Indeksai – tai įmonių krepšeliai, kurie yra įtraukti į tą krepšelį ir paskirstomi pagal tam tikrą konkretų algoritmą. Paprastai didesnės ir vertingesnės įmonės yra „perkrautos“, o tai reiškia, kad kuo vertingesnė įmonė, tuo daugiau svorio ji gauna indekse. Rinkos kapitalizacijos arba įmonės svertinės vertės metodas yra pagrindinis populiariausių pasaulyje indeksų principas. Taip pat yra alternatyvus metodas, kai kiekviena indekso įmonė turi tokį patį svorį, nepaisant tos įmonės dydžio ar vertės. Tokiame indekse didesnis dėmesys skiriamas mažesnėms įmonėms, kurios dažnai gali augti greičiau nei didelės įmonės. Tyrimai rodo, kad tam tikromis rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, didelio rinkos neapibrėžtumo laikais, vienodo svorio indeksai gali veikti geriau nei tradiciniai indeksai.
Įvairių populiarių pasaulinių įmonių akcijų indeksų metinė grąža*
* Duomenys yra už laikotarpį iki 2021 m. pabaigos ** Vienodo svorio indekso krepšelio grąža
Indeksus galima kurti tiek iš didžiausių kiekvienos nacionalinės biržos įmonių, tiek sukuriant krepšelį su skirtingų sektorių įmonėmis. Panašiai tokie bulių popieriniai krepšeliai kuriami ne tik akcijoms, bet ir vyriausybės bei įmonių obligacijoms. Yra specializuotų įmonių (pvz., MSCI), kurios daugiausia dėmesio skiria įvairių indeksų kūrimui ir reguliariam peržiūrėjimui. Kadangi kartu su akcijų kainų svyravimais kinta ir įmonių vertė, įmonių pasiskirstymas indekso krepšelyje yra peržiūrimas reguliariai (kas ketvirtį arba kas pusmetį), įtraukiant arba neįtraukiant įmones. „Tapat“ indekso krepšelio paskirstymo algoritmą galima atlikti įvairiai, pavyzdžiui, apribojant maksimalų svorį, kurį viena įmonė gali suformuoti tokiame krepšelyje.
Pasaulyje yra nemažai finansinių kompanijų, sukūrusių biržoje prekiaujamus fondus (ETF), kurie atkartoja įvairius akcijų indeksus. Tai leidžia investuotojams investuoti į pasirinktus akcijų ar obligacijų krepšelius visame pasaulyje. Tarp didžiausių tokių indeksų fondų tiekėjų yra „iShares“, „Vanguard“ ir „Invesco“. Tai tik dalis indeksų fondų teikėjų pasaulyje. Svarbu, kad investuodami investuotojai atidžiai palygintų šių fondų komisinius ir likvidumą. Sukūrėme atskirą straipsnį apie tai, kaip sukurti indeksų fondų investicijų portfelį.
Kita vertus, pagrindinis Baltijos šalių biržos indeksas yra OMX Baltic Benchmark ir per pastaruosius 5 metus vidutiniškai augo 8,5% per metus. Atitinkamai investicija į didžiausias listinguojamas Baltijos šalių bendroves būtų buvusi gana sėkminga investicija. Šis indeksas apjungia 22 vertingiausias Baltijos šalių listinguojamas bendroves ir apima tokias bendroves kaip „Enefit Green“, „HansaMatrix“, LHV ir „Kaubamaja“. Tačiau tai ne vienintelis NASDAQ biržos skaičiuojamas akcijų indeksas – čia taip pat yra, pavyzdžiui, 10 geriausių įmonių ir (beveik) visų įmonių indeksas. Šioje lentelėje palyginamos jų istorinės grąžos skirtingais laikotarpiais:
Įvairių Baltijos šalių įmonių akcijų indeksų metinė grąža*
*Duomenys už laikotarpį iki 2023 m. kovo 31 d
Atitinkamai šiais pasirinktais laikotarpiais indeksų grąža buvo panaši, tačiau pastarąjį dešimtmetį dešimties didžiausių Baltijos šalių įmonių indeksas vidutiniškai davė geriausią grąžą. Taip pat Baltijos šalių akcijos davė žymiai geresnę grąžą nei Europos akcijų rinkos indeksai Stoxx 50, DAX ir FTSE. Deja, jei investuotojas dabar susidomėtų įsigyti Baltijos šalių įmonių indeksą, pasirinkimų nebūtų daug. Baltijos šalių indeksų fondų teikėjas yra tik vienas, jį valdo Lietuvos įmonė „Orion“. Šis investicinis fondas seka Baltic Benchmark indeksą. Deja, šis fondas turi labai aukštą metinį valdymo komisinį mokestį už indeksų fondą – 1% (priešingai nei standartinis 0,1-0,4%). Taip pat šį fondą sunku pirkti ir parduoti biržoje, nes jis turi labai mažai ar net beveik jokio likvidumo. Norėdami išspręsti šią problemą, investuotojui siūlome susikurti savo Baltijos akcijų indeksą. Kaip tai padaryti - apie tai atskirame straipsnyje.
