Valstybė turėtų prisidėti prie alternatyvaus įmonių finansavimo

Latvija skatina mažų ir vidutinių įmonių finansavimą kartu su privačiais kreditoriais ir investuotojais. Tuo tarpu Lietuva tokios iniciatyvos nesiima ir bendradarbiavimo su nebankiniais finansuotojais nesiima.
Centrinio Banko duomenys rodo, kad nuo 2008-ųjų Baltijos šalių komercinių bankų finansavimas mažų ir vidutinių įmonių sektoriui sumažėjo apie 20 proc. Po krizės bankai mažas ir vidutines įmones ėmė finansuoti atsargiai. Atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį šios įmonės atlieka Lietuvos ekonomikoje, bankų finansavimo sumažėjimas, šalies verslo ekosistemai turi didžiulės reikšmės.
 
Verslo augimas priklauso nuo kreditavimo politikos
Europoje, kaip ir Lietuvoje, bankų finansavimas bendrovėms sudaro net 80 proc. viso įmonių finansavimo. Taigi Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo augimą taip pat lemia kreditavimo politika. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, ypač JAV, bankų vaidmuo finansų ekosistemose –  žymiai mažesnis. Vadinasi, Lietuva turėtų padėti mažinti priklausomybę nuo užsienio investuotojų valdomo bankų sektoriaus ir skatinti ieškoti alternatyvų.
 
„Finansavimo galimybių įvairovė suteiktų didesnį kapitalo prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms, tuo pačiu metu prisidėtų ir prie bendro šalies ekonomikos augimo“, – sako pirmaujančios finansavimo  mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse teikėjos  „Capitalia“ atstovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.

Lietuvai reikėtų sekti latvių pavyzdžiu
Lietuvai reikėtų prisidėti prie alternatyvaus įmonių finansavimo, ką seniai padarė Latvija bendrai su privačias kreditoriais ar investuotojais finansuodama mažas ir vidutines įmones. Pavyzdžiui, pernai Latvijoje bendrai buvo finansuota daugiau nei 100 „Capitalia“ paskolų, išduotų įmonėms. Lietuvoje pagalba kol kas teikiama tik su „Invega“ garantijomis, nors ji taip pat gali bendradarbiauti tik su komerciniais bankais ir kredito unijomis.
 
„Šiuo metu daugėja rizikos kapitalo, verslo angelų ir nebankinių skolintojų skaičius rinkoje. Pavyzdžiui, nuo 2010-ųjų jau finansavome daugiau nei 500 mažų ir vidutinių įmonių, kurioms banko kreditas buvo neprieinamas arba netinkamas. Per pastaruosius 4 metus rizikos kapitalas jau investavo virš 50 mln. eurų į greitai augančių įmonių plėtrą. Tai rodo didėjantį susidomėjimą verslu ir supratimą, kad įmonių plėtrai reikalingas finansavimas gali būti gaunamas ne tik banke“, – sako Gintaras Matuzas.
 
Nauja industrija – finansinių technologijų kompanijos
 
Dėl finansų krizės sugriežtinti bankų reikalavimai padėjo sukurti visiškai naują industriją – finansinių technologijų kompanijas. Finansinių technologijų kompanijos siūlo naujus ir modernius būdus užtikrinti lengvesnius kasdieninius atsiskaitymus, santaupų valdymą bei finansavimo pritraukimą. Pavyzdžiui, finansinių technologijų įmonių išduotų paskolų suma tiek privatiems asmenims, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms visame pasaulyje dvigubėja kiekvienais metais. Prognozuojama, kad iki 2020 metų JAV šio naujo finansavimo dalis sudarys net 10 proc. visų paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms portfelio.
Paskelbė laiku. 09:24