- Taupymo obligacijos . Taupymo obligacijos (galimos tik privatiems asmenims) yra paprastas būdas paskolinti pinigų Latvijos valstybei. Svetainėje krajobligacijas.lv galite pateikti paraišką ir tiesiog investuoti nuo 50 EUR ir įsigyti taupymo lakštų 12 mėnesių, 5 metų ar 10 metų terminui. 2023 metų vasario 14 dieną metinė paskolos palūkanų norma buvo 3,4% – žymiai didesnė nei indėlių. Papildoma nauda – nuo palūkanų pajamų nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio, pirkimas nemokamas, o VP sąskaitos net nereikia. Beje, pinigus iš taupymo lakštų galima išsiimti ir greičiau, tačiau tuomet prarasite visas nuo jų priskaičiuotas palūkanas.
- Indėlis kitame banke . Jei jūsų bankas siūlo mažą indėlio palūkanų normą, galite pamatyti, kokia ji yra kituose bankuose tiek Latvijoje, tiek kitur Europoje. Visose Europos Sąjungos šalyse indėlių garantijos taikomos investicijoms iki 100 000 eurų kiekviename banke. Atitinkamai, jei bankas negali grąžinti indėlio, tai padarys valstybė. Indėlių palūkanos tarp bankų gali labai skirtis, tačiau dėl valstybės garantijos – visų indėlių rizika iš esmės yra vienoda. Pavyzdžiui, „Bigbank“ siūlo 12 mėnesių terminuotąjį indėlį su 2,5 proc. grąža, „Swedbanka“ – 0,7 proc. Už Latvijos ribų galima rasti ir dar geresnes sąlygas siūlančių bankų, pavyzdžiui, Lietuvos PayRay bankas dabar siūlo 3,05% metinę indėlio palūkanų normą. Portalas Gudriem.lv kaupia dalį Latvijos bankų pasiūlymų, o Raisin yra populiari indėlių platforma Europoje. Pažymėtina, kad šiais laikais atsidaryti sąskaitą kitame banke nėra lengva užduotis ir ji gali neatsipirkti esant santykinai mažoms investicijoms.
- Vokietijos ar kitų trumpalaikių obligacijų. Taupymo obligacijų alternatyva yra pirkti vyriausybės obligacijas. Vienerių metų trukmės Vokietijos vyriausybės obligacijos, kurios galėtų būti saugiausia investicija euro valiuta, šiuo metu duoda 2,6 proc. Tačiau nusipirkti obligacijas nėra taip paprasta. „Swedbank“ interneto banke nesunku įsigyti, pavyzdžiui, Latvijos, Estijos ir Lietuvos šalių išleistų obligacijų. Trumpesniam nei vienerių metų terminui perkant tokias obligacijas būtų siūloma 1,5-2% grąža (įskaitant banko komisinius). Minimali pirkimo suma – 1000 Eur. Ne taip gerai, kaip taupymo lakštai, bet geriau nei indėlis tame pačiame Swedbanke.
Obligacijas galima įsigyti ir per NASDAQ Baltijos biržą, tačiau tuomet tenka perskaičiuoti ir tarpininkavimo komisinius, kurie atsipirktų tik su didesne investicija. Taip pat, deja, Baltijos šalių obligacijos turi mažą likvidumą – atitinkamai jos turi mažai nuolatinių pirkėjų ir pardavėjų, dėl to prekyba su jomis yra nenuspėjama.
Vokietijos vyriausybės išleistos obligacijos yra patrauklesnės, nes jų likvidumas biržoje yra daug didesnis. Atitinkamai, tai reiškia, kad juos galima lengviau nusipirkti ir parduoti. Vokietijos trumpalaikių obligacijų pajamingumas siekia 2,5-2,8% palūkanų, iš kurių turi būti atimamos brokerio išlaidos sandoriui (apie 0,3% nuo pirkimo sumos). Tokių obligacijų pirkimas iš Baltijos šalių bankų gali būti gana sudėtingas procesas, kurio metu reikia skambinti brokeriams. Todėl darau prielaidą, kad kuo asmeniškesnė banko paslauga (pvz., „Signet Bank“), tuo lengviau atlikti tokią operaciją. Kita vertus, pavyzdžiui, „Interactive Brokers“ per savo platformą internete siūlo įsigyti Vokietijos vyriausybės obligacijų.
