Apyvartinių lėšų pristigusiems smulkiesiems verslininkams bankai linkę atsukti nugarą, nes smulkusis verslas paprastai neturi įkeičiamo nekilnojamojo turto ar jo vertė per maža. Dažnai norima paskolos sumos yra tokios nedidelės, kad bankams praktiškai net neapsimoka pradėti ilgų vertinimo procesų.

Smulkusis ir vidutinis verslas priverstas ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, nes bankuose paskolų paprastai negauna, nes neturi užstato, per trumpa įmonės veiklos istorija, paskolos reikia labai trumpam laikotarpiui (nuo 1 iki 12 mėnesių), paskolos suma labai nedidelė (iki 25 tūkst. eurų), paskolos reikia čia ir dabar (bankuose suderinimas trunka bent mėnesį).

„Bankai atsargūs. Jiems įdomios didelės sumos ir ilgi terminai. Tuo tarpu smulkiajam verslui dažniausiai reikia papildomų apyvartinių lėšų, ir jų reikia tuoj pat. Taigi smulkiajam verslui tenka ieškoti alternatyvių finansuotojų, finansuojančių rizikingesnius projektus, skolinančių trumpam laikotarpiui, vertinančių greitai ir sprendimus priimančių operatyviai“, – sako pirmaujančios finansavimo  mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse teikėjos  „Capitalia“ atstovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.

Pasak jo, bankų vietą pamažu užima alternatyvaus finansavimo tiekėjai, taip pat rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o vis daugiau įmonių supranta, kad verslui reikiamą finansavimą galima gauti ne tik banke.

„Lietuvoje verslininkams dar trūksta informacijos apie alternatyvų finansavimą ir įmonės iš dalies bijo naudotis alternatyvų finansavimą teikiančių įmonių paslaugomis. Istoriškai susiklostė, kad turime situaciją, kai įmonių finansavimo poreikiai visada buvo paremti bankų paskolomis“, – situaciją apibūdina Gintaras Matuzas.

Jo teigimu, Lietuvos Vyriausybė taip pat galėtų prisidėti prie alternatyvių įmonių finansavimo, bendrai finansuojant mažas ir vidutines įmones kartu su privačiais investuotojais. Pavyzdžiui, pernai Latvijoje buvo bendrai su Latvijos Vyriausybe finansuota daugiau nei šimtas „Capitalia“ įmonėms išduotų mikrokreditų. Lietuva taip pat gali būti panaši į progresuojančią ir aktyvinti mažų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą, kuriant ilgalaikį bendradarbiavimą su nebankiniais skolintojais ir naujomis finansinių technologijų įmonėmis. Tai būtų vienas iš svarbiausių ilgalaikių veiksmų stiprinti mūsų šalies finansinę nepriklausomybę.