Pirmiausia biržos svetainėje galima sudaryti visų prekiaujamų įmonių lentelę. Pavyzdžiui, „Google“ skaičiuoklės leidžia įterpti formulę (=googlefinance([ticker],"marketcap") į lentelę, kurioje apskaičiuojama kiekvienos įmonės rinkos riba. Tada įmones galima rūšiuoti pagal rinkos kapitalizaciją ir apskaičiuoti jų dalį indeksas, pagrįstas kiekvienos įmonės kapitalizacija (vertė ). Jei įmonė jums ne itin patinka, galite jos neįtraukti į savo indeksą.
Taip atrodytų, pavyzdžiui, nekoreguotas indekso fondas su Baltijos vertybinių popierių biržos vertingiausių įmonių Top 10. Mažiausiai bendrovei „Coop Banka“ tektų 3,9% viso portfelio, o didžiausiai „Ignitis Group“ – 21,1%. Kad kitiems investuotojams būtų lengviau kurti savo portfelį, siūlome susipažinti ir su mūsų sukurta Google Sheets lentele, kuri leidžia susipažinti su atliktais skaičiavimais.
Kita vertus, jei jūsų portfelis yra pagrįstas rinkos kapitalizacijos svoriais, jo balansuoti nereikės, nes svoriai keisis automatiškai. Perbalansavimas tokiu atveju bus aktualus tik tuo atveju, jei įmonė paliks atrinktų, pavyzdžiui, Top10 vertingiausių įmonių sąrašą. Esant tokiai situacijai, teks parduoti „išvykimą“ ir nusipirkti kitos įmonės akciją. Kaip dažnai reikia perbalansuoti portfelį? Rekomenduotume tai daryti bent kartą per metus, tačiau vargu ar verta grįžti prie balansavimo dažniau nei kartą per ketvirtį. Arba, jei investuotojas periodiškai papildomai investuoja į savo portfelį, naujos investicijos turėtų būti atliekamos taip, kad sugrįžtų prie pasirinktų portfelio svorių.
Taip, nors šis procesas nėra toks paprastas, kaip pirkti vieną indekso fondą biržoje, tačiau jei nėra gerų alternatyvų, tai, mūsų nuomone, yra visiškai įmanomas sprendimas.
