Yra keletas finansinių rodiklių, kuriuos verslo vadovai gali naudoti norėdami stebėti savo įmonės veiklą. Šie finansiniai rodikliai yra tarsi galinio vaizdo veidrodis to, kaip sekėsi įmonei, ir jie yra pagrindas, kuriuo remdamasis vadovas planuoja įmonės ateitį, suprasdamas, ką ji gali ir ko negali sau leisti. Kai kurie iš svarbiausių įmonės valdymo rodiklių yra šie:

PELNINGUMO RODIKLIAI
Pelningumo rodikliai yra patys paprasčiausi iš visų finansinių rodiklių, bet ir svarbiausi kasdieniame įmonės vadovo gyvenime, nes yra paprasčiausias verslo sėkmės ar nesėkmės rodiklis:

Iš esmės tai parodo, kiek įmonė yra pelninga. Geras pelno dydis priklauso nuo konkrečios pramonės, kurioje įmonė veikia. Tai sritys, kuriose įmonės dirba su labai dideliu grynuoju pelningumu (pvz., mobiliojo ryšio operatoriai) ir labai žemu (didmeninės prekybos įmonės). Įvairių pramonės šakų įmonių vidutinius pelningumo rodiklius apibendriname žemiau esančioje lentelėje.

Bendrasis pelningumas parodo, kiek pridėtinės vertės sukuriama gaminant ar teikiant paslaugas. Vėlgi, geras ar blogas balas iš esmės priklauso nuo pramonės, kurioje veikia verslas

Nuosavo kapitalo grąžos dydis parodo, kiek procentais įmonė gali uždirbti iš savininkų investuoto kapitalo. Ši grąža turėtų būti bent 10%, bet geriau 15-20%.

LIKVIDUMO RODIKLIAI
Likvidumo rodikliai yra įmonės gebėjimo vykdyti trumpalaikius finansinius įsipareigojimus rodikliai.

Likvidumo dydis (arba apyvartinių lėšų koeficientas) parodo, ar įmonė turi pakankamai turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį galima nesunkiai paversti pinigais ne ilgiau kaip per 1 metus, o trumpalaikiai įsipareigojimai – visi reikalavimai, kuriuos įmonė turi sumokėti per ateinančius metus. Geras įmonės likvidumas yra 1,2-2. Kaip ir pelningumo rodiklių atveju, kiekviena šaka gali turėti savo normą, todėl svarbu palyginti savo įmonės rodiklių skaičiavimą su panašiomis įmonėmis. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos maisto pramonėje likvidumo koeficientas beveik visada yra mažesnis nei 1.

Pats EBTIDA rodiklis gali ne daug pasakyti apie likvidumą, o rodo, kiek pinigų įmonė generuoja, neatsižvelgiant į tai, kaip įmonė yra finansuojama (kiek ji pasiskolino). Šį rodiklį kredito įstaigos dažnai naudoja skaičiuodamos, kokia paskolos suma gali būti suteikta įmonei (dažniausiai ne daugiau kaip 3-4x EBITDA suma), taip pat skaičiuodamos įmonės vertę, pavyzdžiui, verslo pardavimo sandoriuose.

ĮSIPAREIGOJIMŲ DYDŽIO RODIKLIAI
Šie rodikliai matuoja įmonės įsipareigojimų mastą ir yra svarbi priemonė, užtikrinanti, kad verslas, prisiimdamas per daug atsakomybės, nesusidurtų su nereikalinga rizika. Taip pat šiuos rodiklius naudoja finansininkai, vertindami įmonės galimybes pritraukti papildomų pinigų verslui .

Nuosavybės koeficiento dydis parodo, kiek įmonės turto yra finansuojama savininkų lėšomis. Kuo šis rodiklis arčiau 100%, tuo daugiau įmonė finansuoja iš akcijų fondų.

Šis koeficientas parodo, kiek įmonė savo finansavimui priklauso nuo įsipareigojimų. Vėlgi, svarbu palyginti šį rodiklį su vidutiniu jūsų srities įmonių dydžiu. Mažas rodiklio dydis gali reikšti, kad įmonė neišnaudoja augimo galimybių, kurias suteiktų papildomas kredito finansavimas. Kita vertus, aukštas rodiklis (lyginant su pramonės vidurkiu) gali rodyti, kad verslui kyla papildoma rizika dėl per didelių įsipareigojimų. Paprastai geras skolos ir nuosavybės santykis yra nuo 1 iki 3.

TURTŲ APYVARTOS RODIKLIAI
Turto apyvartumo rodikliai parodo, kaip greitai įmonei vidutiniškai atsiskaito klientai, kaip greitai apmoka atidėtas sąskaitas ir kaip sklandžiai vyksta atsargų apyvarta.

Kiekviena pramonės šaka turi skirtingus principus, per kiek laiko įprasta leisti klientams apmokėti sąskaitas už parduotas prekes ar paslaugas. Tačiau jei įmonės gautinų sumų dienų skaičius viršija pramonės vidurkį, tai gali reikšti blogą klientų mokėjimo drausmę arba palankesnes klientų sąlygas, nei siūlo konkurentai.

Kita vertus, kreditorių dienos nurodo, kaip greitai pati įmonė apmoka savo atidėtas sąskaitas. Vėlgi, kiekviena pramonės šaka gali turėti savo principus, tačiau taip pat verta sekti, kaip šis rodiklis keičiasi įmonei laikui bėgant. Didėjantis mokėtinų sumų dienų skaičius tiek finansininkams, tiek kitiems bendradarbiavimo partneriams rodo, kad įmonė gali turėti sunkumų dėl apyvartinių lėšų ir negali laiku apmokėti sąskaitų.

Alternatyviai ir tiksliau atsargų apyvartos dienas vertėtų skaičiuoti ne nuo įmonės apyvartos, o nuo įsigytų prekių savikainos. Didelis atsargų apyvartos rodiklis (ypač lyginant su pramonės vidurkiu) rodo, kad įmonei nereikia turėti didelių atsargų (taigi ir investuoti į apyvartinį kapitalą), kad būtų užtikrintas pardavimas.

KAS TOLIAU
Pirmas geras žingsnis būtų pagalvoti, koks yra pagrindinis jūsų verslo KPI (pagrindinis veiklos rodiklis). Pavyzdžiui, finansų bendrovės „Capitalia“ atveju tai yra išduodamo mėnesinio finansavimo suma, abejotinų paskolų dalis, taip pat grynasis pelningumas. Kita vertus, prekybos įmonėms būtų svarbus atsargų apyvartos greitis, tačiau gamintojai didelį dėmesį skiria bendrajam pelningumui. Verta pasiskaičiuoti pagrindinius savo finansinius rodiklius patiems arba pasiteirauti buhalterio, kad kartą per mėnesį galėtumėte sekti, kaip sekasi įmonei. Taip pat naudinga palyginti šiuos rodiklius su savo konkurentų rezultatais naudojant Lursoft duomenis arba mūsų pramonės vidurkių lentelę. Šiame pavyzdyje surinkome pavyzdines formules, skirtas straipsnyje minimiems rodikliams apskaičiuoti.