Finansavimo bendrovė „Capitalia“ sukūrė nemokamą interaktyvų įrankį, kuris, gavus neigiamą atsakymą iš vieno finansuotojo, padės rasti kitą variantą. Ekspertų teigimu, Lietuvoje vis dar per mažai naudojami tokie šaltiniai kaip verslo angelai, rizikos ir privataus kapitalo fondai, obligacijų rinka bei alternatyvūs finansuotojai.

Pagrindinis sukurto įrankio tikslas – padėti verslininkams rasti realiausius finansavimo šaltinius, į kuriuos verta bandyti kreiptis atsidūrus konkrečioje situacijoje. Norint gauti atsakymą, sukurtoje platformoje reikės atsakyti nuo 3 iki 10 klausimų.

„Didžiausias įmonių finansavimo galimybių spektras yra tose situacijose, kai verslui reikalingi pinigai investicijoms į augimą ir apyvartinį kapitalą. Čia į pagalbą noriai ateina ir bankai, ir gana ilgas sąrašas nebankinių kredituotojų. Mažiausias pasirinkimas yra tuomet, kai tenka spręsti problemines situacijas, o ypač, kai be papildomo finansavimo įmonės tolimesnė veikla yra nebeįmanoma“, – sako „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas.

Prieš pateikdamas pasiūlymą, sukurtas interaktyvus įrankis įvertina tokius kriterijus kaip įmonės amžius, reikalinga finansavimo suma, finansavimo tikslas, prašomas grąžinimo terminas, įmonės metinė apyvarta ir ar ji dirba pelningai. Šiuo įrankiu pasinaudoti gali ir tie, kurie turi dar tik verslo idėją ir ieško jai tinkamo finansavimo šaltinio.  

„Lietuvos banko 2019 m. kovo mėn. atlikta įmonių apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė įmonių prašymų finansuoti jų veiklą buvo atmestos be jokio paaiškinimo. Tai reiškia, kad kredito įstaigos, o dažniausiai bankai, nesistengia edukuoti įmonių ir teikti joms aiškius atsakymus, ko reikia, norint ateityje gauti teigiamą atsakymą. Todėl sukurtas įrankis atliks ir edukacinį vaidmenį – leis susipažinti su visais šaltiniais, kurie tikėtina galėtų tapti finansuotojais. Dažnu atveju tai yra tokie alternatyvūs finansavimo šaltiniai kaip rizikos ar privataus kapitalo fondai, kiti smulkiam ir vidutiniam verslui pasirengę padėti rinkos dalyviai“, – sako Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Skaistė Budbergytė – Zabielaitė.

Pasak G. Matuzo, finansavimo šaltinį pirmiausia reikia rinktis pagal tai, kam bus naudojamos pasiskolintos lėšos. Pavyzdžiui, jei lėšos reikalingos ilgalaikio turto įsigijimui, tuomet kredito linijos ar faktoringo lėšos nėra tinkamos. Šiai paskirčiai reikalingas ilgalaikis finansavimas ir pirmiausia reikėtų kreiptis į bankus, kredito unijas dėl ilgalaikės paskolos. Jei trūksta apyvartinių lėšų, sprendimų daugiau – čia tinka ir trumpalaikės paskolos iš alternatyvių finansuotojų, faktoringas, kredito linijos, prekybos finansavimas.

Renkantis geriausią finansavimo pasiūlymą, siūloma atkreipti dėmesį ne tik į metines palūkanų normas.  

„Visos įstaigos turi skirtingus mokesčius ir reikalavimus. Reikėtų įsivertinti draudimo, įkeitimo, išankstinio grąžinimo, įvairių laiškų siuntimo, sutarties sudarymo ir visus kitus kaštus. Taip pat labai svarbu ir finansavimo greitis, ypač kai finansavimas reikalingas einamosioms sutartims įgyvendinti. Tokiu atveju pigesnio sprendimo laukimas galiausiai gali kainuoti brangiau dėl prarastų klientų ar jų pasitikėjimo, sutartinių nuostolių pradelsus pristatymo terminus ar dėl kitų priežasčių“, – pataria interaktyvų įrankį sukūrusios bendrovės „Capitalia“ atstovas.  

LB apklausos duomenimis net 43 proc. Lietuvos įmonių nurodo, jog pagrindinis finansavimo šaltinis yra vidaus ištekliai, tuo tarpu ES vidaus ištekliai nesiekia 30 proc. Iš išorinių finansavimo šaltinių tiek Lietuvoje, tiek ir ES populiariausi yra bankai, nes daugelis verslininkų per mažai žino apie alternatyvius jų verslo finansavimo šaltinius.

Sukurtą nemokamą interaktyvų įrankį įmonės gali išbandyti šiuo adresu https://www.capitalia.com/lt/irankiai/kur-ieskoti-finansavimo/