priduria:
„Tikrai dėkui vienam iš bankų, kuris mums davė patarimą kreiptis į „Capitalia”, sprendžiant savo problemas. Mūsų patirtis yra išties maža, manau, kad 2 kartai - tai dar ne patirtis, tačiau, aš drąsiai galiu įvertinti kitus faktorius. Visų pirma, tai pakankamai atviras ir paprastas bei kartu profesionalus požiūris į darbą. Rūpestis ir dėmesys įsipareigojimams, atsakingas požiūris ir, kaip bebūtų keista, tokioje rinkoje mažai įmanomas lankstumas. Visą tai mes kaip klientai ne tik jaučiame, bet ir gauname.
Paskelbė
Capitalia
30.09.2014 laiku. 16:26
Capitalia mikrokredito privalumai ir keletas priežasčių, kodėl verta rinktis Capitalia finansavimą
Capitalia finansavimas yra protingas pasirinkimas įmonėms, kurioms tradicinės verslo paskolos yra neprieinamos arba netinkamos. Tradicinės verslo paskolos gali būti neprieinamos dėl kelių priežasčių, tokių kaip įmonės amžius, veiklos sektorius, finansinė būklė ir t.t. Paprastai šių aspektų įmonės pakeisti negali, todėl yra ypač svarbu žinoti finansavimo produktų alternatyvas ir jų privalumus.
Žemiau rasite trumpą Capilia mikrokreditų ir tradicinių verslo paskolų palyginimą:
* Informacija palyginimui gauta iš viešai prieinamos informacijos ir atskirų verslo paskolų teikėjų sąlygos gali skirtis.
Žemiau rasite trumpą Capilia mikrokreditų ir tradicinių verslo paskolų palyginimą:
|
Capitalia mikrokreditas
|
< >
|
Tradicinės verslo paskolos *
|
| Standartinės finansinės ataskaitos, dokumentai pateikiami elektroniniu būdu | Paraiškos reikalavimai | Būtina ruošti ir pildyti papildomus dokumentus ir formas |
| Trumpa paraiškos forma internete ir interviu telefonu | Paraiškos pateikimas | Detali paraiška internete ir konsultacija klientų aptarnavimo skyriuje |
| Nuo vienos iki penkių darbo dienų | Sprendimo trukmė | Savaitė arba ilgiau |
| Nestandartiniai sprendimai paskolos sąlygoms ir terminui, grąžinimas anksčiau laiko be papildomų mokesčių | Lankstumas | Standartinės paskolų sąlygos, taikomas mokestis grąžinant paskolą anksčiau laiko |
| Prieinama įmonėms su trumpa veiklos istorija ir mažu ar nelikvidžiu užstatu | Prieinamumas | Prieinama įmonėms turinčioms bent dviejų metų veiklos istoriją, griežti reikalavimai užstatui |
| Tiesioginis bendravimas su paskolų specialistu | Klientų aptarnavimas | Skambučių centru ir kontaktinėmis formomis pagrįstas bendravimas |
* Informacija palyginimui gauta iš viešai prieinamos informacijos ir atskirų verslo paskolų teikėjų sąlygos gali skirtis.
Paskelbė
Capitalia
01.09.2014 laiku. 17:27
Capitalia plečia finansinių paslaugų spektrą Lietuvoje ir pristato faktoringą
Gegužę finansinių paslaugų įmonė Capitalia plečia savo finansavimo produktų spektrą ir pradeda teikti faktoringą – debitorinių įsiskolinimų finansavimą. Bankų siūlomas faktoringas yra plačiai naudojamas tuose sektoriuose, kuriuose sąskaitos apmokamos tik po prekių ar paslaugų pristatymo. Nuo šiol šis apyvartinio kapitalo finansavimo produktas bus prieinamas ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms, kurioms bankinis finansavimas netinka.
Faktoringas yra finansavimo forma, kuri leidžia lengvai susigrąžinti lėšas už gautinas sumas. Šis produktas suteikia galimybę nebelaukti pinigų už gautinas sumas pagal sąskaitų apmokėjimo terminus, o tai panaikina kliūtis pasinaudoti esamomis verslo galimybėmis ir išlaikyti įmonės vystymosi tempą. Ši paslauga yra ypač svarbi mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms atitikti komercinių bankų keliamus reikalavimus dažnai būna sunku. Nuo gegužės mėnesio finansinių paslaugų įmonė Capitalia pradeda teikti šią paslaugą sąskaitoms, išrašomoms Lietuvoje ir Latvijoje registruotoms įmonėms.
Kaip ir visi Capitalia paskolų produktai, faktoringo finansavimas suteikiamas greitai ir paprastai. Faktoringo sutartis metų laikotarpiui gali būti pasirašyta vos per penkias darbo dienas. Skirtingai nuo komercinių bankų , Capitalia faktoringas leidžia iškart atgauti iki 100 % sąskaitos sumos.
Elana Novikova, Capitalia paskolų specialistė, paaiškina, kodėl verta rinktis faktoringą: "Faktoringas užtikrina stabilius įmonės pinigų srautus ir palengvina finansinį planavimą. Šis finansavimas leidžia neįkeičiant turto gauti iki 100% sąskaitos sumos".
Faktoringas yra finansavimo forma, kuri leidžia lengvai susigrąžinti lėšas už gautinas sumas. Šis produktas suteikia galimybę nebelaukti pinigų už gautinas sumas pagal sąskaitų apmokėjimo terminus, o tai panaikina kliūtis pasinaudoti esamomis verslo galimybėmis ir išlaikyti įmonės vystymosi tempą. Ši paslauga yra ypač svarbi mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms atitikti komercinių bankų keliamus reikalavimus dažnai būna sunku. Nuo gegužės mėnesio finansinių paslaugų įmonė Capitalia pradeda teikti šią paslaugą sąskaitoms, išrašomoms Lietuvoje ir Latvijoje registruotoms įmonėms.
Kaip ir visi Capitalia paskolų produktai, faktoringo finansavimas suteikiamas greitai ir paprastai. Faktoringo sutartis metų laikotarpiui gali būti pasirašyta vos per penkias darbo dienas. Skirtingai nuo komercinių bankų , Capitalia faktoringas leidžia iškart atgauti iki 100 % sąskaitos sumos.
Elana Novikova, Capitalia paskolų specialistė, paaiškina, kodėl verta rinktis faktoringą: "Faktoringas užtikrina stabilius įmonės pinigų srautus ir palengvina finansinį planavimą. Šis finansavimas leidžia neįkeičiant turto gauti iki 100% sąskaitos sumos".
Paskelbė
Capitalia
22.05.2014 laiku. 16:27
Žymos: Verslo Finansavimas, Faktoringas
Ar Lietuvai reikalingos peer-to -peer finansavimo įstaigos?
Interneto revoliucija pažadėjo išlaisvinti žmones iš įvairių komplikuotų dalykų - spausdintų knygų, prekybos centrų ir realių kelionių. Vienas iš naujausių pokyčių internete yra judėjimas, suteikiantis laisvę nuo komercinių bankų. Tai yra nauji mokėjimo ir atsiskaitymo būdai (pavyzdžiui, mokėjimai.lt) ir valiutos keityklos (pavyzdžiui, TransferWise ), o taip pat ir finansavimo paslaugos (peer-to -peer arba P2P). Pagal P2P verslo modelį, žmonės, turintys lėšų investicijoms, gali patys įvertinti ir pasirinkti tiek paskolą norinčius gauti asmenis, tiek ir įmones. Po paviršutiniško tyrimo ir finansinės analizės investuotojai per internetinę platformą pareiškia savo siūlomą paskolos sumą ir norimą palūkanų normą. Tuo tarpu platforma renka visus tokius padarytus pasiūlymus ir automatiškai parenka norinčiam pasiskolinti asmeniui ar įmonei geriausias sąlygas. Iš esmės, p2p bendrovės suteikia platformą, kurioje galima organizuoti individualius kredito aukcionus.
Pasauliniai p2p finansavimo modeliai nuo 2005 m. greitai įgavo didelį populiarumą su tokiomis kompanijomis kaip Zopa (JK) ir Prosper (JAV) priešakyje. Nuo 2010 metų pradėjo formuotis ir p2p skolinimo platformos, kurios specializuojasi tik verslo finansavimu (pavyzdžiui Funding Circle (JK)). Vienas iš pagrindinių P2P bendrovių privalumų yra tai, jog jos gali pasiūlyti ieškantiems finansavimo mažesnes palūkanų normas, didesnį prieinamumą ir mažiau apribojimų nei komercinių bankų paskolų produktai. Viena iš priežasčių, kodėl P2P skolinimo platformos gali pasiūlyti šiuos privalumus yra kredito rizikos vertinimo ir kitų sąnaudų nebuvimas, nes patys investuotojai testuoja hipotezę, kad žmonių "spiečius" gali priimti sprendimus geriau nei ribotas skaičius ekspertų (bankų kredito komitetai).
Nors Lietuvoje P2P skolinimo veiklos modelio pritaikyti neįmanoma dėl dabartinių teisės aktų trūkumų, kaimyninėje Estijoje šis modelis veikia jau nuo 2008 m. valdomas operatoriaus Isepankur ir turima statistika rodo, kad veiklos rezultatai yra teigiami. Remiantis informacija, paskelbta įmonės interneto svetainėje, Isepankur platformoje suteikta 11 milijonų eurų finansuojant asmenis ne tik Estijoje, bet ir Suomijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Paskolų gavėjai, įskaičiavus visas administracines išlaidas, gauna kreditus su 25-35% metinėmis palūkanomis, kas yra gerokai mažiau už greitųjų kreditų siūlomas palūkanų normas, bet viršija komercinių bankų palūkanų normas. Išduotų paskolų vidutinis dydis yra 2000 eurų.
Ar Lietuvai reikia pakeisti teisės aktus taip, kad P2P platformos galėtų sklandžiai veikti ir pas mus? Mano nuomone, tokios platformos buvimas Lietuvoje neatneštų apčiuopiamos naudos. Lietuvoje yra stipriai išvystyti ir konkurencingi tiek bankiniai, tiek ir nebankiniai paskolų produktai. Paskolų palūkanų normos ir sumos prilygsta šiuo metu siūlomoms rinkoje. Fiziniams asmenims vartojimo kreditus teikia itin didelis skaičius kredito davėjų, kurie pastoviai siūlo akcijas ir nuolaidas, o įmonės gali kreiptis į nebankinius mikrokreditus įmonėms teikiančią Capitalia. Tokios platformos buvimas galėtų būti svarbesnis vietos investuotojams (pasyviems investuotojams) kaip alternatyva indėliams ar kitų rūšių investicijoms. Taip pat, net jei reikiami teisės aktų pakeitimai ir būtų priimti, užsienio kompanijoms, tokioms kaip Isepankur, būtų daug lengviau plėtoti savo veiklą Lietuvoje, nei vietos įmonėms sukurti tokią platformą nuo nulio, ko pasekoje mažėtų gaunama teigiama nauda Lietuvos ekonomikai.
