Interneto revoliucija pažadėjo išlaisvinti žmones iš įvairių komplikuotų dalykų - spausdintų knygų, prekybos centrų ir realių kelionių. Vienas iš naujausių pokyčių internete yra judėjimas, suteikiantis laisvę nuo komercinių bankų. Tai yra nauji mokėjimo ir atsiskaitymo būdai (pavyzdžiui, mokėjimai.lt) ir valiutos keityklos (pavyzdžiui, TransferWise ), o taip pat ir finansavimo paslaugos (peer-to -peer arba P2P). Pagal P2P verslo modelį, žmonės, turintys lėšų investicijoms, gali patys įvertinti ir pasirinkti tiek paskolą norinčius gauti asmenis, tiek ir įmones. Po paviršutiniško tyrimo ir finansinės analizės investuotojai per internetinę platformą pareiškia savo siūlomą paskolos sumą ir norimą palūkanų normą. Tuo tarpu platforma renka visus tokius padarytus pasiūlymus ir automatiškai parenka norinčiam pasiskolinti asmeniui ar įmonei geriausias sąlygas. Iš esmės, p2p bendrovės suteikia platformą, kurioje galima organizuoti individualius kredito aukcionus.
 
Pasauliniai p2p finansavimo modeliai nuo 2005 m. greitai įgavo didelį populiarumą su tokiomis kompanijomis kaip Zopa (JK) ir Prosper (JAV) priešakyje. Nuo 2010 metų pradėjo formuotis ir p2p skolinimo platformos, kurios specializuojasi tik verslo finansavimu (pavyzdžiui Funding Circle (JK)). Vienas iš pagrindinių P2P bendrovių privalumų yra tai, jog jos gali pasiūlyti ieškantiems finansavimo mažesnes palūkanų normas, didesnį prieinamumą ir mažiau apribojimų nei komercinių bankų paskolų produktai. Viena iš priežasčių, kodėl P2P skolinimo platformos gali pasiūlyti šiuos privalumus yra kredito rizikos vertinimo ir kitų sąnaudų nebuvimas, nes patys investuotojai testuoja hipotezę, kad žmonių "spiečius" gali priimti sprendimus geriau nei ribotas skaičius ekspertų (bankų kredito komitetai).
 
Nors Lietuvoje P2P skolinimo veiklos modelio pritaikyti neįmanoma dėl dabartinių teisės aktų trūkumų, kaimyninėje Estijoje šis modelis veikia jau nuo 2008 m. valdomas operatoriaus Isepankur ir turima statistika rodo, kad veiklos rezultatai yra teigiami. Remiantis informacija, paskelbta įmonės interneto svetainėje, Isepankur platformoje suteikta 11 milijonų eurų finansuojant asmenis ne tik Estijoje, bet ir Suomijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Paskolų gavėjai, įskaičiavus visas administracines išlaidas, gauna kreditus su 25-35% metinėmis palūkanomis, kas yra gerokai mažiau už greitųjų kreditų siūlomas palūkanų normas, bet viršija komercinių bankų palūkanų normas. Išduotų paskolų vidutinis dydis yra 2000 eurų.
 
Ar Lietuvai reikia pakeisti teisės aktus taip, kad P2P platformos galėtų sklandžiai veikti ir pas mus? Mano nuomone, tokios platformos buvimas Lietuvoje neatneštų apčiuopiamos naudos. Lietuvoje yra stipriai išvystyti  ir konkurencingi tiek bankiniai, tiek ir nebankiniai paskolų produktai. Paskolų palūkanų normos ir sumos prilygsta šiuo metu siūlomoms rinkoje. Fiziniams asmenims vartojimo kreditus teikia itin didelis skaičius kredito davėjų, kurie pastoviai siūlo akcijas ir nuolaidas, o įmonės gali kreiptis į nebankinius mikrokreditus įmonėms teikiančią Capitalia. Tokios platformos buvimas galėtų būti svarbesnis vietos investuotojams (pasyviems investuotojams) kaip alternatyva indėliams ar kitų rūšių investicijoms. Taip pat, net jei reikiami teisės aktų pakeitimai ir būtų priimti, užsienio kompanijoms, tokioms kaip Isepankur, būtų daug lengviau plėtoti savo veiklą Lietuvoje, nei vietos įmonėms sukurti tokią platformą nuo nulio, ko pasekoje mažėtų gaunama teigiama nauda Lietuvos ekonomikai.