Per dideli įsiskolinimai 

Pirmoji ir pagrindinė priežastis, kas trukdo gauti finansavimą yra per dideli esami įsiskolinimai. Jie tiesiogiai susiję su didelėmis mėnesinėmis įmokomis, o tai reiškia, kad įmonė visuomet privalo palaikyti stabilias pajamas. Didelės paskolų įmokos gali sutrikdyti pinigų srautus, jei netikėtai ir ženkliai sumažėja pajamos. Remiantis Deutche Bank atliktu tyrimu, Europoje paskolos vidutiniškai sudaro 23 proc. mažų ir vidutinių įmonių balanso. Kiekviena įmonė turėtų siekti, kad kreditų suma neviršytų nuosavo kapitalo sumos. Žinoma, skirtingų sektorių vidurkiai gali labai skirtis. Pavyzdžiui, maži įsiskolinimai būdingi programavimo įmonėms, o gamybos įmonėms reikalingos didelės paskolos. 
 

Likvidumo problemos

Bendrovės pajamų ir sąnaudų disbalansas gali sukelti vadinamą likvidumo riziką, kai įmonė negali laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui ar klientams, nors dirba ir pelningai. Siekiant išvengti tokios situacijos, būtina užtikrinti, kad trumpalaikis turtas (atsargos, gautinos sumos, žaliavos ir kt.) būtų didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus (per metus mokėtinos sumos). Taip pat svarbu atidžiai elgtis ir su turima kredito linija artėjant sutarties termino pabaigai. Rekomenduojame daryti prielaidą, kad bankas nebūtinai pratęs sutartį ir tam reiktų būti pasiruošus. 
 

Laiku neatsiskaitantys klientai

Dar vienas svarbus finansinis rodiklis – gautinų sumų ir skolų tiekėjams apyvartumas. Šie rodikliai parodo kaip greitai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais ir kaip greitai su įmone atsiskaito jos pirkėjai. Jei naudojate 30 dienų atsiskaitymo terminą, o apskaičiavę apyvartumo rodiklius gaunate didesnius skaičius – vienas ar keli pirkėjai vėluoja mokėti arba įmonė vėluoja sumokėti savo tiekėjams. Stebina tai, kad šiandien dar ne visos įmonės turi aiškią skolininkų kontrolės politiką. Tokiame dokumente reikėtų apibrėžti kokių veiksmų reikia imtis pavėluoto mokėjimo atveju ir kaip bei kokiems klientams suteikiami ilgesni atsiskaitymo terminai. Dažnai apsisprendimui pratęsti mokėjimo terminą turi įtakos rinkos reputacija, asmeniniai ryšiai ir istorinė mokėjimo disciplina. Šie veiksniai svarbūs, bet jie turėtų tik papildyti kruopščią klientų finansinės padėties analizę. Dar geriau ir paprasčiau yra apdrausti savo gautinas sumas ir taip užsitikrinti, kad šias finansines analizes atliktų draudimo bendrovės. 
 

Pervertintos atsargos

Vadovas taip pat atidžiai turi sekti ir atsargų kiekį balanse. Atsargos sensta ir praranda vertę, o kaip greit tai vyksta priklauso nuo verslo šakos. Atsargų inventorizacija ir perkainojimas turi būti viena iš reguliarių vidaus kontrolės procedūrų, nes kitu atveju balanse rodoma netiksli atsargų vertė. Gera praktika būtų bent kartą per metus, ypač prieš finansinių metų pabaigą, atlikti pilną atsargų inventorizaciją. Finansuotojams didesnį pasitikėjimą kelia, kai inventorizaciją daro nepriklausomos įmonės, o ne vidaus darbuotojai. 
 

Su įmonės veikla nesusijęs turtas

Dar vienas patarimas, kuris leis pagerinti jūsų finansinius duomenis – iš balanso pašalinkite turtą, kuris nėra tiesiogiai susijęs su ekonominę veikla. Į bendrovės balansą turėtų būti įtrauktas tik tiesiogiai su verslu susijęs turtas.

Siekis išlaikyti sveiką įmonės balansą yra svarbus galvojant tiek apie papildomų lėšų pritraukimą, tiek planuojant ateityje parduoti verslą. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad rūpinantis savo įmonės finansine sveikata bei mažinant riziką, bus lengviau atlaikyti įvairias krizes ar nesėkmes, kurių pasitaiko versle.