Pastarojo pusmečio įvykius akcijų rinkose būtų galima apibūdinti kaip pasivažinėjimą kalneliais, kur perdėtas investuotojų optimizmas kaitaliojasi su nerimu ir baime. Tokioms investuotojų nuotaikoms didelę įtaką padarė Donaldas Trumpas ir jo naujos administracijos sprendimai, kurie stipriai sukrėtė diplomatinius ryšius, pasaulio ekonomiką ir visuotinai priimtą dalykų tvarką. Be to, ketverių metų prezidentavimo kadencija – tik prie starto linijos. Todėl investuotojų, taip pat ir Latvijoje, klausimas yra pagrįstas – kur investuoti šiuo metu yra mažiausia rizika ir didžiausios pelno galimybės?

Čia įdomu pamatyti, kaip per pastaruosius penkerius metus apskritai sekėsi skirtingų kategorijų investicijos – nuo konservatyvesnių indėlių iki investicijų į akcijų rinkas. Lentelėje apibendrinama septynių skirtingų investicinių priemonių metinė grąža, apimanti ne tik investicijas į finansų rinkas, bet ir nekilnojamojo turto bei įmonių paskolas. Populiariausi šių investicinių kategorijų indeksų fondai laikomi investicijų grąžos šaltiniais į pasaulines akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą ir indėlius.



Kaip matyti, per pastaruosius penkerius metus geriausią grąžą davė investicijos į pasaulines akcijas (vidutinė grąža 12,48 proc. per metus), tačiau nedaug atsilieka ir Baltijos šalių akcijų indeksas, rodantis aukštą 9,44 proc. grąžą. Tačiau reikia pažymėti, kad investicijų grąža iš akcijų buvo labai nepastovi (17,31 proc.). Didelė grąžos svyravimų amplitudė reiškia didesnę riziką finansininkams. Šia prasme didžiausia kainų amplitudė buvo būtent Baltijos šalių akcijoms (20,03 proc.), po to seka pajamų iš investicijų į nekilnojamąjį turtą svyravimai (18,8 proc.) ir pasaulio akcijos (17,31 proc.).

Apskritai nekilnojamasis turtas, tradiciškai laikomas saugia ilgalaike investicija, per šį laikotarpį buvo gana nenuspėjamas – vidutinė grąža siekė vos 0,46%, o kintamumas – didelis. Kita vertus, obligacijos, istoriškai buvusios saugiu prieglobsčiu investuotojams, per šį penkerių metų laikotarpį rodo net neigiamą vidutinę grąžą (-4,09% investicinio reitingo obligacijų ir 2,28% spekuliacinių obligacijų), tačiau nedideli svyravimai (apie 10%). Todėl galima teigti, kad obligacijos yra saugesnis investavimo sprendimas nei akcijos, tačiau tuo pačiu šie nedideli svyravimai lėmė apie 0 arba neigiamą grąžą.

Reikia priminti, kad investicijos į finansų rinkas nėra vienintelė investavimo galimybė, todėl šioje ataskaitoje pateikiamos ir paskolos įmonėms per sutelktinio finansavimo platformą Capitalia. Įdomu tai, kad tokios paskolos investuotojams atnešė antrą geriausią grąžą (10,97%) po pasaulinių akcijų ir suteikė mažiausią grąžos svyravimą (1,52%). Paskolos įmonėms neturi kasdienės akcijų rinkos kainos ir pastovių vertės svyravimų, todėl investicija į tokį instrumentą galėtų tikti investuotojui, kuris nori ne streso, o gero ir prognozuojamo rezultato.


Atsižvelgiant į skirtingų investicijų kategorijų rezultatus, įdomu stebėti, kaip investavimo pasirinkimai turi įtakos bendrai santaupų sumai. Žemiau pateiktame grafike parodyta, kaip per pastaruosius penkerius metus keistųsi 1000 eurų investicijos vertė į kiekvieną investiciją.

Matyti, kad investavimas į akcijas investuotojams davė labai gerą grąžą, tačiau reikalauja susitaikyti su gana dideliais investicijos vertės svyravimais. Kita vertus, investuotojams, norintiems išlaikyti ramesnį protą, tačiau užsitikrinti beveik tokią pat gerą grąžą, verta įvertinti sutelktinio finansavimo platformų teikiamas galimybes skolinti mažoms ir vidutinėms Baltijos šalių įmonėms.

Atsakant į straipsnio pradžioje iškeltą klausimą – kur investuoti šiuo metu yra mažiausia rizika ir didžiausios pelno galimybės? Jei tikslas yra maksimizuoti uždarbį ir nebijoti didesnės rizikos, tuomet akcijų rinka vis tiek yra pagrindinis kelias į didelę grąžą. Tačiau jei prioritetas yra stabilumas su patrauklia grąža, verslo paskolos gali būti puiki alternatyva tradicinėms investicijoms.