Suprantama, kad pastaraisiais metais daugelio žmonių pamėgta saugi investavimo priemonė- banko indėliai, susiduria su rimta problema. Indėlių palūkanų norma yra artima nuliui, kas iš tikrųjų reiškia, kad dėl infliacijos indėlininkai praranda savo pinigus. Pavyzdžiui, šių metų gegužę asmuo, padėjęs 10000 EUR indėlį į vieną iš pagrindinių Latvijos bankų, vidutiniškai uždirbo tik 0.08 proc. pajamų. Atsižvelgus į metinę infliaciją (vidutiniškai apie 1 proc. per paskutinius 3 metus), pinigų laikymas pagrindiniuose Latvijos bankuose investuotojui yra nuostolingas.

Finansų rinkai pavyko sukurti ir investuotojams pasiūlyti saugių bei paprastų sprendimų, kurie leidžia gerai uždirbti tuo metu, kai indėlių palūkanos yra labai mažos. Investuotojų pinigai “randa” naują kelią iš bankų ir šią tendenciją patvirtina statistika- Latvijos banko surinkta informacija rodo, kad per pastaruosius metus verslo bei privačių klientų indėliai bankuose sumažėjo beveik 10 proc.

Pastaraisiais dešimtmečiais investavimo galimybės už banko ribų sparčiai plėtėsi ir tapo vis labiau ir labiau prieinamos, patogios ir populiarios. Tai taip pat susiję su finansinių technologijų pramonės revoliucija visame pasaulyje, kuri gali pasiūlyti platesnį ir inovatyvesnį paslaugų spektrą nei bankai. Investuotojai šiandien gali lengvai ir greitai ieškoti sau pagal rizikos lygį patrauklių finansinių investicijų. Vadinamieji pasyvių pajamų investuotojai dar niekada neturėjo tokio plataus pasirinkimo kaip dabar.

Investicijų valdymas gali būti aktyvus arba pasyvus. Aktyvūs investuotojai siekdami maksimalios investicinės grąžos aktyviai analizuoja kompanijų veiklą, veiklos rezultatus bei finansines ataskaitas, taip bandydami nuspėti kurių akcijų vertė ateityje kils. Pasyvūs investuotojai investuoja į vienos rūšies akcijų paketą (pavyzdžiui, NASDAQ indekso bendrovių), kuris nėra keičiamas ar koreguojamas. Aktyvaus fondo valdytojai norėdami padidinti naudą reguliariai koreguoja savo investicinį portfelį ieškodami geriausių investavimo galimybių, apie kurias kiti iki tol nebuvo pagalvoję. Pasyvūs investuotojai mano, kad aktyvus dalyvavimas pirkime/pardavime siekiant įgyti papildomos naudos yra lygus loterijai.

Nesvarbu kaip pagrįstai skambėtų aktyvaus fondo valdytojo argumentai, tyrimai rodo, kad jie dažniausiai uždirba mažesnę grąžą nei pasyvių investicijų portfelio valdytojai. 2016 metų S&P Dow Jones pateikta apklausa rodo, kad 86 proc. aktyviai valdomų fondų nesugebėjo užtikrinti didesnės grąžos nei pasyvus investavimas į Dow Jones akcijų indeksą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, net visas 100 proc. aktyvių investuotojų negalėjo parodyti geresnių rezultatų negu pasyvaus portfelio turėtojai. Taigi, tai tik laiko klausimas kada investuotojai nustos pasitikėti aktyviais fondų valdytojais ir jų pažadais, ir jiems mokėti įspūdingus komisinius. Šiuolaikinių technologijų dėka siūlomas labai platus pasyvaus turto valdymo pasirinkimas, automatiškai valdomi investiciniai fondai ir investavimas į akcijas, obligacijas bei gamtos išteklius.

Investuotojai gali rinktis iš plataus asortimento siūlomų vertybinių popierių sąrašų, tokių kaip pasaulinio turto valdymo milžino BlackRock (iShares ir jų produktai). Taip pat, iš sparčiai populiarėjančių automatinių investicinių priemonių (angliškai „robo-advisors“), kurie automatiškai valdo investicinius portfelius atsižvelgiant į investuotojų nustatymus. Šie „robo“ konsultantai ne tik rekomenduoja pirkti pasyvius investicinius portfelius, bet ir pataria kaip veiksmingai investuoti mokestiniu požiūriu. Taigi, technologiniai sprendimai gali visiškai pakeisti asmeninį finansų konsultantą banke, taip pat teikti geresnę grąžą. Be to, privatus "robo-bankininkas" yra prieinamas investuojant tik nuo tūkstančio eurų sumos, o banke, siekiant gauti individualią konsultaciją būtina investuoti bent pora šimtų tūkstančių eurų. Tarptautinės konsultacijų bendrovės A.T. Kearney Inc. prognozės rodo, kad automatiniai pasyvių fondų valdytojai bendroje investicijų valdymo pramonėje padidės nuo dabartinių 0.5 proc. iki daugiau kaip 5 proc. 2020 metais.

Pasyvių investicijų valdymo filosofija žengia į antros pakopos pensijų fondų administravimą. Bankai nurodo, kad investavimo rizika tenka pačiam pensijų fondų dalyviui, ir jie negarantuoja investicijų pelningumo. Todėl, gyventojai susitaikė (arba nežino) kad aktyvaus investavimo planas siekia užtikrinti pelningumo dydį, kuris dažnai prilygsta komisinių išmokų už investicijų valdymą dydžiui. Šiais metais plataus viešojo rezonanso sulaukė iniciatyva Estijoje dėl naujo pensijų fondo valdytojo Tulev fondo, kuriame bus automatiškai investuojama tik į pasyvius investicinius portfelius. Šį pavasarį nuo veiklos pradžios į fondą kreipėsi jau keli tūkstančiai žmonių, norinčių perkelti savo antros pakopos pensijų administravimą į šį fondą. Tikimasi, kad šis investicinis fondas investuotojams pasiūlys mažiausius turto valdymo mokesčius, tačiau tuo pat metu galės teikti tokią pačią grąžą kaip tradicinių aktyvių pensijų fondų valdytojai.

Po šios iniciatyvos paskelbimo bankai Estijoje patyrė gana nemalonių akimirkų, kadangi didelis žiniasklaidos dėmesys staiga buvo sutelktas į bankų valdomų pensijų fondų komisinius. Beveik visi kiti bankai neskubėjo įsteigti savo neskelbiamų indėlių pensijų plano. Panašus bankų "purtymas" prieš projekto Indeks startą, atrodo, taip pat pasikartos ir Latvijoje.