Pasauliniai p2p finansavimo modeliai nuo 2005 m. greitai įgavo didelį populiarumą su tokiomis kompanijomis kaip Zopa (JK) ir Prosper (JAV) priešakyje. Nuo 2010 metų pradėjo formuotis ir p2p skolinimo platformos, kurios specializuojasi tik verslo finansavimu (pavyzdžiui Funding Circle (JK)). Vienas iš pagrindinių P2P bendrovių privalumų yra tai, jog jos gali pasiūlyti ieškantiems finansavimo mažesnes palūkanų normas, didesnį prieinamumą ir mažiau apribojimų nei komercinių bankų paskolų produktai. Viena iš priežasčių, kodėl P2P skolinimo platformos gali pasiūlyti šiuos privalumus yra kredito rizikos vertinimo ir kitų sąnaudų nebuvimas, nes patys investuotojai testuoja hipotezę, kad žmonių "spiečius" gali priimti sprendimus geriau nei ribotas skaičius ekspertų (bankų kredito komitetai).
Nors Lietuvoje P2P skolinimo veiklos modelio pritaikyti neįmanoma dėl dabartinių teisės aktų trūkumų, kaimyninėje Estijoje šis modelis veikia jau nuo 2008 m. valdomas operatoriaus Isepankur ir turima statistika rodo, kad veiklos rezultatai yra teigiami. Remiantis informacija, paskelbta įmonės interneto svetainėje, Isepankur platformoje suteikta 11 milijonų eurų finansuojant asmenis ne tik Estijoje, bet ir Suomijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Paskolų gavėjai, įskaičiavus visas administracines išlaidas, gauna kreditus su 25-35% metinėmis palūkanomis, kas yra gerokai mažiau už greitųjų kreditų siūlomas palūkanų normas, bet viršija komercinių bankų palūkanų normas. Išduotų paskolų vidutinis dydis yra 2000 eurų.
Ar Lietuvai reikia pakeisti teisės aktus taip, kad P2P platformos galėtų sklandžiai veikti ir pas mus? Mano nuomone, tokios platformos buvimas Lietuvoje neatneštų apčiuopiamos naudos. Lietuvoje yra stipriai išvystyti ir konkurencingi tiek bankiniai, tiek ir nebankiniai paskolų produktai. Paskolų palūkanų normos ir sumos prilygsta šiuo metu siūlomoms rinkoje. Fiziniams asmenims vartojimo kreditus teikia itin didelis skaičius kredito davėjų, kurie pastoviai siūlo akcijas ir nuolaidas, o įmonės gali kreiptis į nebankinius mikrokreditus įmonėms teikiančią Capitalia. Tokios platformos buvimas galėtų būti svarbesnis vietos investuotojams (pasyviems investuotojams) kaip alternatyva indėliams ar kitų rūšių investicijoms. Taip pat, net jei reikiami teisės aktų pakeitimai ir būtų priimti, užsienio kompanijoms, tokioms kaip Isepankur, būtų daug lengviau plėtoti savo veiklą Lietuvoje, nei vietos įmonėms sukurti tokią platformą nuo nulio, ko pasekoje mažėtų gaunama teigiama nauda Lietuvos ekonomikai.
Paskelbė
Juris Grišins
11.04.2014 laiku. 17:13
Skubaus kredito klientas UAB Robert Kalinkin: “Viskas vyksta greitai ir efektyviai - taip, kaip versle ir turėtų būti.“
Džiaugiamės, kad „Skubiu kreditu“ pasinaudoja tiek gamybine veikla tiek ir kūrybine veikla užsiimančios įmonės, kurios pasidalina savo pastebėjimais apie mūsų teikiamo verslo finansavimo privalumus. Tikime, kad tai bus naudinga ir įdomu esamiems bei būsimiems klientams.
UAB Robert Kalinkin direktorė Indrė Viltrakytė pastebi, kad sužinojo apie „Capitalia“ verslo finansavimą iš „Verslo žinių“, kurias nuolat skaito, interneto puslapio. “Iš aprašymo pasirodė, kad tai lengvas ir greitas būdas papildyti apyvartinių lėšų atsargas - tuo metu ruošėmės naujos prekybos vietos atidarymui, tad būtent tam verslo kreditas ir buvo reikalingas. Taip pat jis padėjo pasinaudoti kitu verslumo skatinimo fondu, kuriam buvo reikalingas pradinis nuosavas įnašas. Procedūra išties buvo paprasta - dokumentų tvarkymas truko kelias dienas, o atvykę sutartį pasirašėme per 10 minučių. Visas reikalingas bendravimas vyksta el.paštu, tai sutaupo daug laiko - jokių popierinių ataskaitų bei perteklinių dokumentų. Taigi, viskas vyksta greitai ir efektyviai - taip, kaip versle ir turėtų būti,” pasakoja direktore.
UAB Robert Kalinkin direktorė Indrė Viltrakytė pastebi, kad sužinojo apie „Capitalia“ verslo finansavimą iš „Verslo žinių“, kurias nuolat skaito, interneto puslapio. “Iš aprašymo pasirodė, kad tai lengvas ir greitas būdas papildyti apyvartinių lėšų atsargas - tuo metu ruošėmės naujos prekybos vietos atidarymui, tad būtent tam verslo kreditas ir buvo reikalingas. Taip pat jis padėjo pasinaudoti kitu verslumo skatinimo fondu, kuriam buvo reikalingas pradinis nuosavas įnašas. Procedūra išties buvo paprasta - dokumentų tvarkymas truko kelias dienas, o atvykę sutartį pasirašėme per 10 minučių. Visas reikalingas bendravimas vyksta el.paštu, tai sutaupo daug laiko - jokių popierinių ataskaitų bei perteklinių dokumentų. Taigi, viskas vyksta greitai ir efektyviai - taip, kaip versle ir turėtų būti,” pasakoja direktore.
Paskelbė
Capitalia
17.03.2014 laiku. 16:00
Skubaus kredito klientas UAB Kaselita: “Capitalia verslo finansavimas padėjo užtikrinti sklandų tolesnį veiklos vystymą.”
Džiaugiamės, kad „Skubiu kreditu“ pasinaudoja tiek gamybine veikla tiek ir kūrybine veikla užsiimančios įmonės, kurios pasidalina savo pastebėjimais apie mūsų teikiamo verslo finansavimo privalumus. Tikime, kad tai bus naudinga ir įdomu esamiems bei būsimiems klientams.
UAB Kaselita direktorius Justas Liebus pastebi, kad 2013 metų pradžioje jo vadovaujama įmonė ieškojo galimybės apyvartinio kapitalo sustiprinimui. To priežastis buvo paprasta, tačiau apsunkinanti įmonės veiklą – vėluojančios dokumentuotos piniginės įplaukos. Įmonės apsirūpinimo kreditiniais ištekliais patirtis neleido tikėtis operatyvaus sprendimo, naudojantis įprastinėmis bankų paslaugomis, tad nuspręsta ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
“Buvo pateikta keletas paraiškų finansų rinkoje veikiančioms netradicinės bankininkystės įmonėms, tiesiog pasinaudojus internetine paieška. Ir čia maloniai nustebino operatyvus „Capitalia“ pasiūlymas detalizuoti kreditavimo poreikį. Vos tik pateikus reikalingus pirminius duomenis apie mūsų įmonę, „Capitalia“ paskolų specialisto Gintaro Matuzo labai profesionalių patarimų dėka, pavyko negaištant suformuoti kitų būtinų dokumentų paketą. Sprendimas apie galimybę suteikti verslo kreditą buvo priimtas per 1 dieną. Ekonomikai kylant po patirtos didžiulės finansinės krizės, toks operatyvus ir geranoriškas bendravimas finansavimo klausimais tiesiog stebino.„Capitalia“ suteikta trumpalaikė paskola padėjo subalansuoti mūsų įmonės apyvartines lėšas, užtikrinti sklandų tolesnį veiklos vystymą bei išlaikyti puikius santykius su mūsų partneriais ir tiekėjais,” pasakoja direktorius.
UAB Kaselita direktorius Justas Liebus pastebi, kad 2013 metų pradžioje jo vadovaujama įmonė ieškojo galimybės apyvartinio kapitalo sustiprinimui. To priežastis buvo paprasta, tačiau apsunkinanti įmonės veiklą – vėluojančios dokumentuotos piniginės įplaukos. Įmonės apsirūpinimo kreditiniais ištekliais patirtis neleido tikėtis operatyvaus sprendimo, naudojantis įprastinėmis bankų paslaugomis, tad nuspręsta ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
“Buvo pateikta keletas paraiškų finansų rinkoje veikiančioms netradicinės bankininkystės įmonėms, tiesiog pasinaudojus internetine paieška. Ir čia maloniai nustebino operatyvus „Capitalia“ pasiūlymas detalizuoti kreditavimo poreikį. Vos tik pateikus reikalingus pirminius duomenis apie mūsų įmonę, „Capitalia“ paskolų specialisto Gintaro Matuzo labai profesionalių patarimų dėka, pavyko negaištant suformuoti kitų būtinų dokumentų paketą. Sprendimas apie galimybę suteikti verslo kreditą buvo priimtas per 1 dieną. Ekonomikai kylant po patirtos didžiulės finansinės krizės, toks operatyvus ir geranoriškas bendravimas finansavimo klausimais tiesiog stebino.„Capitalia“ suteikta trumpalaikė paskola padėjo subalansuoti mūsų įmonės apyvartines lėšas, užtikrinti sklandų tolesnį veiklos vystymą bei išlaikyti puikius santykius su mūsų partneriais ir tiekėjais,” pasakoja direktorius.
Paskelbė
Capitalia
14.03.2014 laiku. 16:00
Dažnos startuolių (start-up) klaidos ir kaip jų išvengti
Sunku duoti patarimų, kurie tiktų bet kuriai naujai bendrovei. Kiekviena verslo idėja ir situacija yra unikali. Startuoliais (start-up) dažnai vadinamos visos naujai įsteigtos įmonės, tačiau yra dvi visiškai skirtingos naujo verslo kategorijos. Pirmojo tipo verslininkai nori pradėti verslą, kuris pakeistų samdomą darbą ir generuotų didesnes pajamas. Antrojo tipo verslininkai su savo verslo idėja planuoja užkariauti pasaulį (uždirbti milijoną, padaryti pramonės perversmą ir kt.). Pirmasis patarimas jauniesiems verslininkams - aiškiai žinoti, kuris iš anksčiau paminėtų tipų yra tinkamas būtent jam ar jai. Nuo šio pasirinkimo priklauso kaip greitai ir kokiu būdu bus vystomas verslas.
Originalių idėjų trūkumas
Siūlyčiau triskart pagalvoti prieš pasirenkant atidaryti savo kavinę ar kitą viešojo maitinimo įstaigą, nebent būsimasis verslininkas iš tiesų pateko į atitinkamą sektorių iš "vidaus" (restoranų lankytojo patirtis nėra pakankama). Šis verslas tik atrodo paprastas, bet iš tikrųjų tai yra labai rizikingas sektorius. Tas pats pasakytina ir apie internetines parduotuves, kurios prekiauja elektronika (ar kitomis prekėmis, kurias jau siūlo šimtai svetainių), o taip pat ir rankdarbių gamybos idėja. Paskutiniai du variantai geresni už kavinės verslo idėją, nes reikalinga mažesnė pradinė investicija ir todėl mažiau tikėtina, kad "sudeginsite" visas savo santaupas.
Kliento pažinimo trūkumas
Kompanijos įkūrėjo idėja ir vizija yra gera pradžia kuriant naują verslą, tačiau sekantis žingsnis turėtų būti kliento poreikių tyrimai. Turiu omenyje ne statistinę analizę (kuri taip pat yra svarbi), o susitikimus ir pokalbius su tikrais klientais. Dar geriau - patikrinti idėjas (pavyzdžiui, bandomoji produkto partija ar prototipas). Atsižvelgiant į tai, kad startuolių lėšos yra ribotos, idėjos patikrinimą reikėtų atlikti su minimaliomis investicijomis.
