Beveik visos obligacijos moka reguliarias palūkanas (finansiniame pasaulyje vadinamus kuponais). Reguliarumas gali būti įvairus, tačiau dažniausiai palūkanos mokamos kas ketvirtį, rečiau kartą per mėnesį ar kartą per metus. Mažiausios palūkanų normos (taip pat rizika, kad ši paskola nebus grąžinta arba iš dalies grąžinta) yra didelėms besivystančioms šalims, tokioms kaip Vokietija ir JAV. Savo ruožtu didelės palūkanų normos gali būti skolinamos besivystančioms šalims, ypač turinčioms blogą kredito istoriją, pavyzdžiui, Argentinai.
Be palūkanų normos, obligacijos gali turėti daugybę kitų svarbių parametrų, kai kuriuos iš jų apibendriname toliau pateiktame sąraše:
| TINKAMUMO DATA | Obligacijos, kaip ir paskolos, turi išpirkimo datą, kai turi būti grąžinta nominali obligacijų vertė (pagrindinė paskolos suma). Paprastai įmonės parduoda savo obligacijas, kurių terminas yra nuo 3 iki 5 metų, tačiau yra keletas išimčių. Pavyzdžiui, tokie bankai kaip „Citadele“, „Bigbank“ ir LHV taip pat yra išleidę vertybinius popierius, kurių terminas yra 10 metų. Kai obligacijų terminas baigiasi, bendrovė anuliuoja arba grąžina obligacijas investuotojams. Svarbus klausimas – iš kur įmonė gaus lėšų tokiam grąžinimui suteikti. Paprastai į šį klausimą atsakoma, kad įmonė tikisi išleisti naujas obligacijas senosioms padengti. Tačiau toks požiūris pasiteisins tik tuo atveju, jei įmonė ir toliau sėkmingai dirbs ir jei tuo metu, kai verslas išleidžia naujas obligacijas, finansų rinka yra teigiamo vystymosi cikle. Pavyzdžiui, 2022 metų antrąjį pusmetį tiek akcijų, tiek obligacijų kainos pasaulyje ir Baltijos šalyse gerokai sumažėjo. Investuotojų nuotaikos buvo sunerimusios, nes tikėjosi infliacijos ir energetikos krizės poveikio ekonomikai. Estijos bendrovė „Plusplus Capital“ tokiomis aplinkybėmis negalėjo parduoti investuotojams naujos savo obligacijų dalies ir panaudoti šias lėšas 2022 metų rudenį turintiems vertybiniams popieriams refinansuoti. Dėl to, nepaisant stabilių finansinių rezultatų, bendrovė pateko į įsipareigojimų nevykdymo situaciją ir buvo priversta ieškoti alternatyvaus grąžinimo sprendimo kartu su investuotojais į obligacijas. Todėl svarbu įsitikinti, kokį ir ar įmonės turi alternatyvų obligacijų grąžinimo termino pabaigoje planą, jei refinansavimas išleidžiant naujas obligacijas neįvyks. Šalys išleidžia obligacijas tiek labai trumpiems kelių mėnesių laikotarpiams, tiek net virš 10 ar net 20 metų |
| GRĄŽINIMAS | Beveik visos obligacijos numato jas grąžinti pasibaigus terminui. Tai reiškia, kad obligacijų emitentas turės pinigų paskolai grąžinti pasibaigus terminui arba pinigų obligacijoms grąžinti tikisi gauti pardavęs naujas obligacijas. Tai gali sukurti situaciją, kai emitentą „nutrenkia“ obligacijų grąžinimas, kai labai sunku pritraukti finansavimą (pavyzdžiui, 2020 m. kovo mėn.) ir nevykdo įsipareigojimų (arba įsitraukia į skolų išieškojimą). Tačiau kartais įmonės parduoda obligacijas, kurių grąžinimo grafikas yra laipsniškas, panašus į asmenines hipotekas. |
| PALŪKANOS AR KUPONAS | Obligacijos paprastai turi fiksuotą palūkanų normą, kuri išlieka pastovi obligacijos galiojimo metu. 2022 m. antrąjį pusmetį, didelės infliacijos sąlygomis, kai nacionaliniai centriniai bankai taip pat didina palūkanų normas, kuriomis skolina bankams, įmonės Europoje vis dažniau pradėjo leisti obligacijas, kurios, be fiksuotos palūkanų normos, turi ir kintamą. norma, kuri yra susieta su 3 arba 6 mėnesių Euribor norma. Euribor yra norma, kuria bankai Europoje skolina vieni kitiems. Pavyzdžiui, Latvijos atliekų tvarkymo bendrovė „CleanR“ investuotojams siūlė savo obligacijas su fiksuota 6,5% palūkanų norma plius 3 mėnesių Euribor. 2022 metų pabaigoje obligacijų išleidimo metu toks pasiūlymas suteikė 8,5% metinę grąžą. Svarbu atsiminti, kad kintama norma gali būti „pririšta“ tiek su rinkos palūkanų normomis, tiek su kitais kintamaisiais, tokiais kaip infliacija. |