Perkant vyriausybės obligacijas reikia gerai išmanyti pajamingumo skaičiavimus ir apskritai tokį pratimą turėtų atlikti tik patyręs investuotojas. Obligacijas taip pat galima parduoti bet kada, jei pinigų prireiks anksčiau. Bet jei rinkos palūkanų normos pasikeitė arba rinkoje nėra daug kitų pirkėjų (yra mažas vertybinių popierių likvidumas), gali atsirasti ir nedidelių nuostolių. Reikalinga vertybinių popierių sąskaita, taip pat turi būti paskaičiuotos papildomos sąskaitos aptarnavimo išlaidos (pvz., vertybinių popierių laikymo mokesčiai).
- Obligacijų indekso fondas. Kaip rekomenduojama pirkti ne atskiras akcijas, o akcijų indeksų fondus (ETF), taip ir su obligacijomis. Obligacijų indekso fondas užtikrina diversifikaciją ir labai gerą likvidumą – galite parduoti savo investiciją bet kuriuo darbo dienos metu. Pavyzdžiui, iShares € kintamų palūkanų obligacijų fondas investuoja į mažos rizikos trumpalaikes eurais denominuotas obligacijas ir jų vidutinė grąža yra apie 3% per metus. Fondas prekiauja tiek Londono (EFRN.L), tiek Berno (EFRN.BN) biržose. Alternatyvus fondas yra „iShares Ultrashort Bond“ (IS3M.DE arba ERNE.AS), perkantis ir trumpalaikes Europos įmonių obligacijas, arba „iShares Government Germany 0-1yr“ (EXVM), perkantis trumpalaikes Vokietijos vyriausybės obligacijas.
Reikia atsižvelgti į tai, kad šių lėšų grąža nėra fiksuota ir gali keistis priklausomai nuo rinkos situacijos. Pirkimui reikalinga vertybinių popierių sąskaita ir tai galima padaryti tiek su Latvijos brokerių (Swedbank, SEB, Citadele ir kt.), tiek su tarptautinių brokerių (Interactive Brokers, Saxo Bank ir kt.) pagalba. Tarpininko komisiniai turi būti mokami už fondo pirkimą, pardavimą ir laikymą pagal jų kainoraštį. ETF fondų pirkimas bus žymiai pigesnis nei, pavyzdžiui, vyriausybės obligacijų pirkimas.
- Pinigai sąskaitoje. Kai kurie bankai, mokėjimo įstaigos ir brokeriai moka už sąskaitoje esančius pinigus. Šis mokestis paprastai nėra didelis, bet vis tiek geriau nei nieko. Pavyzdžiui, Estijos verslininkų sukurta, bet dabar Belgijoje ir Anglijoje įsikūrusi mokėjimo įstaiga „Wise“ už likutį eurais šiuo metu siūlo 0,69% (atskaičius pajamų mokesčius). Jums nieko nereikia daryti, nereikia mokėti komisinių ar dar ko nors – palūkanos į jūsų sąskaitą bus įskaitytos kiekvieną mėnesį. Be to, pinigai bus iš karto prieinami, kai tik jų prireiks. Panašią programą turi brokeriai „Lightyear“ (1,75 proc. indėlių eurais), „Saxo Bank“ ir „Interactive Brokers“.
Apskritai galima daryti išvadą, kad alternatyvų saugioms trumpalaikėms investicijoms yra ir jomis reikėtų pasinaudoti, kad indėlio pinigai be reikalo nepamaitintų Skandinavijos bankų pelno.