Finansų planavimo trūkumas
Dažnai gera verslo idėja žlunga, nes verslininkas nebuvo tinkamai įvertinęs reikalingų investicijų. Reikėtų įvertinti ne tik investicijas į materialų turtą, remonto išlaidas ir kitas ilgalaikes investicijas, bet ir apyvartinio kapitalo poreikius. Taip pat reikia nepamiršti, kad pajamų planas beveik visada pasirodo pernelyg optimistiškas.
Per daug planavimo
Tai gali skambėti paradoksaliai, tačiau neverta praleisti per daug laiko planavimui. Išsamaus verslo plano rengimo galima atsisakyti, nebent tai yra rėmėjo ar finansuotojo reikalavimas. Pakanka aiškiai suformuluoti savo verslo modelį, konkurencinį pranašumą, investicijas, išlaidas ir pajamas. Nei vienas verslo planas realiame gyvenime nėra išpildomas.
Nesėkmės nepripažinimas
Tiesa tokia, kad verslo planai ir tikrovė visada išsiskiria. Verslininkas turi būti pasirengęs savo verslo idėją keisti, atsižvelgdamas į tai, ką jis pastebi realybėje. Kartais tai gali reikšti ir visišką verslo koncepcijos keitimą. Tačiau kartais reikia pripažinti, kad idėja nebuvo gera ir investuoti savo laiką į naują projektą, o ne atkakliai bandyti realizuoti idėją, kuri tik iš pradžių atrodė perspektyvi.
Nepasinaudojimas pagalba
Šiuo metu pradedantiems savo verslą yra prieinami net keli skirtingi pagalbos šaltiniai. Tai vyriausybės finansuojami verslo inkubatoriai, INVEGA Verslumo skatinimo programa, VšĮ Versli Lietuva teikiama pagalba ir privačios iniciatyvos kaip Startup Lithuania. Yra daug būdų gauti jei ne materialinę paramą, tai konsultacijas, kurios yra ne mažiau vertingos ir turėtų būti naudojamos. Žinoma nereikia pamiršti ir pažįstamų sėkmingų verslininkų (net ir nesėkmingų - patirtis yra ne mažiau vertinga), į kuriuos galima kreiptis patarimo.
Galiausiai, reikėtų vertinti patarimus. Jei jūs nusprendėte tapti verslininku, tai reiškia, kad prisiimate atsakomybę už savo ateitį ir savo pačių sprendimus. Taigi reikėtų klausytis visų patarimų (taip pat ir šiame straipsnyje pateiktų), juos įvertinti ir žinoti, kad jie gali būti Jums naudingi.
Originalių idėjų trūkumas
Siūlyčiau triskart pagalvoti prieš pasirenkant atidaryti savo kavinę ar kitą viešojo maitinimo įstaigą, nebent būsimasis verslininkas iš tiesų pateko į atitinkamą sektorių iš "vidaus" (restoranų lankytojo patirtis nėra pakankama). Šis verslas tik atrodo paprastas, bet iš tikrųjų tai yra labai rizikingas sektorius. Tas pats pasakytina ir apie internetines parduotuves, kurios prekiauja elektronika (ar kitomis prekėmis, kurias jau siūlo šimtai svetainių), o taip pat ir rankdarbių gamybos idėja. Paskutiniai du variantai geresni už kavinės verslo idėją, nes reikalinga mažesnė pradinė investicija ir todėl mažiau tikėtina, kad "sudeginsite" visas savo santaupas.
Kliento pažinimo trūkumas
Kompanijos įkūrėjo idėja ir vizija yra gera pradžia kuriant naują verslą, tačiau sekantis žingsnis turėtų būti kliento poreikių tyrimai. Turiu omenyje ne statistinę analizę (kuri taip pat yra svarbi), o susitikimus ir pokalbius su tikrais klientais. Dar geriau - patikrinti idėjas (pavyzdžiui, bandomoji produkto partija ar prototipas). Atsižvelgiant į tai, kad startuolių lėšos yra ribotos, idėjos patikrinimą reikėtų atlikti su minimaliomis investicijomis.
Finansų planavimo trūkumas
Dažnai gera verslo idėja žlunga, nes verslininkas nebuvo tinkamai įvertinęs reikalingų investicijų. Reikėtų įvertinti ne tik investicijas į materialų turtą, remonto išlaidas ir kitas ilgalaikes investicijas, bet ir apyvartinio kapitalo poreikius. Taip pat reikia nepamiršti, kad pajamų planas beveik visada pasirodo pernelyg optimistiškas.
Per daug planavimo
Tai gali skambėti paradoksaliai, tačiau neverta praleisti per daug laiko planavimui. Išsamaus verslo plano rengimo galima atsisakyti, nebent tai yra rėmėjo ar finansuotojo reikalavimas. Pakanka aiškiai suformuluoti savo verslo modelį, konkurencinį pranašumą, investicijas, išlaidas ir pajamas. Nei vienas verslo planas realiame gyvenime nėra išpildomas.
Nesėkmės nepripažinimas
Tiesa tokia, kad verslo planai ir tikrovė visada išsiskiria. Verslininkas turi būti pasirengęs savo verslo idėją keisti, atsižvelgdamas į tai, ką jis pastebi realybėje. Kartais tai gali reikšti ir visišką verslo koncepcijos keitimą. Tačiau kartais reikia pripažinti, kad idėja nebuvo gera ir investuoti savo laiką į naują projektą, o ne atkakliai bandyti realizuoti idėją, kuri tik iš pradžių atrodė perspektyvi.
Nepasinaudojimas pagalba
Šiuo metu pradedantiems savo verslą yra prieinami net keli skirtingi pagalbos šaltiniai. Tai vyriausybės finansuojami verslo inkubatoriai, INVEGA Verslumo skatinimo programa, VšĮ Versli Lietuva teikiama pagalba ir privačios iniciatyvos kaip Startup Lithuania. Yra daug būdų gauti jei ne materialinę paramą, tai konsultacijas, kurios yra ne mažiau vertingos ir turėtų būti naudojamos. Žinoma nereikia pamiršti ir pažįstamų sėkmingų verslininkų (net ir nesėkmingų - patirtis yra ne mažiau vertinga), į kuriuos galima kreiptis patarimo.
Galiausiai, reikėtų vertinti patarimus. Jei jūs nusprendėte tapti verslininku, tai reiškia, kad prisiimate atsakomybę už savo ateitį ir savo pačių sprendimus. Taigi reikėtų klausytis visų patarimų (taip pat ir šiame straipsnyje pateiktų), juos įvertinti ir žinoti, kad jie gali būti Jums naudingi.
Autorius: Direktorius, Verslo konsultacijos Pāvels Šnejersons
Paskelbė
Capitalia
14.01.2014 laiku. 15:48
Kliento istorija – VšĮ Menų fabrikas „LOFTAS“
VšĮ Menų fabrikas „Loftas“ užsiima koncertų ir renginių organizavimu bei patalpų nuoma. Įmonės veikla plečiasi ir šiemet Loftas švenčia jau 4-ąjį gimtadienį. Sezono pradžia visuoment sudėtinga, nes planuojant sklandžią veiklą ir norimų atlikėjų pasirodymus, rezervacijas reikia atlikti kuo labiau iš anksto, o mokant depozitus atlikėjams įšaldoma nemaža dalis apyvartinių lėšų. Šiemet „Loftas“ užsibrėžė tikslą - įgyvendinti kuo daugiau šaunių projektų. Tai atsiliepė apyvartinių lėšų trūkumu.
Viena iš menų fabriko „Loftas“ įkūrėjų Živilė Diawara sako – „Sužinojome apie Capitalia per internetą, ieškodami greito finansavimo veiklai plėsti. Kreipėmės į kelias įstaigas, tačiau greičiausiai ir mums tinkamiausią pasiūlymą pateikė būtent Capitalia. Tos lėšos mums labai pagelbėjo užsitikrinant stiprią programą rudeniui – kadangi daugumai užsienio atlikėjų turime mokėti iš anksto, o po vasaros, kuomet mes nedirbame, jautėme apyvartinių lėšų trūkumą. Išdalinus mokėjimus per laikotarpį – užsitikrinome sklandžią įmonės veiklą.“
Bankinis finansavimas šiuo atveju nebuvo tinkamas, nes lėšos buvo reikalingos skubiai. „Loftui“ pateikus paraišką dėl Capitalia mikrokredito suteikimo jų verslui, per 2 dienas buvo surinkti visi reikalingi dokumentai, priimtas sprendimas ir suteiktas reikiamas finansavimas pinigų srautų subalansavimui. Paskola išduota be užstato 6 mėnesių laikotarpiui.
Viena iš menų fabriko „Loftas“ įkūrėjų Živilė Diawara sako – „Sužinojome apie Capitalia per internetą, ieškodami greito finansavimo veiklai plėsti. Kreipėmės į kelias įstaigas, tačiau greičiausiai ir mums tinkamiausią pasiūlymą pateikė būtent Capitalia. Tos lėšos mums labai pagelbėjo užsitikrinant stiprią programą rudeniui – kadangi daugumai užsienio atlikėjų turime mokėti iš anksto, o po vasaros, kuomet mes nedirbame, jautėme apyvartinių lėšų trūkumą. Išdalinus mokėjimus per laikotarpį – užsitikrinome sklandžią įmonės veiklą.“
Bankinis finansavimas šiuo atveju nebuvo tinkamas, nes lėšos buvo reikalingos skubiai. „Loftui“ pateikus paraišką dėl Capitalia mikrokredito suteikimo jų verslui, per 2 dienas buvo surinkti visi reikalingi dokumentai, priimtas sprendimas ir suteiktas reikiamas finansavimas pinigų srautų subalansavimui. Paskola išduota be užstato 6 mėnesių laikotarpiui.
Paskelbė
Capitalia
08.01.2014 laiku. 13:52
MVĮ finansavimas Baltijos šalyse ir JAV
Šiemet "Lursoft“ atliko tyrimą atskleidžiantį mikro ir smulkaus verslo vaidmenį Latvijos ekonomikoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei 94% visų naujai įregistruotų įmonių buvo labai mažos arba mažos įmonės, ir šis skaičius auga toliau. Savo ruožtu Latvijos Ekonomikos ministerija skelbia, kad 69,9% gyventojų dirba mažose ir vidutinėse įmonėse, o pastarosios sukuria net 63,2% viso Latvijos bendrojo vidaus produkto. Taigi mažosios įmonės sudaro didelę dalį Latvijos ekonomikos pagrindo ir ekonomikos augimas tiesiogiai priklauso nuo mažų įmonių plėtros.
Tačiau, nepaisant svarbaus mikro ir smulkaus verslo vaidmens, šiam įmonių segmentui finansavimo galimybės vis dar yra ribotos. Kaip rodo verslo finansavimu užsiimančios įmonės Capitalia surinkti verslo kredito tendencijų duomenys, nepaisant didėjančios paklausos Lietuvos ir Latvijos rinkose - bendras komercinių bankų suteiktų paskolų skaičius mažoms ir vidutinėms įmonėms toliau mažėja arba nesikeičia. Viena iš priežasčių yra vis dar labai atsargi bankų skolinimo politika, po materialinės žalos patirtos krizės metu. Su panašiomis problemomis susiduria ir JAV smulkusis verslas [Skaitykite plačiau www.businessweek.com strapsnius "Why Small Business Lending Is Getting Better (and Worse)" ir "Small Business Lending Shrank Again Last Year"]. Ko pasekoje, mažų ir vidutinių įmonių finansavimu užsiimančios kompanijos, kurios teikia mikrokreditus, mezanino paskolas ir rizikos kapitalo investicijas, tampa vis svarbesnės Baltijos šalių ekonomikai.
