Naudingi patarimai

kaip investuoti ir uždirbti

Investuoti ir taupyti galima ne tik banko indėliuose. Šio vadovo tikslas – informuoti apie plačias alternatyvias investicijų galimybes, prieinamas bet kuriam investuotojui. Šio vadovo tikslinė auditorija – kiekvienas, kuris sukūrė arba planuoja kurti santaupas tūkstančiais (bet ne daugybėje milijonų) ir kuris iš esmės supranta arba yra pasirengęs išmokti, ką reiškia akcijos, obligacijos, investiciniai fondai ir panašios sąvokos. Vadovo turinys reguliariai atnaujinamas.

Rekomenduojami straipsniai

Kodėl investuoti į kriptovaliutas?

Kriptovaliutos per pastaruosius kelerius metus iš abejotino eksperimento virto rimta investavimo kategorija, kuri pritraukia tiek privačių asmenų, tiek institucinių investuotojų dėmesį.

Pelningiausios investicijos per pastaruosius 5 metus

Žvilgsnis į tai, kokios buvo pelningiausios investicijų kategorijos per pastaruosius penkerius metus

Investicinių produktų apžvalga: Citadele

Anksčiau apžvelgėme „Swedbank“ siūlomus investicinius produktus, tačiau šį kartą apžvelgsime, ką „Citadele“ siūlo investuotojams. Beje, per „Citadele Finotherapy“ įrankį galite mėgautis patraukliu ...

Turinys

Paruošimas

Investicijos į biržos akcijas

Paskolos/obligacijos

Kitos investicijos

9 svarbūs finansiniai rodikliai protingam investuotojui

Prieš investuojant į akcijas verta atlikti įmonės finansinę analizę, tiek norint geriau suprasti pačios įmonės istoriją, tiek įvertinti, ar įmonė yra tvari ir gerai vertinama. Svarbu pridurti, kad įmonės finansiniai rodikliai pateikia geriausią vaizdą lyginant su kitomis pramonės įmonėmis. Įvairių Latvijos pramonės įmonių finansinių rodiklių vidurkius apibendriname žemiau esančioje lentelėje, o JAV įmonių vidutinius rodiklius galite rasti, pavyzdžiui, šiame Aswath Damodaran šaltinyje. Jau paskaičiuotus atskirų Baltijos šalių biržoje listinguojamų įmonių rodiklius galima rasti Nasdaq Baltic interneto svetainės skiltyje „Factsheet“, o tarptautinių įmonių duomenis galima rasti, pavyzdžiui, „Macrotrends“ svetainėje.

Pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai yra pirmasis verslo sėkmės ar nesėkmės rodiklis:

(1) Grynasis pelningumas = grynasis pelnas / apyvarta
Iš esmės tai parodo, kiek įmonė yra pelninga. Geras pelno dydis priklauso nuo konkrečios pramonės, kurioje įmonė veikia. Tai sritys, kuriose įmonės dirba su labai dideliu grynuoju pelningumu (pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatoriai) ir labai žemu (didmeninės prekybos įmonės).

(2) Kapitalo grąža = Grynasis pelnas / Bendrovės nuosavas kapitalas
Nuosavo kapitalo grąžos dydis parodo, kiek procentais įmonė gali uždirbti iš investuoto į verslą kapitalo. Sėkmingoms įmonėms ši grąža turėtų būti ne mažesnė nei 10%, bet geriau 15-20%. Pavyzdžiui, LHV bankui šis rodiklis siekia 16,4, o Viršiams - 17,7.

Likvidumo rodikliai
Likvidumo rodikliai yra įmonės gebėjimo vykdyti trumpalaikius finansinius įsipareigojimus rodikliai.

(3) Likvidumo suma = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai

Likvidumo dydis (arba apyvartinių lėšų koeficientas) parodo, ar įmonė turi pakankamai turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį galima nesunkiai paversti pinigais ne ilgiau kaip per 1 metus, o trumpalaikiai įsipareigojimai – visi reikalavimai, kuriuos įmonė turi sumokėti per ateinančius metus. Geras įmonės likvidumas yra 1,2-2. Kaip ir pelningumo rodiklių atveju, kiekviena šaka gali turėti savo normą, todėl svarbu palyginti savo įmonės rodiklių skaičiavimą su panašiomis įmonėmis. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos maisto pramonėje likvidumo koeficientas beveik visada yra mažesnis nei 1.

Įsipareigojimų dydžio rodikliai
Šie rodikliai matuoja įmonės įsipareigojimų mastą ir yra svarbi priemonė, užtikrinanti, kad verslas, prisiimdamas per daug atsakomybės, nesusidurtų su nereikalinga rizika. Taip pat šiuos rodiklius naudoja finansininkai, vertindami įmonės galimybes pritraukti papildomų pinigų verslui.

(4) Nuosavo kapitalo suma / turto suma
Nuosavybės koeficiento dydis parodo, kiek įmonės turto yra finansuojama savininkų lėšomis. Kuo šis rodiklis arčiau 100%, tuo daugiau įmonė finansuoja nuosavu kapitalu. Kadangi nuosavas kapitalas dažniausiai yra brangesnis (investuotojai tikisi didesnės grąžos iš jo) nei skolos finansavimas, tai reta įmonė veikia be skolų.