| SAUGUMAS | Obligacijos, kaip ir paskolos, gali būti užtikrintos arba neužtikrintos (arba iš dalies užtikrintos). Užstato kokybė (likvidumas, vertė, ilgaamžiškumas) yra svarbus veiksnys vertinant obligacijų riziką. Obligacijų įsipareigojimų nevykdymo atveju, atsižvelgiant į obligacijų turėtojų interesus, užstatas gali būti parduotas įsipareigojimui padengti. Dauguma Baltijos šalių emitentų nesiūlo obligacijų su užstatu, nes visas turimas užstatas jau yra finansuojančiuose komerciniuose bankuose. Tačiau yra išimčių. Pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkio bendrovės „Auga“ obligacijos užtikrintos žemės ūkio paskirties žemės įkeitimu. Kita vertus, Latvijos paskolų bendrovės „DelfinGroup“ obligacijos yra užtikrintos vartojimo paskolų portfelio įkeitimu. |
| VIEŠAS ARBA UŽDARYTAS | Ne visas išleistas obligacijas galima pirkti ir parduoti viešai. Dažnai įmonės pasirenka uždaras obligacijų emisijas, kurios siūlomos ribotai investuotojų grupei. Tokiose situacijose dažnai nustatomos ir didesnės minimalios investicijų ribos (dažniausiai nuo 100 000 Eur). Įmonei administraciniu požiūriu lengviau išleisti uždarąsias obligacijas, nes viešai parduodant obligacijas turi būti įvykdyta eilė papildomų finansų rinkos priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad net obligacijos yra kotiruojamos biržoje, tai nereiškia, kad jas galima laisvai pirkti ir parduoti. Reguliarūs kasdieniai sandoriai su obligacijomis pasitaiko tik retai Baltijos šalių įmonių išleistoms obligacijoms. Bet kuriuo atveju svarbu atsiminti, kad investicijos į obligacijas yra žymiai mažiau likvidžios nei investicijos į akcijas. |
| KAINA IR GRĄŽA | Įmonės paprastai parduoda savo obligacijas nominaliąja verte. Tai reiškia, kad jei 1 obligacijos nominali vertė yra, pavyzdžiui, 1000 Eur, tai investuotojas, norėdamas įsigyti šią obligaciją, turi sumokėti 1000 Eur. Tačiau dažnai obligacijos kaina (ypač jei ji vėliau perkama ar parduodama biržoje) gali skirtis nuo nominalios vertės. Tiesą sakant, tai reiškia, kad jei obligacijos kaina viršija nominalią, % grąža yra mažesnė už obligacijos atkarpos normą, o jei ji mažesnė už nominalią, grąža viršija atkarpos normą. Pavyzdžiui, kompiuterine technika didmeninės prekybos bendrovės „Elko grupė“ obligacijos investuotojams siūlo fiksuotą 6 proc. metinę grąžą. Jei investuotojas perka šią obligaciją biržoje už 95% nominalios vertės kainą, arba 950 EUR, tai investuotojo grąža (angliškai šis terminas vadinamas pelningumas) iš tokios investicijos bus didesnė nei 6%. metinė norma. Parduodant obligacijas, kurios yra mažesnės arba didesnės už nominalią vertę, šių vertybinių popierių kaina gali prisitaikyti prie aplinkinių rinkos sąlygų. |
Perkant didelių ir saugių šalių (pvz., Vokietijos) obligacijas gaunama grąža, labai panaši į banko indėlių palūkanas. Kita vertus, prastai valdomų šalių (pvz., Graikijos) obligacijos siūlo 5% ir didesnę metinę grąžą. Kalbant apie įmonių obligacijų pajamingumą, dosniausi yra nebankiniai vartojimo skolintojai, siūlantys investuotojams 10-12% metines palūkanas.
PLIUSAI
- Paprastesnis ir saugesnis investavimo būdas – suteikti tiesioginę paskolą įmonei
- Numatomos pajamos reguliarių palūkanų/kuponų pavidalu
- Pusiau likvidus ir investicija gali būti parduota prieš obligacijų išpirkimo terminą (bet nepasikliaukite tuo)
- Nereikalauja didelio investuotojo įsitraukimo, kiek sandorio vertinimo metu (ir jei obligacijos nevykdo įsipareigojimų)
- Obligacijų vertė, lyginant, pavyzdžiui, su akcijų kainomis, greitai svyruoja
MINUSAI
- Obligacijų nominali vertė dažnai yra 1 000 EUR ar daugiau ir dažnai turi aukštas minimalias pirkimo sąlygas, paprastai (100 000 EUR).
- Palyginti su akcijomis, dideli pirkimo komisiniai
- Perkant atskiras obligacijas sunku sukurti diversifikuotą portfelį
- Palyginti su akcijomis, sunkiau rasti išteklių ir nepriklausomų nuomonių investicijoms įvertinti