Kai komerciniai bankai neskuba kredituoti verslo, šiuo laikotarpiu didelis vaidmuo tenka ir vyriausybės siūlomoms investicijų skatinimo programoms. Kaip JAV ir Didžiojoje Britanijoje, taip ir Baltijos šalyse vyriausybės įgyvendino ne vieną skatinimo programą tarp jų įskaitant ir galimybes lengvatinėmis sąlygomis gauti finansavimą kredito įstaigose. Estijos vyriausybė įgyvendino per paramą teikiančias institucijas Kredex ir Arengufond, Lietuvos vyriausybė per Invega . Latvijoje šį vaidmenį prisiėmė Latvijos garantijų agentūra. Tuo pat metu labai svarbu, kad vyriausybių intervencijos ir programos nekenktų finansų ekosistemai ir jos žaidėjų konkurencingumui, o tik užtikrintų trūkstamą paramą.
Tačiau, nepaisant svarbaus mikro ir smulkaus verslo vaidmens, šiam įmonių segmentui finansavimo galimybės vis dar yra ribotos. Kaip rodo verslo finansavimu užsiimančios įmonės Capitalia surinkti verslo kredito tendencijų duomenys, nepaisant didėjančios paklausos Lietuvos ir Latvijos rinkose - bendras komercinių bankų suteiktų paskolų skaičius mažoms ir vidutinėms įmonėms toliau mažėja arba nesikeičia. Viena iš priežasčių yra vis dar labai atsargi bankų skolinimo politika, po materialinės žalos patirtos krizės metu. Su panašiomis problemomis susiduria ir JAV smulkusis verslas [Skaitykite plačiau www.businessweek.com strapsnius "Why Small Business Lending Is Getting Better (and Worse)" ir "Small Business Lending Shrank Again Last Year"]. Ko pasekoje, mažų ir vidutinių įmonių finansavimu užsiimančios kompanijos, kurios teikia mikrokreditus, mezanino paskolas ir rizikos kapitalo investicijas, tampa vis svarbesnės Baltijos šalių ekonomikai.
Kai komerciniai bankai neskuba kredituoti verslo, šiuo laikotarpiu didelis vaidmuo tenka ir vyriausybės siūlomoms investicijų skatinimo programoms. Kaip JAV ir Didžiojoje Britanijoje, taip ir Baltijos šalyse vyriausybės įgyvendino ne vieną skatinimo programą tarp jų įskaitant ir galimybes lengvatinėmis sąlygomis gauti finansavimą kredito įstaigose. Estijos vyriausybė įgyvendino per paramą teikiančias institucijas Kredex ir Arengufond, Lietuvos vyriausybė per Invega . Latvijoje šį vaidmenį prisiėmė Latvijos garantijų agentūra. Tuo pat metu labai svarbu, kad vyriausybių intervencijos ir programos nekenktų finansų ekosistemai ir jos žaidėjų konkurencingumui, o tik užtikrintų trūkstamą paramą.
Paskelbė
Capitalia
08.11.2013 laiku. 14:45
Capitalia dalyvavo Baltijos M&A ir privataus kapitalo forume 2013
Spalio 24-25 dienomis vykusiame metiniame Baltijos M&A ir privataus kapitalo forume susirinko pagrindiniai rinkos dalyviai. Forume dalyvavo ir Capitalia atstovas, Verslo konsultavimo skyriaus direktorius, Pavels Snejersons.
Dvi dienas vykę intensyvūs pristatymai ir diskusijos aidėjo vienodomis išvadomis. Kaip skelbia naujienų portalas db.lv: "Ekspertai visi kaip vienas teigia, kad Baltijos valstybės turėtų didinti našumą ir konkurencingumą, siekiant padidinti investuotojų susidomėjimą Europoje, kur konkurencija sparčiai auga." Renginyje susirinko rekordinis dalyvių skaičius, kuris manoma yra susijęs su žymiai padidėjusiomis rizikos kapitalo investicijomis ir tokio pobūdžio finansavimu Baltijos regione, o taip pat ir keleto naujų investicinių fondų kūrimu.
Plačiau skaitykite http://www.db.lv/finanses/makroekonomika/baltijas-m-a-forums-lielas-ceribas-uz-zemam-procentu-likmem-un-stabilu-globalas-ekonomikas-atveselos-403865 .
Dvi dienas vykę intensyvūs pristatymai ir diskusijos aidėjo vienodomis išvadomis. Kaip skelbia naujienų portalas db.lv: "Ekspertai visi kaip vienas teigia, kad Baltijos valstybės turėtų didinti našumą ir konkurencingumą, siekiant padidinti investuotojų susidomėjimą Europoje, kur konkurencija sparčiai auga." Renginyje susirinko rekordinis dalyvių skaičius, kuris manoma yra susijęs su žymiai padidėjusiomis rizikos kapitalo investicijomis ir tokio pobūdžio finansavimu Baltijos regione, o taip pat ir keleto naujų investicinių fondų kūrimu.
Plačiau skaitykite http://www.db.lv/finanses/makroekonomika/baltijas-m-a-forums-lielas-ceribas-uz-zemam-procentu-likmem-un-stabilu-globalas-ekonomikas-atveselos-403865 .
Paskelbė
Capitalia
01.11.2013 laiku. 14:40
Žymos: investicijos, rizikos kapitalas
Capitalia Naujienlaiškis Lietuvos klientams ir partneriams, 2013 m. rugsėjis
Šiuo naujienlaiškiu mes norime informuoti mūsų klientus ir partnerius apie Capitalia naujienas ir veiklą, o taip pat pasidalinti naudinga informacija apie paskolas įmonėms .
Paskelbė
Capitalia
02.10.2013 laiku. 10:19
Mikrokredito kliento istorija - gamybos įmonė "Šiluma ir ko"
IĮ Šiluma ir ko užsiima akumuliacinių talpų ir tūrinių vandens šildytuvų gamyba. Įmonė plečiasi ir yra konkurencinga, nes tiekia kokybišką produkciją patraukliomis kainomis.
Gamybos pradžia
Iki įmonės įkūrimo M. Balčiūnas darbavosi šildymo sistemų montavimo ir aptarnavimo srityje. Brangstant dujoms daugėjo užsakymų montuoti kieto kuro katilines, kurių įrengimui akumuliacinės talpos yra būtinos. Tuo metu t.y. 2005 m. rinkoje buvo galima įsigyti tik importuojamas talpas, kurios dėl prekybininkų maržų, transportavimo ir sandėliavimo išlaidų buvo brangios. Priimtas sprendimas kurti verslą ir pradėti gaminti akumuliacines talpas patiems. Pradžia buvo labai sunki - po truputi buvo perkami įrengimai, išsinuomotos kuklios 50 m2 patalpos. Po truputėlį gamybos apimtys pradėjo didėti - pradėta gaminti ne tik sau, bet ir kitiems montuotojams (įmonės siūloma kaina buvo apie 50% žemesnė nei rinkoje).
Verslo plėtra
2010 m. gamybos apimtys išaugo tiek, kad buvo nuspręsta visiškai atsisakyti montavimo paslaugų ir susikoncentruoti tik į gamybą. Pradėta plėstis iš savų santaupų ir apyvartinių lėšų. Tačiau norint sparčiai ir efektyviai plėstis to nepakako. M. Balčiūnas pradėjo ieškoti papildomų verslo finansavimo šaltinių. Bankų finansavimas buvo neprieinamas, nes įmonė buvo nedidelė ir neturėjo tinkamo užstato. Tada buvo nuspręsta kreiptis į Capitalią dėl mikrokredito verslui ir apyvartinių lėšų didinimui. Gavusi pirmąjį kreditą įmonė persikėlė į didesnes 700 m2 patalpas būtinas didinant gamybos apimtis. "Didėjant mūsų klientų sąrašui (šiandien turime apie 60 nuolatinių klientų), o tuo pačiu ir gamybos apimtims (šiandien gaminame apie 500 vnt. per metus) Capitalia ne kartą suteikė mums reikiamą kreditą - o be apyvartinių lėšų verslas stovi," sako M. Balčiūnas.
Ateities planai
Šiais metais pradėta šiluminių izoliacijų savo gaminiams gamyba - pradėtos įrenginėti patalpos, ieškoma partnerių žaliavų tiekimui, derinama gamybos technologija. Šia naujove tikimasi padidinti talpų gamybos apimtį - iki šiol gaminti izoliuotos talpas nebuvo galimybės. Kitais metais įmonė planuoja paleisti plieno lakštų plazminio pjovimo stakles gaminant ruošinius tiek savo reikmėms, tiek siūlyti šią paslaugą kitiems vartotojams. Paslauga turėtų būti paklausi - mūsų regione šią paslaugą tiekia tik kelios įmonės.
Gamybos pradžia
Iki įmonės įkūrimo M. Balčiūnas darbavosi šildymo sistemų montavimo ir aptarnavimo srityje. Brangstant dujoms daugėjo užsakymų montuoti kieto kuro katilines, kurių įrengimui akumuliacinės talpos yra būtinos. Tuo metu t.y. 2005 m. rinkoje buvo galima įsigyti tik importuojamas talpas, kurios dėl prekybininkų maržų, transportavimo ir sandėliavimo išlaidų buvo brangios. Priimtas sprendimas kurti verslą ir pradėti gaminti akumuliacines talpas patiems. Pradžia buvo labai sunki - po truputi buvo perkami įrengimai, išsinuomotos kuklios 50 m2 patalpos. Po truputėlį gamybos apimtys pradėjo didėti - pradėta gaminti ne tik sau, bet ir kitiems montuotojams (įmonės siūloma kaina buvo apie 50% žemesnė nei rinkoje).
Verslo plėtra
2010 m. gamybos apimtys išaugo tiek, kad buvo nuspręsta visiškai atsisakyti montavimo paslaugų ir susikoncentruoti tik į gamybą. Pradėta plėstis iš savų santaupų ir apyvartinių lėšų. Tačiau norint sparčiai ir efektyviai plėstis to nepakako. M. Balčiūnas pradėjo ieškoti papildomų verslo finansavimo šaltinių. Bankų finansavimas buvo neprieinamas, nes įmonė buvo nedidelė ir neturėjo tinkamo užstato. Tada buvo nuspręsta kreiptis į Capitalią dėl mikrokredito verslui ir apyvartinių lėšų didinimui. Gavusi pirmąjį kreditą įmonė persikėlė į didesnes 700 m2 patalpas būtinas didinant gamybos apimtis. "Didėjant mūsų klientų sąrašui (šiandien turime apie 60 nuolatinių klientų), o tuo pačiu ir gamybos apimtims (šiandien gaminame apie 500 vnt. per metus) Capitalia ne kartą suteikė mums reikiamą kreditą - o be apyvartinių lėšų verslas stovi," sako M. Balčiūnas.
Ateities planai
Šiais metais pradėta šiluminių izoliacijų savo gaminiams gamyba - pradėtos įrenginėti patalpos, ieškoma partnerių žaliavų tiekimui, derinama gamybos technologija. Šia naujove tikimasi padidinti talpų gamybos apimtį - iki šiol gaminti izoliuotos talpas nebuvo galimybės. Kitais metais įmonė planuoja paleisti plieno lakštų plazminio pjovimo stakles gaminant ruošinius tiek savo reikmėms, tiek siūlyti šią paslaugą kitiems vartotojams. Paslauga turėtų būti paklausi - mūsų regione šią paslaugą tiekia tik kelios įmonės.
