Investuotojams, ieškantiems stabilaus ir nuspėjamo pajamų/palūkanų srauto, obligacijos yra pelningesnė, bet ir rizikingesnė alternatyva bankų indėliams. Tuo metu, kai Latvijos pirmaujančių bankų indėlių palūkanų normos svyruoja apie 1 proc., Baltijos šalių įmonių išleistos obligacijos siūlo vidutinį 8-10 proc. pajamingumą. Įmonės išleidžia obligacijas kaip priedą prie banko finansavimo arba kartais tais atvejais, kai bankai nenori finansuoti šių įmonių. Šis papildomas ir alternatyvus bankų paskoloms finansavimas Vakarų šalyse naudojamas jau seniai ir plačiai, o Baltijos šalyse įmonės tik palyginti neseniai pradėjo suvokti, kaip tokiais vertybiniais popieriais finansuoti savo verslo augimą. Tokios Latvijos bendrovės kaip AirBaltic, Elko Grupa, Grenardi, Eco Baltia ir nemažai kitų savo obligacijas pardavė investuotojams.

Mūsų pastebėjimai rodo, kad Baltijos šalių obligacijos dažnai siūlo 1-2% didesnį pajamingumą nei panašaus rizikos obligacijų vertybiniai popieriai Vakarų Europoje ir žymiai didesnę grąžą nei obligacijų indeksų fondai. Kita vertus, investicijos į savo regiono vertybinius popierius turi informacijos prieinamumo pranašumą – galima lengviau suprasti, analizuoti ir stebėti emitento finansinius ir veiklos rezultatus. Taip pat kapitalo rinka Baltijos šalyse yra spartaus vystymosi stadijoje, o laiku išmokęs joje orientuotis investuotojas ateityje gali turėti nemažai privalumų.

Viešai parduodamos obligacijos gerai apibendrintos NASDAQ Baltijos biržos svetainėje. Tačiau šiame sąraše yra ne visos Baltijos šalių įmonių išleistos obligacijos. Pavyzdžiui, „AirBaltic“ obligacijomis prekiaujama Frankfurto biržoje. Deja, įmonių obligacijų likvidumas (galimybė laisvai pirkti ir parduoti biržoje) Baltijos šalyse yra labai mažas. Yra tik pora įmonių (pavyzdžiui, IuteCredit), kurių obligacijomis nuolat prekiaujama biržoje. Dėl to perkant obligacijas geriau planuoti, kad galėsite jas laikyti iki išpirkimo termino ir nesitikėti galimybe jas parduoti biržoje. Dėl mažo Baltijos šalių obligacijų likvidumo investuotojui geriau pirkti obligacijas, kai įmonė iš pradžių jas pasiūlo investuotojams arba išleidžia. Informacija apie tokius viešus klausimus dažniausiai pateikiama spaudoje ir biržos svetainėje.

Tačiau svarbus niuansas – dauguma Baltijos šalių įmonių renkasi ne viešųjų, o uždarųjų obligacijų emisiją. Tai reiškia, kad obligacijų įsigijimas siūlomas ribotam investuotojų ratui. Taip pat uždaros emisijos paprastai turi gana aukštą minimalią investicijų ribą – 100 000 Eur. Įmonės renkasi uždaras emisijas, nes tai yra pigesnė ir neprivalo atitikti daugybės papildomų finansų rinkos priežiūros institucijų reikalavimų. Norint gauti pasiūlymus dėl uždarų obligacijų emisijų, būtinas reguliarus kontaktas su brokeriais. Aktyviausi obligacijų brokeriai Baltijos šalyse yra „Signet Bank“, „Šiaulių bankas“, „Luminor“, „Redgate Capital“ ir LHV.

Norint įsigyti Baltijos šalių obligacijas, tereikia turėti vertybinių popierių sąskaitą, pavyzdžiui, viename iš bankų, tokių kaip „Swedbank“ ar „Signet Bank“. Viešai parduodamos obligacijos laikomos finansine priemone ir jas taip pat galima įsigyti investicinėse sąskaitose, kurioms Latvijoje taikomi palankesni mokesčių teisės aktai. Obligacijų pirkimo kaštai gali labai skirtis, tačiau reikėtų paskaičiuoti, kad jie yra bent 2-3 kartus didesni nei perkant akcijas. Deja, pirkti tarptautines obligacijas (pavyzdžiui, naudojant Latvijos vertybinių popierių sąskaitą perkant Lietuvos įmonės obligacijas) nėra labai paprasta ir retai tai įmanoma padaryti interneto banke. Štai kodėl verta iš anksto apsiginkluoti brokerio telefono numeriu.

Labai svarbus veiksnys investuotojams, investuojantiems į obligacijas, yra užtikrinti šių investicijų diversifikaciją. Gerai diversifikuotą portfelį sudaro 20 ar daugiau obligacijų. Toks diversifikavimas yra svarbus siekiant išvengti situacijos, kai atskiro emitento žlugimas gali turėti didelės įtakos bendrai jūsų investicijų portfelio grąžai. Jei jau nuo pat pradžių žinote, kad nesugebėsite sukurti gerai diversifikuoto portfelio, mūsų rekomendacija būtų arba visiškai vengti tokių investicijų, arba investuoti į obligacijų fondus. Pavyzdžiui, tiek „A3E Capital“, tiek „Capitalia“ siūlo profesionaliai valdomus fondus, investuojančius į Baltijos šalių įmonių obligacijas. Taip pat, deja, nepriklausomos analitinės ataskaitos ir nuomonės apie investicijas į obligacijas nėra plačiai prieinamos. Todėl, jei netikite savo finansine analize, verta kreiptis pagalbos į finansininką (bet ne brokerį, kuris siūlo įsigyti obligacijas). Kitos finansų institucijos, įskaitant Capitalia, savo investuotojų ratui reguliariai siūlo savo požiūrį į obligacijų emisijas. Pavyzdžiui, tarp įmonių, kurių obligacijas įsigijome savo fonde, yra „Elko Group“, „DelfinGroup“, „Clean R“ ir „Baltic Horizon“.

Apibendrinant, mūsų nuomone, investavimas į Baltijos šalių įmonių obligacijas yra labai perspektyvus ir patrauklus būdas kurti pasyvių pajamų portfelį. Atskirų obligacijų pasirinkimas gali būti gana sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, kuris tiktų tiems investuotojams, kurie tokioms investicijoms gali sau leisti skirti gana nemažą, milijonais matuojamą sumą. Likusiai verta pasidomėti obligacijų fondų pasiūlymais, bet sekti šios industrijos raidą antrame plane, nes jos laukia dideli pokyčiai ir plėtra.