(5) Įsipareigojimų suma / Nuosavo kapitalo suma
Šis koeficientas parodo, kiek įmonė savo finansavimui priklauso nuo įsipareigojimų. Vėlgi, svarbu palyginti šį rodiklį su vidutine suma tarp jūsų srities įmonių. Mažas rodiklio dydis gali reikšti, kad įmonė neišnaudoja augimo galimybių, kurias suteiktų papildomas kredito finansavimas. Kita vertus, aukštas rodiklis (palyginti su pramonės vidurkiu) gali rodyti, kad verslui kyla papildoma rizika dėl pernelyg didelių paskolų. Paprastai geras paskolos ir nuosavybės santykis yra nuo 1 iki 3.

Veiklos rodikliai
Efektyvumo rodikliai parodo, kaip gerai įmonė naudoja savo išteklius apyvartai ir pelnui generuoti. Kiekviena pramonės šaka gali turėti skirtingą rodiklį, kuris yra svarbiausias efektyvumui įvertinti. Pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje būtų aktuali atsargų cirkuliacija, o konsultacinėje įmonėje – pajamos vienam darbuotojui. Kita vertus, pavyzdžiui, skolininko dienų skaičiavimas gali parodyti, kaip efektyviai įmonė užtikrina, kad už jos teikiamas prekes/paslaugas būtų atsiskaityta laiku.

(6) Skolininkų dienos = skolininkų skaičius kartų 365 / apyvarta
Jei įmonės gautinų sumų dienų skaičius viršija pramonės vidurkį, tai gali reikšti prastą klientų mokėjimo drausmę arba tai, kad įmonė klientams siūlo palankesnes sąlygas nei konkurentai. Didelis gautinų sumų dienų skaičius taip pat gali rodyti, kad įmonė nenurašo blogų skolų.

(7) Atsargų apyvartos dienos = Atsargų kiekis padaugintas 365 / Apyvarta
Alternatyviai ir tiksliau atsargų apyvartos dienas vertėtų skaičiuoti ne nuo įmonės apyvartos, o nuo įsigytų prekių savikainos. Didelis atsargų apyvartos rodiklis (ypač lyginant su pramonės vidurkiu) rodo, kad įmonei nereikia turėti didelių atsargų (taigi ir investuoti į apyvartinį kapitalą), kad būtų užtikrintas pardavimas.

Rinkos vertės rodikliai
Rinkos vertės rodikliai apskaičiuoja įmonės vertę, palyginti su jos finansiniais rezultatais. Dažniau naudojami koeficientai būtų įmonės vertės ir pajamų santykis (PE santykis) ir kainos ir buhalterinės vertės (PB santykis).

(8) PE koeficientas = bendrovės akcijų kaina / pelnas vienai akcijai
Šis koeficientas (dar vadinamas atsipirkimo metais) iš esmės parodo, kiek metų investicija į įmonės akcijas atsipirks (darant prielaidą, kad pajamos išlieka pastovios). Didesnis P/E rodiklis, lyginant su kitomis panašiomis įmonėmis, gali reikšti, kad akcijos yra pervertintos, o mažesnis P/E rodiklis gali reikšti, kad jos neįvertintos. Kuo sparčiau auga įmonė ir jos veikiama ekonomika, tuo didesnis paprastai yra PE koeficientas. Pavyzdžiui, JAV biržoje prekiaujamų įmonių vidutinis PE rodiklis yra 21, Latvijoje – 16, Graikijoje – 6,5.

(9) PB koeficientas = bendrovės akcijų kaina / nuosavybės dalis vienai akcijai

P/B santykis apskaičiuojamas padalijus akcijos kainą iš balansinės vienos akcijos vertės. PB koeficientas naudojamas lyginant atskiras pramonės įmones, bet dažniausiai – bankus. Jei PB rodiklis yra mažesnis nei 1, tai reiškia, kad iš esmės investuotojai nemato didelės perspektyvos įmonės veiklai ir įmonės akciją galima įsigyti su nuolaida nuo jos apskaitinės vertės. Pavyzdžiui, Vakarų šalis, ypač Europos bankus, ilgą laiką galima nusipirkti už kainą, mažesnę už šių akcijų buhalterinę vertę. Didžiausiam Europos bankui HSBC šis rodiklis siekia 0,83, BNP Paribas – 0,57, o Deutsche Bank – 0,29. Palyginimui, LHV banko PB rodiklis yra 2,47, o Coop banko - 1,55 (2023 m. spalio 2 d. duomenys)

Santrauka
Dar kartą svarbu pažymėti, kad finansiniai rodikliai neturėtų būti naudojami atskirai. Vertinant kiekvieno verslo finansinius rezultatus, taip pat reikėtų atsižvelgti į įmonės pramonės šaką, konkurencinę aplinką ir vadovų komandą. Taip pat svarbu pažvelgti į įmonės finansinių rodiklių tendencijas laikui bėgant. Tai gali padėti nustatyti potencialias investicijas, pvz., identifikuoti įmonę, kuri pradeda grimzti dėl prisiimtų įsipareigojimų naštos. Taip pat svarbu atminti, kad finansinių rodiklių analizė yra tik vienas iš metodų ir aspektų. Investuotojas turėtų įvertinti daugybę kitų aspektų, įskaitant vadovų komandą, verslo modelį, konkurencinę aplinką ir kitas sąlygas.