Paskelbė
Capitalia
16.09.2013 laiku. 12:03
Lietuvos įmonių galimybės gaunant finansavimą
Lietuvos bankas paskelbė pirmojo pusmečio ataskaitą, kurioje apžvelgė ir bankų paskolų portfelio tendencijas. Pastarasis per pirmus du ketvirčius ūgtelėjo 2 %, o bankų apklausos rezultatai ataskaitoje rodo, jog bankai tikisi paskolų portfelio augimo ir toliau. Viena iš priežasčių dariusi įtaką lėtesniam augimui buvo AB Ūkio banko uždarymas ir AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus veiklos nutraukimas. Nors komerciniai bankai teigia, kad skolinimo gairės yra daug švelnesnės nei buvo prieš 2-3 metus, šių dviejų bankų netektis reiškia, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti banko kreditą bus dar sunkiau. Pirmiausia, UniCredit buvo vienas iš aktyviai finansuojančių smulkų ir vidutinį verslą bankų. Antra Ūkio banko rinkos dalis buvo 7%, o tai lemia apčiuopiamą bankinių paskolų pasiūlos sumažėjimą. Skolinimo sąlygos pagrinde švelnėja palūkanų normos ir reikalaujamo užstato atžvilgiu. Pastarasis vertinamas gerokai atsargiau nei prieš ekonominį nuosmukį ir bankus tenkina tik lengvai realizuojamas turtas. Įmonės neturinčios užstato arba turinčios ne likvidų turtą turi galimybę kreiptis į garantijas teikiančias įstaigas, tačiau tai daug laiko ir jėgų reikalaujantis procesas.
Kitas verslo paskolų šaltinis yra kredito unijos. Unijos visuomet finansavo rizikingesnius projektus, net ir po krizės, o jų verslo paskolų portfelis augo labai ilgą laiką. Tačiau Lietuvos banko ataskaita rodo, jog paskutinį ketvirtį portfelis sumažėjo. Tokiam pasikeitimui labai didelę įtaką padarė sugriežtintas reguliavimas ir diferencijuoto kapitalo pakankamumo normatyvo įsigaliojimas, o taip pat ir sumažėjęs veikiančių unijų skaičius.
Nepaisant to, jog bankai švelnina skolinimo sąlygas ir verslo paskolų portfelio augimo prognozė yra teigiama, dideliai daliai įmonių bankinis finansavimas ir kredito unijų paskolos nėra prieinamos. Ankstesnė Lietuvos banko komercinių bankų apklausa parodė, jog buvo tikimąsi net 38% padidėjusios paklausos verslo paskoloms, tačiau pats paskolų portfelis padidėjo vos 2%. Be to pagal dabartinę apklausą, prognozuojama, jog verslo paskolų poreikis didės dar daugiau ir viršys 60%. Atitinkamai tikimasi ir šiek tiek spartesnio paskolų portfelio didėjimo, tačiau labai didelė augančios paklausos dalis nebus užpildyta bankinėmis ar kredito unijų teikiamomis paskolomis.
Situacija, kai nepaisant įmonių poreikio joms yra sunku pritraukti bankinį finansavimą, sudaro palankias sąlygas ne bankinio skolinimo sektoriaus plėtrai. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms galimybių gauti bankinio ar kredito unijų finansavimo, jo reikia ieškoti kitur. Nors nebankinius mikrokreditus verslui teikiančios įmonės Rytų Europoje egzistuoja jau kurį laiką, Baltijos šalyse jos rimtai vystomos tik pastaraisiais metais. Viena iš tokių įmonių yra nuo 2010 metų veikianti ir mikrokreditus verslui išduodanti Capitalia, kuri Baltijos šalyse jau yra finansavusi daugiau nei 300 įmonių. Praėjusiais metais Capitalia suteikė paskolas 200 įmonių, o tai yra beveik tiek pat, kiek finansuoja vienas komercinis bankas Lietuvoje. Šis skaičius rodo kokia didelė yra spraga verslo finansavimo srityje.
Kitas verslo paskolų šaltinis yra kredito unijos. Unijos visuomet finansavo rizikingesnius projektus, net ir po krizės, o jų verslo paskolų portfelis augo labai ilgą laiką. Tačiau Lietuvos banko ataskaita rodo, jog paskutinį ketvirtį portfelis sumažėjo. Tokiam pasikeitimui labai didelę įtaką padarė sugriežtintas reguliavimas ir diferencijuoto kapitalo pakankamumo normatyvo įsigaliojimas, o taip pat ir sumažėjęs veikiančių unijų skaičius.
Nepaisant to, jog bankai švelnina skolinimo sąlygas ir verslo paskolų portfelio augimo prognozė yra teigiama, dideliai daliai įmonių bankinis finansavimas ir kredito unijų paskolos nėra prieinamos. Ankstesnė Lietuvos banko komercinių bankų apklausa parodė, jog buvo tikimąsi net 38% padidėjusios paklausos verslo paskoloms, tačiau pats paskolų portfelis padidėjo vos 2%. Be to pagal dabartinę apklausą, prognozuojama, jog verslo paskolų poreikis didės dar daugiau ir viršys 60%. Atitinkamai tikimasi ir šiek tiek spartesnio paskolų portfelio didėjimo, tačiau labai didelė augančios paklausos dalis nebus užpildyta bankinėmis ar kredito unijų teikiamomis paskolomis.
Situacija, kai nepaisant įmonių poreikio joms yra sunku pritraukti bankinį finansavimą, sudaro palankias sąlygas ne bankinio skolinimo sektoriaus plėtrai. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms galimybių gauti bankinio ar kredito unijų finansavimo, jo reikia ieškoti kitur. Nors nebankinius mikrokreditus verslui teikiančios įmonės Rytų Europoje egzistuoja jau kurį laiką, Baltijos šalyse jos rimtai vystomos tik pastaraisiais metais. Viena iš tokių įmonių yra nuo 2010 metų veikianti ir mikrokreditus verslui išduodanti Capitalia, kuri Baltijos šalyse jau yra finansavusi daugiau nei 300 įmonių. Praėjusiais metais Capitalia suteikė paskolas 200 įmonių, o tai yra beveik tiek pat, kiek finansuoja vienas komercinis bankas Lietuvoje. Šis skaičius rodo kokia didelė yra spraga verslo finansavimo srityje.
Paskelbė
Gintaras Matuzas
30.08.2013 laiku. 11:54
Žymos: verslo kreditas, mikrokreditas
Skubi pagalba Snoro ir Ūkio banko klientams
Finansų įmonė Capitalia išduoda greitas paskolas verslui ir padeda įmonėms, kurios patiria finansinių problemų dėl Ūkio banko ir kai kurių kredito unijų veiklos sustabdymo, o taip pat skubiai finansavome ir anksčiau uždaryto Snoro banko klientus.
Įmonės, kurios naudojosi Ūkio banko paslaugomis, šiuo metu susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Po banko veiklos sustabdymo kompensavimo schema yra pritaikoma ir skiriama tiek fiziniams asmenims tiek ir įmonėms. Visiško ar dalinio kompensavimo priemonės užima daug laiko, todėl įmonių kasdienė veikla stringa, o taip pat jos negali vykdyti savo įsipareigojimų. Vienas iš sprendimų įmonėms yra pasinaudoti Capitalia teikiamu mikrokreditu.
Capitalia valdybos narys Juris Grišins sako: "Dabar yra itin padidėjęs susidomėjimas mūsų teikiamais kreditais apyvartinėms lėšoms. Kai Snoro ir Ūkio bankų problemos yra sprendžiamos ir jų veikla sustabdyta įmonėms stinga apyvartinių lėšų. Mes galime greitai reaguoti į klientų poreikius ir padėti išspręsti atsiradusį ne bankinio finansavimo poreikį. Verslo kredito paraiška gali būti įvertinta per vieną darbo dieną ir esant teigiamam sprendimui paskola be užstato gali būti išduota jau kitą darbo dieną. Mūsų požiūriu, šiuo metu didžiausias pinigų srautų problemas patiria bankrutuojančiuose bankuose laikusios mažos ir vidutinės įmonės, ypač tos, kurios įsikūrusios ne didžiuosiuose šalies miestuose. Mūsų paskolos verslui jau buvo išduotos įmonėms iš Pasvalio, Raseinių ir kitų rajonų.
Capitalia yra finansų įmonė, kuri išduoda tiek verslo kreditus tiek ir investuoja į įmonių nuosavą kapitalą. Be to, tarp siūlomų finansinių produktų yra ir skubi paskola bei alternatyvios paskolos . Taip pat Capitalia užsiima įmonių konsultavimu pritraukiant investicijas, ir įmonių pirkimo pardavimo klausimais.
Įmonės, kurios naudojosi Ūkio banko paslaugomis, šiuo metu susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Po banko veiklos sustabdymo kompensavimo schema yra pritaikoma ir skiriama tiek fiziniams asmenims tiek ir įmonėms. Visiško ar dalinio kompensavimo priemonės užima daug laiko, todėl įmonių kasdienė veikla stringa, o taip pat jos negali vykdyti savo įsipareigojimų. Vienas iš sprendimų įmonėms yra pasinaudoti Capitalia teikiamu mikrokreditu.
Capitalia valdybos narys Juris Grišins sako: "Dabar yra itin padidėjęs susidomėjimas mūsų teikiamais kreditais apyvartinėms lėšoms. Kai Snoro ir Ūkio bankų problemos yra sprendžiamos ir jų veikla sustabdyta įmonėms stinga apyvartinių lėšų. Mes galime greitai reaguoti į klientų poreikius ir padėti išspręsti atsiradusį ne bankinio finansavimo poreikį. Verslo kredito paraiška gali būti įvertinta per vieną darbo dieną ir esant teigiamam sprendimui paskola be užstato gali būti išduota jau kitą darbo dieną. Mūsų požiūriu, šiuo metu didžiausias pinigų srautų problemas patiria bankrutuojančiuose bankuose laikusios mažos ir vidutinės įmonės, ypač tos, kurios įsikūrusios ne didžiuosiuose šalies miestuose. Mūsų paskolos verslui jau buvo išduotos įmonėms iš Pasvalio, Raseinių ir kitų rajonų.
Capitalia yra finansų įmonė, kuri išduoda tiek verslo kreditus tiek ir investuoja į įmonių nuosavą kapitalą. Be to, tarp siūlomų finansinių produktų yra ir skubi paskola bei alternatyvios paskolos . Taip pat Capitalia užsiima įmonių konsultavimu pritraukiant investicijas, ir įmonių pirkimo pardavimo klausimais.
Paskelbė
Gintaras Matuzas
16.04.2013 laiku. 17:43
Capitalia tęsia darbą Latvijos rizikos kapitalo asociacijos valdyboje
Šių metų balandžio 9 d. vyko Latvijos rizikos kapitalo asociacijos narių susirinkimas. Vienas iš susirinkimo darbotvarkės klausimų buvo išrinkti naują valdybą. Asociacijos pripažinimą gavusi Capitalia ir jos atstovas Juris Grišins ateinančius 2 metus ir toliau dirbs valdyboje. Mūsų tikslas - padėti valdybai vystyti rizikos kapitalo ir alternatyvaus finansavimo (mikrokreditų ir mezanino) sektorius Latvijoje. Mes ir toliau remsime šalies finansų institucijas sprendžiant sektoriaus problemas ir skatinsime naujų priemonių kūrimą siekiant užkirsti kelią galimoms nesėkmėms. Susirinkime taip pat buvo nuspręsta pakeisti asociacijos pavadinimą, buvo priimtas etikos kodeksas.