Indeksus galima kurti tiek iš didžiausių kiekvienos nacionalinės biržos įmonių, tiek sukuriant krepšelį su skirtingų sektorių įmonėmis. Panašiai tokie bulių popieriniai krepšeliai kuriami ne tik akcijoms, bet ir vyriausybės bei įmonių obligacijoms. Yra specializuotų įmonių (pvz., MSCI), kurios daugiausia dėmesio skiria įvairių indeksų kūrimui ir reguliariam peržiūrėjimui. Kadangi kartu su akcijų kainų svyravimais kinta ir įmonių vertė, įmonių pasiskirstymas indekso krepšelyje yra peržiūrimas reguliariai (kas ketvirtį arba kas pusmetį), įtraukiant arba neįtraukiant įmones. „Tapat“ indekso krepšelio paskirstymo algoritmą galima atlikti įvairiai, pavyzdžiui, apribojant maksimalų svorį, kurį viena įmonė gali suformuoti tokiame krepšelyje.
Pasaulyje yra nemažai finansinių kompanijų, sukūrusių biržoje prekiaujamus fondus (ETF), kurie atkartoja įvairius akcijų indeksus. Tai leidžia investuotojams investuoti į pasirinktus akcijų ar obligacijų krepšelius visame pasaulyje. Tarp didžiausių tokių indeksų fondų tiekėjų yra „iShares“, „Vanguard“ ir „Invesco“. Tai tik dalis indeksų fondų teikėjų pasaulyje. Svarbu, kad investuodami investuotojai atidžiai palygintų šių fondų komisinius ir likvidumą. Sukūrėme atskirą straipsnį apie tai, kaip sukurti indeksų fondų investicijų portfelį.
Kita vertus, pagrindinis Baltijos šalių biržos indeksas yra OMX Baltic Benchmark ir per pastaruosius 5 metus vidutiniškai augo 8,5% per metus. Atitinkamai investicija į didžiausias listinguojamas Baltijos šalių bendroves būtų buvusi gana sėkminga investicija. Šis indeksas apjungia 22 vertingiausias Baltijos šalių listinguojamas bendroves ir apima tokias bendroves kaip „Enefit Green“, „HansaMatrix“, LHV ir „Kaubamaja“. Tačiau tai ne vienintelis NASDAQ biržos skaičiuojamas akcijų indeksas – čia taip pat yra, pavyzdžiui, 10 geriausių įmonių ir (beveik) visų įmonių indeksas. Šioje lentelėje palyginamos jų istorinės grąžos skirtingais laikotarpiais:
Įvairių Baltijos šalių įmonių akcijų indeksų metinė grąža*
Atitinkamai šiais pasirinktais laikotarpiais indeksų grąža buvo panaši, tačiau pastarąjį dešimtmetį dešimties didžiausių Baltijos šalių įmonių indeksas vidutiniškai davė geriausią grąžą. Taip pat Baltijos šalių akcijos davė žymiai geresnę grąžą nei Europos akcijų rinkos indeksai Stoxx 50, DAX ir FTSE. Deja, jei investuotojas dabar susidomėtų įsigyti Baltijos šalių įmonių indeksą, pasirinkimų nebūtų daug. Baltijos šalių indeksų fondų teikėjas yra tik vienas, jį valdo Lietuvos įmonė „Orion“. Šis investicinis fondas seka Baltic Benchmark indeksą. Deja, šis fondas turi labai aukštą metinį valdymo komisinį mokestį už indeksų fondą – 1% (priešingai nei standartinis 0,1-0,4%). Taip pat šį fondą sunku pirkti ir parduoti biržoje, nes jis turi labai mažai ar net beveik jokio likvidumo. Norėdami išspręsti šią problemą, investuotojui siūlome susikurti savo Baltijos akcijų indeksą. Kaip tai padaryti - apie tai atskirame straipsnyje.