Investiciniai fondai telkia investuotojų pinigus ir investuoja į akcijas bei obligacijas. Pagrindinis investicinių fondų privalumas – investicijų diversifikacija, o tai reiškia, kad galimos atskiros investicijos problemos nepalieka didelės įtakos bendrai grąžai. Fondų kuriami investiciniai krepšeliai gali būti skirtingų specializacijų – pagal vertybinių popierių rūšį (akcijos, obligacijos), geografiją (JAV, Europa, pasaulis), industriją (technologijos, bankininkystė, nekilnojamasis turtas) ir daugelį kitų. Beveik visiems investuotojams investavimas į investicinius fondus yra daug paprastesnis ir protingesnis būdas investuoti nei atskirų akcijų ar obligacijų portfelio kūrimas.

Svarbiausia atsiminti, kad investicinius fondus galima suskirstyti į dvi dideles kategorijas:

1. Indekso fondai. Šie fondai glaudžiai atkartoja pasirinktą akcijų ar obligacijų indeksą, pvz., S&P 500 akcijų indeksą JAV. Tokio fondo valdytojas nepriima jokių individualių investavimo sprendimų;


2. Aktyvūs fondai. Šiuos fondus valdo finansininkai, aktyviai vertindami investavimo galimybes, investicinius sprendimus ir kitaip aktyviai valdydami investicijų portfelį.

Kadangi indekso fondams nereikia tirti ar valdyti investicijų, jie gali pasiūlyti žymiai mažesnius valdymo mokesčius. Aktyviai valdomų fondų metiniai valdymo komisiniai paprastai yra 0,5–1%, palyginti su 0,07–0,4% indekso fondų. Nepaisant didesnių valdymo mokesčių (arba dėl jų), grąžos požiūriu, remiantis daugybe tyrimų, tik apie 10 % aktyvių fondų galėjo užtikrinti geresnę grąžą nei palyginami indekso fondai per ilgą laikotarpį.

Dėl to, mūsų nuomone, akivaizdu, kad racionaliam investuotojui tikslingiau investuoti į indekso fondus, tame tarpe ir pasirūpinti, kad 2-ojo pensijų lygio santaupos būtų investuojamos ir į pelningiausią indekso fondų planą. Kadangi lengva pasiklysti renkantis indeksų fondus, mes taip pat sukūrėme straipsnį apie tai, kaip lengvai susikurti savo indeksų fondų portfelį.