Paskelbė
Capitalia
10.04.2013 laiku. 04:42
Priimta Capitalia paraiška Latvijos garantijų agentūrai dėl naujo rizikos kapitalo fondo valdymo
Baigėsi Latvijos garantijų agentūros konkurso dėl naujo rizikos kapitalo fondo valdymo pirmasis etapas. Agentūra atrinko 3 įmones, įskaitant ir SIA Capitalia Investīciju Pārvalde, į antrą etapą iš 11 pateikusių paraiškas.
Tikimės, jog Capitalia laimės konkursą, ir pasinaudodama naujomis galimybėmis praplės savo finansavimo priemonių rinkinį, papildydama jį mezanino paskolomis ir rizikos kapitalo investicijomis įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą.
Capitalia naujas priemones planuoja teikti įmonėms, kurioms trūksta apyvartinių lėšų, reikia investicijų į didesniems pajėgumams, taip pat naujų produktų kūrimui ir įvedimui į rinką. Capitalia Latvijos finansavimo rinkai pristatys naują modelį, pagal kurį bus galimybė lengvai derinti skirtingus finansavimo šaltinius tuo pačiu metu, pavyzdžiui esant nepakankamai banko kredito sumai, likusi suma galės būti finansuojama rizikos kapitalo ar mezanino paskolomis.
Capitalia valdybos narys Juris Grišins sako: "Mes tikime, kad naujas rizikos kapitalo fondas padės Capitalia užpildyti dabar esamas finansavimo priemonių ir prieinamumo spragas. Capitalia komanda yra įsitikinusi, kad alternatyvus finansavimas (mezaninas), kuris leidžia įmonei pritraukti reikiamas lėšas neperduodant akcijų ir neprarandant valdymo, tinka ir bus naudingas Latvijos rinkai. "
Kalbant apie sektorius Capitalia investicijų fondas ketina investuoti į įvairias ekonomikos šakas, tiek gamybines įmones, tiek ir teikiančioms paslaugas. Pastarosios dažnai susiduria su sunkumais siekdamos gauti komercinių bankų finansavimą.
Capitalia investicijos į vieną įmonę sieks nuo 100.000 iki 1.500.000 eurų, planuojama investuoti į 15-20 bendrovių per ateinančius tris metus.
Tikimės, jog Capitalia laimės konkursą, ir pasinaudodama naujomis galimybėmis praplės savo finansavimo priemonių rinkinį, papildydama jį mezanino paskolomis ir rizikos kapitalo investicijomis įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą.
Capitalia naujas priemones planuoja teikti įmonėms, kurioms trūksta apyvartinių lėšų, reikia investicijų į didesniems pajėgumams, taip pat naujų produktų kūrimui ir įvedimui į rinką. Capitalia Latvijos finansavimo rinkai pristatys naują modelį, pagal kurį bus galimybė lengvai derinti skirtingus finansavimo šaltinius tuo pačiu metu, pavyzdžiui esant nepakankamai banko kredito sumai, likusi suma galės būti finansuojama rizikos kapitalo ar mezanino paskolomis.
Capitalia valdybos narys Juris Grišins sako: "Mes tikime, kad naujas rizikos kapitalo fondas padės Capitalia užpildyti dabar esamas finansavimo priemonių ir prieinamumo spragas. Capitalia komanda yra įsitikinusi, kad alternatyvus finansavimas (mezaninas), kuris leidžia įmonei pritraukti reikiamas lėšas neperduodant akcijų ir neprarandant valdymo, tinka ir bus naudingas Latvijos rinkai. "
Kalbant apie sektorius Capitalia investicijų fondas ketina investuoti į įvairias ekonomikos šakas, tiek gamybines įmones, tiek ir teikiančioms paslaugas. Pastarosios dažnai susiduria su sunkumais siekdamos gauti komercinių bankų finansavimą.
Capitalia investicijos į vieną įmonę sieks nuo 100.000 iki 1.500.000 eurų, planuojama investuoti į 15-20 bendrovių per ateinančius tris metus.
Paskelbė
Capitalia
18.02.2013 laiku. 11:58
Capitalia pirmoji Baltijos šalių įmonė dalyvavusi mikrokreditų mokymuose
Finansų ir investicijų įmonei Capitalia 2012 m. gruodžio 15 d. prasidėjo Europos investicijų fondo (EIF) iniciatyvos JASMINE mokymų programa. Dar 2012 m. pavasarį Capitalia buvo pasirinkta kaip viena iš mikrokreditų institucijų, kurioms bus teikiama techninė pagalba ir mokymai. Ši iniciatyva nuo 2010 metų suteikė techninę pagalbą jau 49 mikrokredito įmonėms Europoje, o Capitalia yra pirmoji paramą gaunanti įmonė Baltijos šalyse.
JASMINE (Bendrieji veiksmai mikrofinansų institucijoms Europoje remti, angl. „Joint Action to Support Micro-finance Institutions in Europe“) paskirtis – teikti pagalbą ir finansinę paramą nebankiniams mikrokreditų teikėjams ir padėti jiems gerinti veiklos kokybę, plėstis ir tapti tvariais. Iniciatyva JASMINE taip pat siekiama skatinti gerąją patirtį mikrokreditų srityje ir parengti mikrokreditų institucijų gero elgesio kodeksą. Iniciatyvos programa yra prieinama konkurso tvarka atrinktoms mikrokreditų institucijoms Europoje ir bus baigta 2013 m.
JASMINE iniciatyvos programa turi dvi stadijas. Pirmame etape MicroFinanza Rating įvertina išrinktųjų MFĮ (mikrofinansų įmonių) struktūrą, organizaciją ir veiklą ir (arba) nustato jų problemas. Antrajame etape atlikus vertinimą ir (arba) reitingavimą, išrinktųjų MFĮ darbuotojus ir vadovus, atsižvelgdami į jų poreikius, moko Microfinance Cenre (MFC) konsultavimo specialistai.
Mokymo vadovas Aldona Rutkowska, MFC: "Projektas jungia įmonės vertinimą ir atitinkamai individualų mikrokredito įstaigos tikslingą mokymų planą siekiant pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Mūsų specialistai pagal Capitalia įvertinimą pritaikė programas, konkrečiai orientuotas vertinimo metu nustatytus įmonės trūkumus."
"Ši iniciatyva mums atvėrė platų požiūrį į mikrokreditų sektorių Europoje, o praktiniai patarimai kasdieniam procesų tobulinimui taip pat įkvėpė mus tęsti paslaugų plėtrą Lietuvoje ir Latvijoje. Mes vertiname galimybę susipažinti su mikrokreditų institucijų patirtimi ir gauti šios srities ekspertų patarimus. Informacija ir žinios gautos iš mokymų parodė, kad mikrokreditai yra sudėtingas sektorius ir Baltijos šalyse turi didelį plėtros potencialą ", sako Capitalia valdybos narys Juris Grišins.
JASMINE (Bendrieji veiksmai mikrofinansų institucijoms Europoje remti, angl. „Joint Action to Support Micro-finance Institutions in Europe“) paskirtis – teikti pagalbą ir finansinę paramą nebankiniams mikrokreditų teikėjams ir padėti jiems gerinti veiklos kokybę, plėstis ir tapti tvariais. Iniciatyva JASMINE taip pat siekiama skatinti gerąją patirtį mikrokreditų srityje ir parengti mikrokreditų institucijų gero elgesio kodeksą. Iniciatyvos programa yra prieinama konkurso tvarka atrinktoms mikrokreditų institucijoms Europoje ir bus baigta 2013 m.
JASMINE iniciatyvos programa turi dvi stadijas. Pirmame etape MicroFinanza Rating įvertina išrinktųjų MFĮ (mikrofinansų įmonių) struktūrą, organizaciją ir veiklą ir (arba) nustato jų problemas. Antrajame etape atlikus vertinimą ir (arba) reitingavimą, išrinktųjų MFĮ darbuotojus ir vadovus, atsižvelgdami į jų poreikius, moko Microfinance Cenre (MFC) konsultavimo specialistai.
Mokymo vadovas Aldona Rutkowska, MFC: "Projektas jungia įmonės vertinimą ir atitinkamai individualų mikrokredito įstaigos tikslingą mokymų planą siekiant pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Mūsų specialistai pagal Capitalia įvertinimą pritaikė programas, konkrečiai orientuotas vertinimo metu nustatytus įmonės trūkumus."
"Ši iniciatyva mums atvėrė platų požiūrį į mikrokreditų sektorių Europoje, o praktiniai patarimai kasdieniam procesų tobulinimui taip pat įkvėpė mus tęsti paslaugų plėtrą Lietuvoje ir Latvijoje. Mes vertiname galimybę susipažinti su mikrokreditų institucijų patirtimi ir gauti šios srities ekspertų patarimus. Informacija ir žinios gautos iš mokymų parodė, kad mikrokreditai yra sudėtingas sektorius ir Baltijos šalyse turi didelį plėtros potencialą ", sako Capitalia valdybos narys Juris Grišins.
Paskelbė
Capitalia
03.01.2013 laiku. 11:35
Capitalia tampa Latvijos rizikos kapitalo asociacijos nare
2012 metų pabaigoje gruodžio 20 d. Latvijos rizikos kapitalo asociacija surengė savo visuotinį narių susirinkimą ir jame priėmė sprendimą įtraukti finansų įmonę Capitalia į savo nares. Capitalia valdybos narys Juris Grišins, prieš tai buvęs asociacijos valdybos pirmininku ir atstovavęs rizikos kapitalo įmonę Eko Investors ir toliau lieka asociacijos valdyboje.
Visuomeninę organizaciją Latvijos rizikos kapitalo asociacija (LVCA) šiuo metu sudaro 30 narių. LVCA veiklos tikslas - informuoti visuomenę apie verslo kreditus ir rizikos kapitalo finansavimo galimybes. Skleisti asociacijos požiūrį ir patirtį, taip pat atstovauti narių nuomonę ir interesus derybose su valdžios institucijomis, organizuoti ir užtikrinti bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis rizikos kapitalo asociacijomis.
Visuomeninę organizaciją Latvijos rizikos kapitalo asociacija (LVCA) šiuo metu sudaro 30 narių. LVCA veiklos tikslas - informuoti visuomenę apie verslo kreditus ir rizikos kapitalo finansavimo galimybes. Skleisti asociacijos požiūrį ir patirtį, taip pat atstovauti narių nuomonę ir interesus derybose su valdžios institucijomis, organizuoti ir užtikrinti bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis rizikos kapitalo asociacijomis.
Paskelbė
Capitalia
20.12.2012 laiku. 06:17
Core Management ir Capitalia susijungimas
Finansinių ir investicinių konsultacijų įmonė Core Management ir finansų įmonė Capitalia skelbia susijungimą. Iki susijungimo pagrindinės Core Management verslo sritys buvo prijungtos prie Capitalia įmonių grupės. Tiek susijungimo metu, tiek ir po jo abiejų įmonių prieš tai prisiimti įsipareigojimai ir sudarytos sutartys toliau vykdomos iki galutinio jų užbaigimo.
Susijungimu siekiama pagerinti įmonių konkurencingumą stiprinant įmonių išteklius ir klientų bazę. Šios dvi bendrovės sujungia savo patirtį ir galės pateikti platesnį verslo paslaugų portfelį, suteikiant mažoms ir vidutinėms įmonėms finansavimą, ir aukščiausios kokybės verslo ir finansų konsultacijas.
Pāvels Šnejersons, Core Management partneris sako: „Core Management ir Capitalia jau seniai bendradarbiavo įgyvendinant projektus, todėl susijungimas yra sekantis žingsnis link kokybiško abiejų bendrovių augimo. Capitalia valdybos narys Juris Grišins papildo: „Susijungimas padės rasti geriausius sprendimus panaudojant abiejų įmonių sukauptą patirtį ir praktiką. Taip pat Capitalia turės daugiau galimybių patenkinti klientų paklausą įmonių finansų sektoriuje ir teikti visapusiškas verslo valdymo konsultacijas.“
Pagal susijungimo sandorio sąlygas Core Management buvęs partneris Pāvels Šnejersons taps Capitalia partneriu ir verslo sandorių padalinio direktoriumi. Capitalia toliau bus atsakinga už finansines konsultacijas ir paskolų verslui portfelį, o taip pat ir įmonių restruktūrizavimo, kapitalo pritraukimo, verslo pirkimo ir pardavimo klausimus. Nauja struktūra įsigalioja nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio.
Susijungimu siekiama pagerinti įmonių konkurencingumą stiprinant įmonių išteklius ir klientų bazę. Šios dvi bendrovės sujungia savo patirtį ir galės pateikti platesnį verslo paslaugų portfelį, suteikiant mažoms ir vidutinėms įmonėms finansavimą, ir aukščiausios kokybės verslo ir finansų konsultacijas.
Pāvels Šnejersons, Core Management partneris sako: „Core Management ir Capitalia jau seniai bendradarbiavo įgyvendinant projektus, todėl susijungimas yra sekantis žingsnis link kokybiško abiejų bendrovių augimo. Capitalia valdybos narys Juris Grišins papildo: „Susijungimas padės rasti geriausius sprendimus panaudojant abiejų įmonių sukauptą patirtį ir praktiką. Taip pat Capitalia turės daugiau galimybių patenkinti klientų paklausą įmonių finansų sektoriuje ir teikti visapusiškas verslo valdymo konsultacijas.“
Pagal susijungimo sandorio sąlygas Core Management buvęs partneris Pāvels Šnejersons taps Capitalia partneriu ir verslo sandorių padalinio direktoriumi. Capitalia toliau bus atsakinga už finansines konsultacijas ir paskolų verslui portfelį, o taip pat ir įmonių restruktūrizavimo, kapitalo pritraukimo, verslo pirkimo ir pardavimo klausimus. Nauja struktūra įsigalioja nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio.
Paskelbė
Capitalia
12.09.2012 laiku. 02:46
Trumpai apie alternatyvų finansavimą
Baltijos šalyse pirmaujanti eksporto konsultacijų ir rinkos tyrimų kompanija GatewayBaltic paskutiniame savo leidinyje Gateway News pateikė informaciją apie alternatyvų finansavimą, o taip pat ir apie Capitalia. Šiame straipsnyje pateikti trumpt atsakymai į klausimus "Kas yra alternatyvus finansavimas?", "Kada alternatyvus finansavimas yra tinkamas sprendimas?" ir "Kada eksportuojančios kompanijos gali panaudoti alternatyvų finansavimą?"
Rudens GatewayNews # 10 leidinį galite pamatyti čia.
Rudens GatewayNews # 10 leidinį galite pamatyti čia.
Paskelbė
Capitalia
17.02.2012 laiku. 16:22
Suplanuok ateinančių metų biudžetą!
Metų pradžia - tai tinkamas laikas pradėti planuoti ateinančius metus. Sakoma, drakono metais ypatingai svarbus apsisprendimas ir tikslų užsibrėžimas. Metai žada būti labai palankūs naujoms pradžioms. Nuoseklus finansinis planavimas sudaro vieną iš kertinių sėkmingo verslo vystymo akmenų.
Verslo augimo ir vystymo pradinėse stadijose dažniausiai verslo savininkai ar įmonių vadovai veikia naudodami standartinę finansinę apskaitą. Finansinis planavimas atidedamas tinkamai neįvertinant jo naudingumo ar paprasčiausiai neturint laiko sudaryti tinkamai paruoštas lenteles su reikalingų koeficientų apskaičiavimu.
2011 metais, UAB “MVP sprendimai” užsakymu, Lietuvoje atlikus 120 smulkių ir vidutinių įmonių apklausą paaiškėjo, jog šiuo metu finansus planuoja tik 14 procentų apklaustų įmonių.
Juris Grišins, Latvijos rizikos kapitalo asociacijos valdybos pirmininko vadovaujama CAPITALIA, smulkių ir vidutinių verslo kompanijų finansavimo, bendrovė nori prisidėti prie sėkmingesnio verslo vystymo pateikdama nemokamą, lengvai adaptuojamą finansinio planavimo įrankį.
„Įmonės turėdamos lengvai prieinamą finansinio planavimo įrankį galės tiksliau suplanuoti ateinančius finansinius metus, pajamas, pelną, taip apsaugodami save nuo netikėto apyvartinių lėšų ar investicijų trūkumo“ – pabrėžė J. Grišins.
Šis finansinio planavimo įrankis pasiekiamas kiekvienam, paprasčiausiai apsilankius www.capitalia.lt.
Verslo augimo ir vystymo pradinėse stadijose dažniausiai verslo savininkai ar įmonių vadovai veikia naudodami standartinę finansinę apskaitą. Finansinis planavimas atidedamas tinkamai neįvertinant jo naudingumo ar paprasčiausiai neturint laiko sudaryti tinkamai paruoštas lenteles su reikalingų koeficientų apskaičiavimu.
2011 metais, UAB “MVP sprendimai” užsakymu, Lietuvoje atlikus 120 smulkių ir vidutinių įmonių apklausą paaiškėjo, jog šiuo metu finansus planuoja tik 14 procentų apklaustų įmonių.
Juris Grišins, Latvijos rizikos kapitalo asociacijos valdybos pirmininko vadovaujama CAPITALIA, smulkių ir vidutinių verslo kompanijų finansavimo, bendrovė nori prisidėti prie sėkmingesnio verslo vystymo pateikdama nemokamą, lengvai adaptuojamą finansinio planavimo įrankį.
„Įmonės turėdamos lengvai prieinamą finansinio planavimo įrankį galės tiksliau suplanuoti ateinančius finansinius metus, pajamas, pelną, taip apsaugodami save nuo netikėto apyvartinių lėšų ar investicijų trūkumo“ – pabrėžė J. Grišins.
Šis finansinio planavimo įrankis pasiekiamas kiekvienam, paprasčiausiai apsilankius www.capitalia.lt.
Paskelbė
Capitalia
16.01.2012 laiku. 05:40
Capitalia pristato naują finansinę priemonę – alternatyvų finansavimą
Įvertinus Lietuvos ir Latvijos verslininkų poreikius ir turimas finansavimo produktų spragas, Capitalia pradeda teikti alternatyvų finansavimą iki 1,000,000 litų. Alternatyvios investicijos yra skirtos atvejais, kai bankiniai produktai per maži arba visai neprieinami, o akcijų emisijos nenorima leisti.
Alternatyvios investicijos skirtos bendrovėms veikiančioms bent 12 mėnesių. Pinigai gali būti skiriami apyvartinėms lėšoms, investicijoms ir kitiems pirkimo poreikiams. Ši paskola taip pat žinoma kaip mezaninas - tarpinis veiklos finansavimas tarp banko paskolos ir akcijų emisijos leidimo.
Capitalia valdybos narys Juris Grišins sako: "Alternatyvus finansavimas arba mezaninas, mano nuomone, yra ideali priemonė tiek Lietuvai ir Latvijai, tiek ir šių šalių verslininkams, atsižvelgiant į mažų ir vidutinių įmonių finansavimo priemonių trūkumą. Tokio finansavimo pritraukimas, įmonėms negalinčioms gauti paskolų iš bankų bei nenorinčioms perleisti įmonės valdymo akcininkams, yra gera išeitis.“
Capitalia siūloma alternatyvaus finansavimo suma yra nuo 250,000 iki 1,000,000 litų. Paskolos grąžinimo terminas yra iki 3 metų, ir šios lėšos gali būti grąžintos anksčiau laiko be jokių papildomų mokesčių. Paskolų palūkanos yra nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos įmonės padėtį, pritaikant tiek kintamas tiek ir fiksuotas palūkanų normas.
Capitalia yra finansų įmonė, kuri išduoda tiek verslo kreditus tiek ir investuoja į įmonių nuosavą kapitalą. Be to, tarp siūlomų finansinių produktų yra ir skubi paskola bei alternatyvios paskolos. Taip pat Capitalia užsiima įmonių konsultavimu pritraukiant investicijas, ir įmonių pirkimo pardavimo klausimais.
Alternatyvios investicijos skirtos bendrovėms veikiančioms bent 12 mėnesių. Pinigai gali būti skiriami apyvartinėms lėšoms, investicijoms ir kitiems pirkimo poreikiams. Ši paskola taip pat žinoma kaip mezaninas - tarpinis veiklos finansavimas tarp banko paskolos ir akcijų emisijos leidimo.
Capitalia valdybos narys Juris Grišins sako: "Alternatyvus finansavimas arba mezaninas, mano nuomone, yra ideali priemonė tiek Lietuvai ir Latvijai, tiek ir šių šalių verslininkams, atsižvelgiant į mažų ir vidutinių įmonių finansavimo priemonių trūkumą. Tokio finansavimo pritraukimas, įmonėms negalinčioms gauti paskolų iš bankų bei nenorinčioms perleisti įmonės valdymo akcininkams, yra gera išeitis.“
Capitalia siūloma alternatyvaus finansavimo suma yra nuo 250,000 iki 1,000,000 litų. Paskolos grąžinimo terminas yra iki 3 metų, ir šios lėšos gali būti grąžintos anksčiau laiko be jokių papildomų mokesčių. Paskolų palūkanos yra nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos įmonės padėtį, pritaikant tiek kintamas tiek ir fiksuotas palūkanų normas.
Capitalia yra finansų įmonė, kuri išduoda tiek verslo kreditus tiek ir investuoja į įmonių nuosavą kapitalą. Be to, tarp siūlomų finansinių produktų yra ir skubi paskola bei alternatyvios paskolos. Taip pat Capitalia užsiima įmonių konsultavimu pritraukiant investicijas, ir įmonių pirkimo pardavimo klausimais.
Paskelbė
Capitalia
16.11.2011 laiku. 12:56
Investuotojai ir investicinės įmonės
Dirbant su rizikos kapitalu dažnai pastebima verslininkų baimė, jog investuotojas dalyvaus ir įmonės valdyme. Baiminamasi kad investuotojas bus valdybos / tarybos narys, o taip pat ir jo įgaliojimai bei įmonės kontrolė. Turiu pastebėti, jog susirūpinimas dėl kontrolės praradimo yra visiškai nepagrįstas, ypač jei derybos vyksta su profesionaliu investuotoju (įmone ar asmeniu, kurių pagrindinė veikla yra investavimas). Investuotojai yra pasirengę skirti savo lėšas įmonei, nes tiki valdymo komanda (steigėjais) ir jų sugebėjimu siekti gerų rezultatų, skatinti augimą ateityje. Pagrindinis investuotojo vaidmuo ir tikslas konsultuoti vadovybę ir stebėti kaip jie kontroliuoja įmonę. Kitaip sakant kiekvienas atlieka savo darbą. Aš negaliu patarti kaip techniškai geriausia užtikrinti sėkmingą spausdinimą Livonia Print, taip jie negali man patarti investuojant į farmacijos sektorių. Svarbu prisiminti, kad investuotojas siekia uždirbti pinigus darydamas gerus investavimo sprendimus. Be gero valdybos darbo toks tikslas negali būti pasiektas. Paprastai investuotojai įmonėse apsiriboja vieta taryboje ar valdyboje, kas suteikia galimybę stebėti savo investiciją, dalintis patarimais ir kontaktais kai jie gali būti naudingi. Kuo geresnė valdymo komanda, tuo mažiau reikia kontrolės ir patarimų. Pavyzdžiui į Otrajā Eko Fondā galiu užsukti kartą per du mėnesius, tačiau yra įmonių į kurias reikia vykti kartą per savaitę. Visus verslininkus ieškančius investuotojų skatinu vengti šių frazių kad investuotojai ieško naudos tik sau, nes tai tik parodo vieną iš keturių dalykų apie verslininką: (a) nepakankamą kompetencijos lygį vadovauti verslui, (b) atsisakymą išklausyti kitų nuomonę, (c) ruošimąsi pasisavinti įmonės lėšas išmetant kitus savininkus ar (d) investuotojo motyvacijos nesuvokimą.
Paskelbė
Capitalia
06.04.2010 laiku. 10:09
Žymos: rizikos kapitalas, Investuotojas
Kas yra restruktūrizacija?
Praėjusiais metais žodis "restruktūrizacija" buvo naudojamas taip dažnai, kad verslo pasaulyje tapo klasika. Restruktūrizavimo planas, restruktūrizavimo skyrius, neduok Dieve "struktūrines reformas" ir kiti blah blah. Pagal savo pobūdį, visa tai reiškia tik vieną dalyką - pokyčius. Jei turite augančią įmonę manote kad "augimo" pokyčiai, konsultacijos iš išorės yra gerai. Atėjus krizei šie pokyčiai tampa priverstini, o konsultacijos iš išorės itin svarbios. Taip pat suprantama, kad atleidimas iš darbo, verslo mažinimas, pardavimas, likvidavimas ir t.t. sąvokos nėra malonios, o verslininkai galvodami apie blogiausią galimą situaciją linkę į rožinį optimizmą. Šio optimizmo akiniai buvo ir ant mano akių (t.y. Jumteko).
Vienas iš būdingiausių restruktūrizacijos iniciatorių yra pikti kreditoriai. Tokiu atveju tenka stebėti įmonės perėmimą ir valdymą iš „galinės sėdynės“. Kai jie pajaučia poreikį ištaisyti veiksmų eigą, jie tiesiog baksteli vairuotojui į petį (pavyzdžiui, apsilanko biure arba užsako auditą, parodydami didesnį susidomėjimą įmonės veikla). Šių "signalų" verslininkai tikrai neturėtų ignoruoti ir neskirti kreditoriams dėmesio. Tai yra momentas, kai ateina „šalto dušo“ laikas ir reikia suprasti savo verslo padėtį. Jei kreditoriai yra ignoruojami, jie greitai gali „užtraukti rankinį stabdį“, kas paprastai pasireiškia laišku iš advokato dėl kreditoriaus vienašališko sutarties nutraukimo, o galbūt kartu ir nemokumo pritaikymu. Didžiausi skandalai kuriuos girdėjau dėl verslininkų ir kreditorių nesutarimų Saga Group, Elvi Grupa, Sportland ir Tapeks. Jei kreditoriai duoda gerą signalą, kad "restruktūrizacija" reikalinga, šių pokyčių sklandžiam įgyvendinimui būtų naudinga pasitelkti pagalbą ir iš išorės. Tokia pagalba gali padėti finansų kontrolės įrankiais, sukurti rekonstrukcijos (dar žinomas kaip "restruktūrizavimo“) planą, padėti spręsti praktinius klausimus, o taip pat padėti derybose su kreditoriais ir užtikrinti pokyčių schemos įgyvendinimą. Pagrindinė išvada yra ta, kad kuo anksčiau kompanija žino, kad reikia keistis, tuo didesnė tikimybė, kad šie pakeitimai bus neskausmingi ir sėkmingi.
Vienas iš būdingiausių restruktūrizacijos iniciatorių yra pikti kreditoriai. Tokiu atveju tenka stebėti įmonės perėmimą ir valdymą iš „galinės sėdynės“. Kai jie pajaučia poreikį ištaisyti veiksmų eigą, jie tiesiog baksteli vairuotojui į petį (pavyzdžiui, apsilanko biure arba užsako auditą, parodydami didesnį susidomėjimą įmonės veikla). Šių "signalų" verslininkai tikrai neturėtų ignoruoti ir neskirti kreditoriams dėmesio. Tai yra momentas, kai ateina „šalto dušo“ laikas ir reikia suprasti savo verslo padėtį. Jei kreditoriai yra ignoruojami, jie greitai gali „užtraukti rankinį stabdį“, kas paprastai pasireiškia laišku iš advokato dėl kreditoriaus vienašališko sutarties nutraukimo, o galbūt kartu ir nemokumo pritaikymu. Didžiausi skandalai kuriuos girdėjau dėl verslininkų ir kreditorių nesutarimų Saga Group, Elvi Grupa, Sportland ir Tapeks. Jei kreditoriai duoda gerą signalą, kad "restruktūrizacija" reikalinga, šių pokyčių sklandžiam įgyvendinimui būtų naudinga pasitelkti pagalbą ir iš išorės. Tokia pagalba gali padėti finansų kontrolės įrankiais, sukurti rekonstrukcijos (dar žinomas kaip "restruktūrizavimo“) planą, padėti spręsti praktinius klausimus, o taip pat padėti derybose su kreditoriais ir užtikrinti pokyčių schemos įgyvendinimą. Pagrindinė išvada yra ta, kad kuo anksčiau kompanija žino, kad reikia keistis, tuo didesnė tikimybė, kad šie pakeitimai bus neskausmingi ir sėkmingi.
Paskelbė
Capitalia
31.03.2010 laiku. 02:33
Žymos: investicijos
Ryšiai su investuotojais
- Miškininkystės ir medienos ruošos įmonės ieško finansavimo – kaip privatūs investuotojai gali pasinaudoti šiomis investavimo galimybėmis?
- Capitalia investuoja į lietuvišką startuolį Aispeco
- Neaudituota 2020 m. finansinė atskaitomybė
- „Capitalia“ neaudituotos 2019 m. III ketvirčio finansinės ataskaitos
- „Capitalia“ neaudituotos 2019 m. II ketvirčio finansinės ataskaitos
Obligacijos
Klientų istorijos
- Sezoninis mažmeninės parduotuvės finansavimas
- Capitalia finansuoja vienos iš pirmaujančių reklamos įmonių Latvijoje plėtrą
- Capitalia ko-finansuoja naujos technikos pirkimą patyrusiai renginių inventoriaus nuomos įmonei
- Capitalia finansuoja gerai žinomo jūrinių baidarių gamintojo plėtrą
- Finansavimas nekilnojamojo turto plėtrai ir pastatų renovacijai
- Capitalia finansuoja daugiabučio namo statybą Valmieros regione
- „RCG Lighthouse“ akcijų išpirkimas su Capitalia
- Finansavimas prekybos įmonės plėtrai
- Plėtros finansavimas verslo pajamoms auginti
Finansų konsultacijos
- Capitalia pataria programinės įrangos platintojo baltijos šalyse savininkams parduodant verslą strateginiam investuotojui
- Sotero dukterinės įmonės Latvijoje pardavimas
- Tinkamas metas verslo investuotojų paieškai
- Konsultacijos dėl banko paskolų pritraukimo
- Auga verslininkų susidomėjimas parduoti savo įmones
Finansavimas
- Kaip galite priversti kitų nerimą ir finansinį atsargumą veikti jūsų įmonės naudai
- Rizikos kapitalas įmonės plėtrai
- Miškų kirtimui įsigijimas su Capitalia finansavimo pagalba
- Europos Investicijų Fondo finansavimas iki metų pabaigos su 50% nuolaida sutarties mokesčiui
- Capitalia steigia rizikos kapitalo fondą ir finansuoja rizikos paskolas
- „Tilto“ finansavimas projekto įgyvendinimui
- Iki birželio pabaigos dar galite gauti 50,000 EUR finansavimą su Europos investicijų fondo garantija
Mes spaudoje
- Alternatyvūs skolintojai sparčiai augina portfelius – artėja pirmosios konsolidacijos
- Pernai įmonėms „Capitalia“ paskolino du kartus daugiau
- Kaip lūpų dažų pardavimai susiję su šalies ekonomika?
- Kaip nuo pandemijos pradžios keitėsi pinigų kaina?
- Investicijų pritraukimas kaip saugesnė alternatyva paskolai
- Trys šoko etapai: kuriame iš jų yra Lietuvos įmonės?
- Capitalia įstojo į Lietuvos Rizikos ir Privataus Kapitalo Asociaciją
- „Capitalia“ šiemet paskolino jau 12 mln. eurų
- Capitalia sudarė 10 mln. EUR sutartį su Europos investicijų fondu
Nuomonės
- Pelningiausios investicijos per pastaruosius devynerius metus: apžvalga
- Juris Grišins: Kaip investuoti aukštos infliacijos sąlygomis
- Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų
- 3 žingsniai, kad jūsų investicijos į akcijas būtų sėkmingos
- Pandemija ragina investuotojus atsisakyti iliuzijos apie didelę ir saugią grąžą tarpusavio skolinimo platformose
- Atsiprašymo laiškai – asistentas bendraujant su klientu, ne Covid-19 pralaimėjimo pripažinimas
- Rizikos paskolos: alternatyvus finansavimas įmonėms
- Investuotojų motyvas – ne tik finansinė grąža
- Kodėl verslas bėga iš bankų?
Naujienos
- „Capitalia“ viena pirmųjų Baltijos šalyse suformavo bitkoinų rezervą
- Jūsų informacijos atnaujinimas – bendradarbiaujant su Capitalia ir Lemonway
- Kaip pasiruošti besikeičiančioms rinkos sąlygoms
- Klientų atsiskaitymo rizikos mažinimo patarimai ir kitos naujienos
- Capitalia tapo pirmuoju Latvijos fondu, investavusiu į Estijos vienaragį „Bolt“
- Capitalia gavo apdovanojimą už aplinkai draugiškiausią investiciją
- Investavimas į paskolas Baltijos šalių įmonėms
- Capitalia taiko palankesnes palūkanas ESG kriterijus atitinkančioms įmonėms
- Banko finansavimo pritraukimo konsultacijos
Investicijos
- Pelningiausios investicijos per pastaruosius 5 metus
- „Capitalia“ įsteigė pirmąjį obligacijų fondą Latvijoje
- „Capitalia“ investavo į startuolį, kuris žada revoliuciją rinkodaros sektoriuje
- Capitalia investuoja į Švedijos startuolį Favro – tai pirmoji investicija už Baltijos šalių ribų
- Capitalia įsteigė naują alternatyvaus investavimo fondą
- Capitalia investuoja į Latvijos inžinerijos įmonę „Cenos“
- Capitalia investuoja į Startup Wise Guys rizikos kapitalo fondą
- „Capitalia“ investicija į „Indexo“ buvo pripažinta sėkmingiausiu metų pardavimu
- Kur investuoti pandemijos laikotarpiu
Latvija 
Lietuva 
Estija